Daugiau temų

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

... Paryžius, 1791-ųjų birželis. Rašytojas, revoliucionierius ir libertinas Nicolas Edme Restifas de la Bretonne’as gilią naktį pastebi, kad iš karaliaus rūmų išvažiuoja paslaptinga karieta. Suintriguotas ir padedamas Giacomo Casanovos, pradeda ją sekti. Paaiškėja, kad karieta vejasi kitą, kurioje sėdi karališkosios šeimos nariai, bandantys pabėgti nuo revoliucijos. Deja, atvykę į Vareną birželio 22 d. naktį Liudvikas XVI ir karalienė bus suimti.

Filmą „Vareno naktis“ („LRT Kultūra“, 21 d. 21 val.) 1982-aisiais sukūrė italų režisierius Ettore Scola, jame vaidino kino ir teatro garsenybės, jau įrašytos į kino istoriją. Tai – Jeanas Louis Barrault, Marcello Mastroianni, Hanna Schygulla, Harvey’is Keitelis (jis įkūnija trečią šio filmo rašytoją amerikietį Thomasą Paine’ą), Jeanas-Claude’as Brialy, Andrea Ferreol, Laura Betti, Danielis Gelinas, Jeanas Louis Trintignant’as, Michelis Piccoli.

„7md“ inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Į vasario 9 d. prasidėsiančio Tarptautinio Berlyno kino festivalio programą „Berlinale Talents“ atrinktas lietuviškas projektas – Jono Trukano trumpo metražo filmas „Užgesus šviesoms“. Šiemet į „Berlinale Talents“ pakviesta 250 jaunų kūrėjų iš 71 pasaulio šalies. Jiems buvo pasiūlyta teikti projektus, kurie atlieptų šių metų renginio šūkiui „Courage. Against all odds“. „Užgesus šviesoms“ („When the lights go out“) kuriamas „Dansu Films“ studijoje, filmo prodiuserė Gabija Siurbytė. Šis 15 minučių siaubo filmo projektas rudenį buvo pristatytas ir „Baltic Pitching Forum.“

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Pastarosios dienos kaip niekad kokčios. Kokti ir realybė, ir politika, juolab šleikštulio pojūtį vis didina televizija – ir jos veikėjai, ir laidų dalyviai. Kita vertus, viskas klostosi logiškai: kai televizijos žmonės domisi tik laidų reitingais ir jaučiasi visagaliais tamsių bei neišsilavinusių masių valdovais, profesionalumas tampa nebesvarbus ir galima paslysti ant bet ko. Tada ir supranti, ko vertas kad ir juokdario Valinsko „profesionalumas“, kurį taip šlovino populiarioji žiniasklaida ar nacionalinės televizijos vadai, niekad nepasistengę pamatyti, kad karalius vis dėlto yra nuogas. Galite sakyti, ką tik norite, bet aš liksiu senamadiškas – profesionalumas yra kultūros ir išsilavinimo rezultatas. Kai nėra nei vieno, nei kito, profesionalumas – tik gražus žodis įtartinų veikėjų lūpose.

„7md“ inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Sekmadienio naktį Los Andžele vyko Holivudo užsienio spaudos apdovanojimų „Auksinių gaublių“ ceremonija. Šiemet „Auksiniai gaubliai“ buvo teikiami 74 kartą. Daugiausia – septynis apdovanojimus – pelnė Damieno Chazelle’o filmas „Kalifornijos svajos“, kurį dar galima pamatyti ir Lietuvos ekranuose. Filmas apdovanotas „Auksiniais gaubliais“ geriausio muzikinio filmo arba miuziklo kategorijoje, už geriausią režisūrą, geriausią scenarijų, geriausią kino muziką, geriausią dainą, Ryanas Goslingas pelnė geriausio muzikinės komedijos arba miuziklo apdovanojimą, Emma Stone – geriausios muzikinio filmo arba miuziklo aktorės „Auksinį gaublį“ .

Geriausios dramos „Auksinis gaublys“ atiteko Barry Jenkinso filmui „Moonlight“, pasakojančiam apie juodaodžio berniuko brendimą Majamio skurdžių kvartale. Geriausio užsienio filmo apdovanojimą pelnė Paulo Verhoeveno drama „Ji“ („Elle“). Pagrindinį savo namuose išprievartautos ir kerštą planuojančios moters vaidmenį filme sukūrusi Isabelle Huppert pripažinta geriausia dramos aktore. Geriausio dramos aktoriaus „Auksinis gaublys“ atiteko Casey Affleckui už vaidmenį Kennetho Lonergano filme „Manchester by the Sea“, pasakojančiame apie paprastą darbininkų šeimą, kurios kelios kartos gyvena Masačuseto žvejų kaimelyje.

„7md“ inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Wesas Andersonas D. Britanijoje kuria animacinį filmą „Šunų sala“ („Isle of Dogs“), kurio premjera numatyta 2018 metais. Filmo veiksmas nukels į Japoniją, o pagrindinis jo herojus ieškos dingusio šuns.

Prieš Naujuosius Andersonas paskelbė, kas įgarsins filmo personažus. Jis pasirinko Scarlett Johansson, Yoko Ono, Billą Murray’ų, Edwardą Nortoną, Tildą Swinton, Frances McDormand, F. Murray Abrahamą, Bryaną Cranstoną, Gretą Gerwig, Jeffą Goldblumą, Akira Ito, Harvey’į Keitelį, Bobą Balabaną, Lievą Schreiberį. Taip pat Andersonas paskelbė konkursą, kurio dalyviai galės garsinti filmą kartu su garsiais aktoriais. Sąlyga – atlikti įmoką senais filmais besirūpinančiai organizacijai „Film Foundation“.

Prieš mėnesį internete pasklido Andersono sukurta naujametinė „H&M“ reklama „Come Together“. Joje yra ir šuniškas akcentas – filmuko herojai veža dovanas, pažymėtas artimųjų nuotraukomis. Ant vienos dovanos matyti šuns fotografija.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Jau skaitant šventines televizijų programas apima visiška nykuma: mišios, estrados koncertai, Cicinas ir Mikutavičius, nejuokingos lietuviškos komedijos. Tarsi programų sudarytojai būtų apaugę taukais ir pelėsiais, atsigręžę į šlovingą praeitį, kur visi buvo ponai, bajorai ir aristokratai. Gal todėl taip uoliai paskutinę metų savaitę LRT siūlys lygiuotis į anglus ir pažers daugybę klasikos ekranizacijų: Davido Hugh Joneso „Kalėdų giesmę“ (27 d. 22.55), Cary Joji Fukunagos „Džeinę Eir“ (28 d. 22.20), Gileso Fosterio „Princą ir elgetą“ (30 d. 23.05), o antrąją Kalėdų dieną (26 d. 16.50, LRT Kultūra, 26 d. 23.10) bus galima pamatyti, ką būsimoji karalienė Elžbieta II (Sara Gadoh) ir jos sesuo princesė Margaret (Bel Powley) veikė 1945 m. gegužės 8-ąją, kai joms pavyko pabėgti iš svarbaus priėmimo viešbutyje „Ritz“ (filmas „Naktis be karūnos“).

Jei ką ir verta prisiminti, tai 1979 m. Bobo Fosse’o sukurtą miuziklą „Visas tas džiazas“ (LRT Kultūra, 31 d. 21 val., LRT, sausio 1 d. 00.30). Tai autobiografiškas filmas ir kartu režisieriaus testamentas. Šiame filme Fosse’as prisiminė situaciją, kai baigiant filmą „Lenny“ ir Brodvėjuje repetuojant miuziklą „Čikaga“, kuriame vaidino žmona Gwen Vernon, jį ištiko infarktas. Tada jis sumanė, pasitelkęs „Visą tą džiazą“ , apmąstyti savo gyvenimą ir bent iš dalies išsivaduoti nuo artėjančios mirties baimės. Pagrindinis filmo veikėjas – choreografas ir kino režisierius Džo Gideonas (Roy Scheider) – Brodvėjuje stato miuziklą ir dar kuria filmą apie kontroversišką komiką. Džo gyvenime visada buvo per daug darbo, moterų, tabako ir narkotikų, todėl jis ir atsiduria ligoninėje, kur veikėją aplanko graži jauna moteris – Mirtis. Jos paskatintas, Džo pradeda prisiminti praeitį.

„7md“ inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Dviejų „Auksinių palmės šakelių“ laureatas Bille Augustas jau baigia filmą „55 žingsniai“ („55 steps“), kuriame pagrindinį vaidmenį sukūrė Helena Bonham Carter. Tačiau Marakešo kino festivalyje jis jau kalbėjo apie būsimą filmą. Tai bus biografinis pasakojimas apie italų dizainerį Gianni Versace, jį vaidins Antonio Banderas.

Dizaineris buvo šlovės viršūnėje, kaip tapo serijinio žudiko ir savo gerbėjo Andrew Cunanano auka. Jaunuolis nužudė savo dievuką 1997 m. vasarą ir po aštuonių dienų nusižudė pats. Versace buvo jo penktoji ir paskutinė auka.

Filme bus pasakojama apie dizainerio iškilimą nuo 8-ojo dešimtmečio iki pat mirties, daug dėmesio bus skirta Versace santykiams su seserimi Donatella. Augustas su Banderasu filmavimo aikštelėje jau buvo susitikę prieš ketvirtį amžiaus filmuojant „Dvasių namus“.

Kamilė Rupeikaitė

Apsilankius istorinio naratyvo muziejuose Lenkijoje

Viskas prasidėjo ankstyvą 2015-ųjų pavasarį, kai su Lenkijos ambasados Lietuvoje pirmąja patarėja Maria Ślebioda susitikome vienoje iš senamiesčio kavinukių aptarti tolesnių bendradarbiavimo galimybių. Valstybinį Vilniaus Gaono žydų muziejų (VVGŽM) su Lenkijos ambasada ne vienus metus jau siejo aktyvus bendradarbiavimas, tad ambasada suprato situaciją, jog, dirbant prie sudėtingų ilgalaikių projektų, muziejininkams labai praverstų pasisemti patirties iš Lenkijos muziejų. Juk Lenkija nuo senų laikų asocijuojasi su aukštos prabos, kruopščiai puoselėjama kultūra plačiąja prasme, puikiai suvokia kultūros vertę, jos įtaką gyvenimo kokybės gerinimui, šalies ekonomikos augimui ir mielai pažindina kitų šalių specialistus su tais kultūriniais reiškiniais, kuriais pagrįstai gali didžiuotis. Tad šių metų spalį Lenkijos ambasada Lietuvoje penkiems VVGŽM darbuotojams padovanojo puikią galimybę pasistažuoti Lenkijos istorinio naratyvo muziejuose. Stažuotės tikslas – padėti naujo padalinio, Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejaus, kuris įsikurs istoriniame žydų „Tarbut“ gimnazijos pastate, koncepciją kuriantiems VVGŽM specialistams susipažinti su lenkiška patirtimi, pasirinktais ir ekspozicijose perteiktais istoriniais naratyvais, inovatyviais muziejų dizaino sprendimais. Stažuotės metu didžiulį įspūdį paliko ne tik patys muziejai, bet ir pokalbiai su jų vadovais, parodų kuratoriais, kurie labai geranoriškai dalinosi patirtimi, patarimais, rekomendacijomis ir netgi problemomis, su kuriomis susiduria. Užrašų knygelė su branginamais įspūdžiais yra nuolat po ranka, nes Lenkijos kolegų patirtys labai aktualios ir mūsų kasdieniame darbe. Keliomis refleksijomis norisi pasidalinti ir su „7 meno dienų“ skaitytojais.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Vroclave vykusi Europos kino apdovanojimų ceremonija nesulaukė mūsų televizijų dėmesio: Lietuvoje įprasta džiaugtis tik savimi. Tačiau praėjusį šeštadienį jos praleido progą parodyti tikrą kino Europos kultūros dvasia persmelktą šventę, kurios rengėjams nerūpi prabangūs drabužiai ir nenuoširdžios padėkos. Vakarą virtuoziškai vedęs lenkų aktorius bei angažuotas intelektualas Maciejus Stuhras kartu su Europos kinematografininkais, neatsisakydami šventiško tono, kalbėjo apie svarbius dalykus – kino ir apskritai meno esmę, priminė apie Europos vienybei iškilusią grėsmę ir Jakutijoje kalintį režisierių Olegą Sencovą. Prasmingos ceremonijos dalyvių mintys nesugriovė ceremonijos, tik paryškino vakaro bravūrišką ar autoironišką intonaciją ir kvietimus ginti menininko laisvę. Ko vertas kad ir Baltųjų rūmų kabinete („Kortų namelio“ dekoracijose) įsitaisiusios Agnieszkos Holland priminimas, kad „posttiesos laikais privalome skelbti tiesą“ ar už kūrybos indėlį apdovanoto scenaristo Jeano-Claude’o Carrière’o prisiminta kartu su Luisu Buñueliu kadaise atrasta mintis, esą geras scenaristas kiekvieną rytą „turi užmušti savo tėvą, išprievartauti motiną ir išduoti tėvynę“. Paaiškinu patriotams: jis turėjo omenyje, kad menininkas kasdien privalo išlaisvinti savo vaizduotę, juolab kad nėra prasmės aprašinėti paprastą kasdienybę.

„7md“ inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Šeštadienio vakarą Vroclave įteikti Europos kino apdovanojimai. Iškilmingoje ceremonijoje triumfavo vokiečių režisierės Maren Ade’s filmas „Tonis Erdmanas“, gavęs penkis apdovanojimus. Jis paskelbtas geriausiu Europos 2016 metų filmu, Ade apdovanota už geriausią režisūrą ir geriausią scenarijų, geriausiais metų aktoriais paskelbti pagrindinius vaidmenis filme sukūrę Sandra Hüller ir Peteris Simonischekas. Beje, tai pirmasis moters režisierės filmas, sulaukęs Europos metų filmo apdovanojimo.

Geriausiu pilno metražo dokumentiniu filmu pripažintas italo Gianfranco Rosi „Liepsnojanti jūra“. Trumpo metražo dokumentinio filmo apdovanojimas paskirtas filmui „9 dienos pro mano langą Alepe“ („9 days – from my window in Aleppo“, rež. Thomas Vroege, Floor van der Meulen, Issa Touma).

Geriausia 2016 m. Europos kino komedija tapo švedų režisieriaus Hanneso Holmo „Gyveno kartą Uvė“. Europos kino atradimo – FIPRESCI prizas įteiktas suomių režisieriui Juho Kuosmanenui už filmą „Laimingiausia diena Olli Mäki gyvenime“. Geriausiu Europos animaciniu filmu tapo „Mano, Cukinijos, gyvenimas“ (rež. Claude Barras, Prancūzija, Šveicarija).