7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Ieva Šukytė

Ieva Šukytė

Nepakartojama būtybė Tilda Swinton

Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje pristatoma programa „Pasimatymai su Tilda", atskleidžianti aktorės Tildos Swinton įvairiapusiškumą ir rodanti darbus dokumentinio kino srityje. Šią proga kviečiame atrasti netikėtumų pilną aktorės biografiją ir susipažinti su aktorės vaidmenimis, sukurtais autoriniame ir komerciniame kine. 

„Karavadžas" (1986)
„Karavadžas" (1986)
„Orlando" (1990)
„Orlando" (1990)
„Orlando" (1990)
„Orlando" (1990)
„Edvardas II" (1991)
„Edvardas II" (1991)
„Sulaužytos gėlės" (2005)
„Sulaužytos gėlės" (2005)
„Narnijos kronikos" (2005)
„Narnijos kronikos" (2005)
„Mėnesienos karalystė" (2012)
„Mėnesienos karalystė" (2012)
„Išgyvena tik mylintys" (2013)
„Išgyvena tik mylintys" (2013)
Ieva Šukytė

„Kodėl mums nesukūrus filmo apie Johną?

Vilniaus dokumentinių filmų festivalis šiais metais rodo specialią programą „Pasimatymai su Tilda". Vienas šios programos filmų – „Metų laikai Kensi: keturi Johno Bergerio portretai" – pasakoja apie dailės kritiką ir rašytoją Johną Bergerį bei jo gyvenimą paskutiniaisiais metais Prancūzijos Alpių kaimelyje Kensi. Apie filmą ir Johną Bergerį kalbamės su vienu iš keturių filmo režisierių Colinu MacCabe.

„Metų laikai Kensi: keturi Johno Bergerio portretai"
„Metų laikai Kensi: keturi Johno Bergerio portretai"
„Metų laikai Kensi: keturi Johno Bergerio portretai"
„Metų laikai Kensi: keturi Johno Bergerio portretai"
„Metų laikai Kensi: keturi Johno Bergerio portretai"
„Metų laikai Kensi: keturi Johno Bergerio portretai"
„Metų laikai Kensi: keturi Johno Bergerio portretai"
„Metų laikai Kensi: keturi Johno Bergerio portretai"
Ieva Šukytė

Moterys ir televizija

Nuo pat atsiradimo pradžios serialai buvo laikomi „moters mediumu“. Namų šeimininkės vaidmenį atliekančios moterys, atlikusios namų ruošos darbus, galėdavo valandėlei atsipūsti ir pailsėti, kol iš mokyklos grįš vaikai, o vėliau pasirodys ir „šeimos galva“ – vyras. Nepaisant tokio tipo serialų, per pastaruosius 15–20 metų televizija leido atsirasti stiprioms moterims veikėjoms, kurios, palyginus su kinu, nėra taip stipriai suvaržytos taisyklių. 

Elisabeth Moss seriale „Tarnaitės pasakojimas“
Elisabeth Moss seriale „Tarnaitės pasakojimas“
Elisabeth Moss seriale „Ežero pakrantė“
Elisabeth Moss seriale „Ežero pakrantė“
Tina Fey ir Amy Poehler šou „Saturday Night Live“
Tina Fey ir Amy Poehler šou „Saturday Night Live“
Julia Louis-Dreyfus seriale „Veep“
Julia Louis-Dreyfus seriale „Veep“
Robin Wright seriale „Kortų namelis“
Robin Wright seriale „Kortų namelis“
Laverne Cox seriale „Oranžinė – tai nauja juoda“
Laverne Cox seriale „Oranžinė – tai nauja juoda“
Ieva Šukytė

„Lemtinga pagunda“ – ne tokia ir gundanti

Trečiosios feminizmo bangos sūkuryje kino industrijoje vis dažniau išgirstamas moters režisierės balsas. Gegužės mėnesį Kanų kino festivalyje Sofia Coppola tapo antrąja moterimi per visą festivalio gyvavimą laimėjusia apdovanojimą už geriausią režisūrą. Pagrindinėje konkursinėje programoje rodyta „Lemtinga pagunda“ (The Beguiled, 2017) – tai antroji Thomo P. Cullinan knygos tuo pačiu pavadinimu kūrinio interpretacija. 

Ieva Šukytė

#Menocelės, #ArtVilnius ir #VDAgynimai

Birželis – tai mėnuo, kuomet Vilniaus ir Lietuvos gyventojams atsiranda masinių kultūrinių renginių pasiūla. „Instagram“ ir „Facebook“ paskyrose sužiba nuotraukos iš meno mugės „ArtVilnius“ ar Kultūros nakties. Hashtag'ų jūroje mirga „ArtVilnius“, „ContemporaryArt“, „Kulturosnaktis“, „Art“ ir t.t. Per metus retai meno parodose besilankantys individai gauna dvi puikias progas meno fotosintezės būdu įsisavinti tiek, kiek jiems reikia, ir toliau gyvuoti ateinančius metus. 

Raimonda Sereikaitė, „#selfie", nuotr. iš mugės organizatorių archyvo
Raimonda Sereikaitė, „#selfie", nuotr. iš mugės organizatorių archyvo
Monika Dirsytė, „Niekas neatims manęs iš manęs", nuotr. iš organizatorių archyvo
Monika Dirsytė, „Niekas neatims manęs iš manęs", nuotr. iš organizatorių archyvo
Laurynas Skeisgiela, „Jeigu dangus mums sakytų, kad uosto nėra"
Laurynas Skeisgiela, „Jeigu dangus mums sakytų, kad uosto nėra"
Evelina Dapkutė, „Neo-noir", nuotr. iš VDA Skulptūros katedros archyvo
Evelina Dapkutė, „Neo-noir", nuotr. iš VDA Skulptūros katedros archyvo
Matas Janušonis, ,,Plokščias varpas", nuotr. A. Šnaro
Matas Janušonis, ,,Plokščias varpas", nuotr. A. Šnaro
Viktorija Damerell, ,,This is the moment", garso instaliacija, nuotr. V. Damerell
Viktorija Damerell, ,,This is the moment", garso instaliacija, nuotr. V. Damerell
Ieva Šukytė

„Manifestas“. Odė menui

22-asis Vilniaus kino festivalis „Kino pavasaris“ šiais metais uždarymo filmu pasirinko iš trylikos video instaliacijų į vieną ilgo metražo filmą sujungtą „Manifestą“, iš parodų salių perkeltą į kino sales. Filmas jau buvo rodytas nepriklausomo kino festivalyje „Sundance“, dar bus rodomas Niujorke vyksiančiame Tribekos filmų festivalyje. Pasitelkiant marketingo strategijas, kūrinys masinei auditorijai dažniausiai transliuojamas naudojantis australų aktore Cate Blanchett, kuri ir įgarsino visus naujai perrašytus manifestus.

„Manifestas“
„Manifestas“
Ieva Šukytė

Politika, gyvūnai, humoras ir prasti filmai

Berlyno kino festivalis šiais metais pasiekė ribą, kai patys sau išsikasė per gilią duobę ir nebežino, kaip iš jos išlipti. Visiems viešai žinoma, kad Berlinalė yra politiškai angažuotas kino festivalis, kuriame filmai turi kalbėti aktualiomis socialinėmis ir politinėmis temomis. Visgi kai net su politika niekaip nesusijusio filmo „Traukinių žymėjimas 2“ spaudos konferencijoje pradedama klausinėti apie prieš daugiau nei septynis mėnesius įvykusį „Brexit“ referendumą arba kai pirmieji britų aktoriaus Patricko Stewarto ištarti žodžiai yra apie tą pačią „britiškąją gėdą“, festivalis pasiekia groteskišką būseną – visi tiesiog sėdi nuleidę galvas ir pradeda savęs klausti, ką jie čia veikia.

„Ryškios naktys“
„Ryškios naktys“
„Traukinių žymėjimas 2“
„Traukinių žymėjimas 2“
„Prarastas miestas Z“
„Prarastas miestas Z“
„Apie kūną ir sielą“
„Apie kūną ir sielą“
„Modi“
„Modi“
„Fantastiška moteris“
„Fantastiška moteris“
„Gulėti paslikam“
„Gulėti paslikam“
„Sugrįžimas į Montauką“
„Sugrįžimas į Montauką“
Ieva Šukytė

Meno parkingas – „Studium P“

Pylimo gatvėje, 20-tu numeriu pažymėtame name, viename šešių kambarių bute gyvenantys jauni menininkai įkūrė kūrybine iniciatyva vadinamą „Studium P” – erdvę, atvirą jauniems kūrėjams ir lankytojams. Mėgstantiems iš naujo atrasti perskaitytas knygas, šalia jos veikia jaukus knygynas „Juodas šuo“. Apie iškilusią erdvę kalbėjomės su kolektyviniai į klausimus atsakančiais „Studium P“ ir „Juodo šuns“ įkūrėjais ir nariais Uršule Baužaite, Tomu Lučiūnu, Živile Lukšyte, Ekvilina Milaševičiūte, Simonu Nekrošiumi, Pavel Pavel ir Mikalojumi Smulskiu.

„Studium P”, nuotr. iš „Studium P” archyvo
„Studium P”, nuotr. iš „Studium P” archyvo
„Studium P”, nuotr. iš „Studium P” archyvo
„Studium P”, nuotr. iš „Studium P” archyvo
„Studium P”, nuotr. iš „Studium P” archyvo
„Studium P”, nuotr. iš „Studium P” archyvo
„Studium P”, nuotr. iš „Studium P” archyvo
„Studium P”, nuotr. iš „Studium P” archyvo
„Studium P”, nuotr. iš „Studium P” archyvo
„Studium P”, nuotr. iš „Studium P” archyvo
„Studium P”, nuotr. iš „Studium P” archyvo
„Studium P”, nuotr. iš „Studium P” archyvo
„Studium P”, nuotr. iš „Studium P” archyvo
„Studium P”, nuotr. iš „Studium P” archyvo
„Studium P”, nuotr. iš „Studium P” archyvo
„Studium P”, nuotr. iš „Studium P” archyvo
Ieva Šukytė

„Kalifornijos svajos“ – filmas apie neišsipildžiusias svajones

„Džiazas miršta“ – liūdnai nuskamba filme „Kalifornijos svajos“ (La La Land, 2016). Miuziklai – galima teigti – taip pat. Kada paskutinį kartą matėte tikrai gerą šio žanro filmą, kuris būtų pastatytas per pastaruosius metus? Galbūt kino akademijos paminėti „Vargdieniai“ (Les Misérables, 2012) arba „Svydis Todas: demoniškas Flyto gatvės kirpėjas“ (Sweeney Todd: The Demon Barber of Fleet Street, 2007), tačiau jie nei kiek neprimena žavingų klasikinio Holivudo laikų, kuomet Gene‘as Kelly ir Fredas Astaire‘as iškėlė miuziklą į kino aukštumas.

Kalifornijos svajos
Kalifornijos svajos
Kalifornijos svajos
Kalifornijos svajos
Kalifornijos svajos
Kalifornijos svajos
Ieva Šukytė

Rosanda Sorakaitė: „Tapau tai, kas yra arti manęs esamu laiku“

Aštuntus metus vykstančiame „Jauno tapytojo prizo“ konkurse komisijos sprendimu nugalėtoja tapo kaunietė Rosanda Sorakaitė. Monochrominėmis spalvomis tapanti dailininkė asmenines parodas pradėjo rengti jau studijų metu. Šiais metais Londone vykusioje šiuolaikinio meno mugėje „Start“ ji pristatė solo darbų prezentaciją, dalyvavo du mėnesius trūkusioje rezidencijoje „CreArt AiR – Artist in Residence program“ Linze, Austrijoje. Skaitytojų dėmesiui pateikiame pokalbį su tapytoja apie neseniai laimėtą konkursą, jos kūrybą ir lietuviškos tapybos mokyklų ypatumus.

Rosanda Sorakaitė, „Nakties šviesa", 2016, akrilas, aliejus, drobė, 200x150 cm
Rosanda Sorakaitė, „Nakties šviesa", 2016, akrilas, aliejus, drobė, 200x150 cm
Rosanda Sorakaitė, Be pavadinimo, 2015, aliejus, drobė, 150x200 cm
Rosanda Sorakaitė, Be pavadinimo, 2015, aliejus, drobė, 150x200 cm
Rosanda Sorakaitė, Be pavadinimo, 2015, aliejus, lakas, drobė, 40x30 cm
Rosanda Sorakaitė, Be pavadinimo, 2015, aliejus, lakas, drobė, 40x30 cm
Rosanda Sorakaitė, „Veidrodis", 2015, akrilas, aliejus, drobė, 75x60 cm
Rosanda Sorakaitė, „Veidrodis", 2015, akrilas, aliejus, drobė, 75x60 cm
  < PUSLAPIS IŠ 3  >>> Archyvas