Mažiausioji šokio dalelė

Vienas iš šiuolaikinių kūdikius auginančių ir nemažai laiko namuose praleidžiančių mamų galvos skausmų – kaip saugiai ir patogiai prablaškyti kasdienę rutiną. O pasirinkimų šiais laikais tikrai nemažai (ir ne tik sostinėje): joms yra pasiryžę padėti įvairiausi sporto ir pokalbių klubai, medicinos klinikos, siūlančios baseinus ir įvairius mokymus, mamų konferencijų organizatoriai, masažo specialistai ir net miesto gidai (ekskursijos su vaikiškais vežimėliais, kai dalyvių skaičius viršija porą dešimčių, rytinėse sostinės gatvėse atrodo gana įspūdingai). O kaipgi teatras?

Repertuaras kūdikiams

Per pastaruosius keletą metų smarkiai pagausėjo patiems mažiausiems žiūrovams skirtų spektaklių. Regis, dar neseniai buvo manoma, kad į teatrą vaikui keliauti nesulaukus kokių trejų ar daugiau metų – visiškai neverta. Be to, konkrečioms amžiaus grupėms, o ne abstrakčiai „vaikams“ skirtų spektaklių dar prieš gerą dešimtmetį nelabai buvo (išskyrus vieną kitą lėlių teatro pavyzdį, patvirtinantį taisyklę). O šį sezoną ant rankų atkeliaujančius, vos kelių mėnesių tesulaukusius žiūrovus ir klausytojus kviečia jau ne tik tradiciniais tapę festivaliai „Kitoks“ ir „Labas!“, bet ir bent penketas šalies teatrų. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras siūlo pasiklausyti teatralizuoto styginių kvarteto koncerto „Muzika mažoms ausytėms“. Taip pat Vilniuje įsikūręs privatus teatras vaikams „Pradžia“ savo repertuare mažiausiesiems pristato du spektaklius: „Vėjai švilpia apie mažus atradimus“ (režisierė Eglė Kižaitė) ir „Upė“ (režisierė Ieva Jackevičiūtė). Klaipėdiečių šokio teatras „Judesio erdvė“ yra sukūręs spektaklių diptichą „Debesų gaudyklė“ ir „Debesų žaidynės“ (choreografė ir režisierė Laura Geraščenko). O kita klaipėdiečių šokio trupė – Šeiko šokio teatras – balandžio pabaigoje pristato šokio spektaklio-instaliacijos kūdikiams „LUMI“, kurią sukūrė Švedijoje gyvenanti serbų kilmės choreografė Dalija Acin Thelander, premjerą.

Tačiau ši gausa – tik pastarųjų dvejų trejų metų tendencija. Na, o joje išsiskiria ir gausiausią bei įvairiausią kūdikiams skirtų spektaklių repertuarą siūlo šiuolaikinio šokio spektaklių kūdikiams pradininkė Lietuvoje choreografė Birutė Banevičiūtė kartu su jau daugiau nei dešimtmetį aktyviai veikiančiu šokio teatru „Dansema“. Prasidėjusi nuo vaikams skirto tarptautinio festivalio, „Dansemos“ veikla plėtėsi ne tik gausinant repertuarą, bet ir geografiją. Norint pamatyti Lietuvoje rodomus jų spektaklius, reikia akylai sekti „Dansemos“ repertuarą, mat trupė nuolat gastroliuoja įvairiose pasaulio šalyse: jei ne Kinijoje (kur pastaruoju metu lankosi ypač dažnai), tai Belgijoje, Kroatijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Švedijoje, Palestinoje, Ukrainoje, JAV, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Estijoje ar Indijoje.

Spalvoti žaidimai

Vieno iš „Dansemos“ šokio spektaklio kūdikiams pavadinimas – „Spalvoti žaidimai“ – taikliai apibūdina visą mažiausiems žiūrovams skirtą šio teatro repertuarą. Nors prasidėjo viskas nuo „Mozaikos“ (2012). Šis žaismingas ir spalvingas šokio trio, skirtas vaikams nuo gimimo iki trejų metų, siūlo bene labiausiai žiūrovinę patirtį mažiesiems, mat jų įsitraukimas veiksmo metu čia, lyginat su kitais šio teatro spektakliais, minimalus. Mažiesiems siūloma stebėti spalvotas minkštas formas, iš jų išsirangančius ir vėl įsirangančius, jomis žaidžiančius ir vėliau atpažįstamus pavidalus formuojančius šokėjus Giedrę Subotinaitę, Indrę Bacevičiūtę, Mantą Stabačinską arba Marių Pinigį. Choreografija pagrįsta žaisme, aktyviu judėjimu, pasikartojimais ir šiam kūdikių bei vaikų gyvenimo periodui būdingais žaidimais (ryškių mimikų kaita, slėpynės už pagalvėlių ir kt.).     

Tai pačiai amžiaus grupei skirtame šokio spektaklyje „Spalvoti žaidimai“ (2015) matyti ne tiek formos, kiek objektai. Galima atpažinti spektaklyje naudojamas ir savotiškai „veikiančias“ mažutes cirko palapines, minkštus kamuolius, plastikinius lankus, minkštas klouno nosis, spalvotus kaspinus. Spektaklyje objektai pirmiausia įvairiais pavidalais atgyja šokėjos Subotinaitės dėka, o tuomet jau mažiesiems leidžiama su jais susipažinti, išbandyti jų formų ir faktūrų skirtumus. Atpažįstami buitiniai elementai, jungiami su judesiu, čia virsta paslaptingu mažojo cirko pasirodymu su šokančiais nameliais ir dresuotais kamuolėliais.

Na, o kiek labiau „berniukiškuose“ ir siauresnei, 4–24 mėnesių amžiaus auditorijai skirtuose „Šviesiukuose“ vaikai jau nuo spektaklio pradžios drąsiai gali judėti po visą spektaklio erdvę, pripildytą didesnių ir mažesnių švieselių. Su įvairaus dydžio lempelėmis šokėjai Stabačinskas ir Pinigis šoka, jomis žaidžia ir net puošia savo spalvotus kostiumus, taip pat, žinoma, skatina jomis pasigrožėti mažuosius. Šiame spektaklyje galima stebėti, kaip išradingai šokėjai derina choreografinius elementus su dėmesiu kiekvienam vaikui ir kaip adaptuoja numatytus kombinacijos judesius pagal aplink juos bežaidžiančių vaikų kuriamas aplinkybes.

Viena naujausių „Dansemos“ žaidimų aikštelių „Pievelė“ taip pat skirta kūdikiams nuo 4 mėnesių iki dvejų metų. Šio metų pradžioje pristatyto spektaklio struktūra kiek primena „Spalvotus žaidimus“, tačiau po geltonąją šio spektaklio pievelę mažyliai ropoti, šliaužioti ir bėgioti gali jau nuo spektaklio pradžios. Subotinaitė mažiesiems tyrinėtojams padeda atrasti čia paslėptus spalvingus, minkštus lobius, liesti skirtingas jų faktūras ir formas.

Augti drauge

„Dansemos“ spektakliuose, kuriamuose kruopščiai atsižvelgiant į vaikų raidos psichologinius ypatumus, mokosi ir stebisi ne tik kūdikiai, bet ir juos atlydėję tėvai, seneliai, dėdės ar tetos. Bene didžiausias iššūkis „Dansemos“ kuriamame mikropasaulyje yra metamas būtent jiems. Suaugusieji čia primygtinai skatinami leisti mažiesiems patiems susikurti savo spektaklio patirtį. Kitaip tariant, prieš kiekvieną spektaklį vaikus lydinčių asmenų yra paprašoma ne tik paslėpti mobiliuosius telefonus, bet ir neskatinti mažųjų sutelkti dėmesį į vieną ar kitą objektą (atsisakyti kasdienybėje tokio įprasto „Žiūrėk, kas čia?“), nesiūlyti, ką daryti su šokėjų jiems pasiūlytu daiktu ir, daugelio „Dansemos“ spektaklių atveju, leisti laisvai judėti erdvėje. Čia priimamos visos mažųjų reakcijos ir sprendimai. Tačiau įdomu, kad toli gražu ne visiems tėvams (seneliams, dėdėms ir tetoms, kurie atlydėjo mažylį) lengva pasiduoti šioms taisyklėms ir neformuoti mažylio žiūros taško. Kita vertus, čia pat tenka pripažinti, kad vis daugiau tėvų tokias taisykles priima kaip natūralias. Tuomet ir sau jie suteikia galimybę patirti ne mažesnį pažinimo džiaugsmą stebėdami, kaip jų atžala ieško ir atranda tik jam vienam būdingą būdą priimti ir suvokti aplinką, taip po truputį pažinti sceninį pasaulį bei įgyti pirmąsias žiūrovo patirtis.

Banevičiūtės spektakliai nėra skirti mažųjų pramogai. Jie skatina tyrinėti ir atrasti, paliesti, atpažinti, parodyti mamai ir / ar tėčiui. Taigi jie suteikia galimybę tėvams ir vaikams patirti abipusį pažinimo džiaugsmą. Be to, skirtingo amžiaus mažyliai juos suvokia ir patiria skirtingai, todėl, kitaip nei kituose, naratyvu grįstuose spektakliuose vaikams, čia mažieji žiūrovai gali lankytis nuolat ir kas kartą juos patirti vis kitaip, pagal nuolat besikeičiančius savo raidos etapus, arba, kitaip tariant, augti kartu su spektakliu.

Mažiausia šokio dalelė

Šokio teatro „Dansema“ pavadinimas – toli gražu ne atsitiktinis. Jis pavadintas semiotiko Algirdo Juliaus Greimo išvestu žodžiu, reiškiančiu mažiausią šokio dalelę. Ir tai puikiai atspindi šio šokio teatro savastį. Tai teatras, kuriantis mažiesiems, tačiau neatsisakantis profesionalumo kriterijų ir esminių šokio, kaip sceninės kūrybos, principų. Nors iš esmės visi kūdikiams spektaklius pristatantys teatrai jau atsisakė tiesmuko iliustravimo ir „u-tiu-tiu“ principu pagrįstų santykių su mažaisiais žiūrovais, iš kitų lietuvių kūrėjų darbų Banevičiūtės spektakliai išsiskiria tuo, kad, nepaisant aktyvaus mažųjų dalyvavimo, išlaiko aiškią spektaklio struktūrą: čia atsisakoma iliustratyvaus pasakojimo, tačiau atskiri epizodai jungiami remiantis ne tik vaikų psichologija, bet ir bendriniais šiuolaikinės choreografijos vystymo dėsniais. Čia vietos užtenka ir iliustratyviems epizodams, ir abstrakčiai choreografijai, kurią atlieka vieni geriausių šalies šiuolaikinio šokio atlikėjų. Taigi mažiausiems žiūrovams siūloma visiškai pilnavertė pažintis ne tik su žaidimų, bet ir su šiuolaikinio šokio pasauliu, tiesiog pateikiama mažiausioji jo dalelė. Dansema.

P. S. Europos kultūros sostine besiruošiančiame tapti Kaune balandį pristatyta naujausio „Dansemos“ spektaklio kūdikiams „Laikrodininkas“ premjera, tačiau apie jį – kitose publikacijose.