Gregory Porteris ir Kauno simfoninis orkestras Kauno „Žalgirio“ arenoje
Koncertas buvo lauktas: bene prieš dvejus metus „Kaunas Jazz“ paskelbė apie planuojamą Gregory Porterio koncertą su Kauno simfoniniu orkestru, bet numatytu laiku jam nebuvo lemta įvykti. Kantriai perkėlinėtas, perplanuotas susitikimas tapo tikrove gruodžio 6 d. „Žalgirio“ arenoje Kaune, lengvai sutalpinusioje daugiau nei keturis tūkstančius dainininko gerbėjų (kurių dauguma daugiau nei metus saugojo bilietus). Tai buvo penktasis džiazo vokalo žvaigždės apsilankymas Lietuvoje.
Mintys po „Vilnius Jazz 2021“
Artėjant festivaliui „Vilnius Jazz“, buvau užklupta netikėto prašymo parekomenduoti koncertą, kurį tikrai vertėtų aplankyti. Skaičiau po kelis kartus kiekvieną spalio 14–17 d. numatytos programos eilutę ir žinojau, kad negaliu atsakyti į šį paprastą klausimą, nes būsimoji muzika tuo metu dar nebuvo gimusi. Daugelyje festivalių pramatyti ateitį su tam tikra paklaida nesunku, mat atvyksta garsenybės su pažįstamu braižu, įprastai atliekantys naujausio albumo kūrinius. „Vilnius Jazz“ viskas yra kitaip: kas įvyks – tas įvyks čia ir dabar, scenoje. Tai nėra festivalis, kur susitinkama su seniai lauktais atlikėjais iš savo kasdieninio grojaraščio. Čia ateinama susitikti su muzika, kurios dar nėra, ir nė neįsivaizdavai, kaip tau jos reikia.
Nitai Hershkovitso rečitalis Paliesiaus dvare
Improvizuojantis pianistas iš Izraelio Nitai Hershkovitsas iki rečitalio, kurį jis skambino Paliesiaus dvare spalio 9-ąją, nebuvo visiškai nepažįstamas Lietuvos publikai. Mat praeityje jis labai glaudžiai bendradarbiavo su Avishai Cohenu, buvo jo trio narys 2015 metais, kai kontrabosininkas čia lankėsi pirmąkart. Vėliau N. Hershkovitsas išvyko į Niujorką įgyvendinti kūrybinių vizijų kaip solistas. Dabar jis – tarptautinio ryškumo muzikantas, apsistojo Tel Avive ir kuria savitus darbus, kurių naujausią padėjo įgyvendinti Izraelio kūrėja ir vokalistė KerenDun.
„Vilnius Mama Jazz“ ir Miuncheno lietuviško džiazo dienos
Regis, išsipildė iš kinų folkloro kildinamas prakeiksmas, linkintis „gyventi įdomiais (pokyčių) laikais“. Gyvename taip įdomiai ir dinamiškai, kaip nė nesapnavome. Atitinkamai festivaliai laviruoja esamomis sąlygomis, gaudydami „langus“, palankius atlikėjų kelionėms ir saugius publikos sukvietimui, improvizuodami ir prisitaikydami pagal aplinkybes.
Pamąstymai perskaičius Dave’o Liebmano ir Victoro L. Schermerio pokalbį
Laisvasis džiazas (free jazz) yra Lietuvos improvizacinės scenos „meinstrymas“, pagrindinis stilius. Visame pasaulyje tai yra svingas, bopas, modalinis džiazas ir postbopinės formos, o Lietuvoje – free, aštrusis avangardas. Šios krypties reiškiniai neatrodo dominuojantys kiekybiniu požiūriu, šiame žanre klesti sveika stilistinė įvairovė.
Liudo Mockūno ir Petro Geniušo albumas „Vers la Flamme“
„Vers la Flamme“ („Liepsnos link“) – tai naujas Liudo Mockūno ir Petro Geniušo albumas, kuriuo tęsiama jų tandemo istorija, pradėta dar prieš gerą dešimtmetį čiurlioniškuoju projektu „Jūra Miške“, taip pat įamžintu plokštelėje.
Įspūdžiai iš „Rīgas Ritmi 2020“
„Nė minutei nebuvo kilusi mintis atšaukti ar perkelti festivalį, – tikino latvių būgnininkas, prodiuseris ir renginių organizatorius Māris Briežkalnis, įsibėgėjus „Rīgas Ritmi“ festivaliui, kuris liepos 2–4 d. nemokamų koncertų bei jam session serija pradėjo savo jubiliejinių metų programą. –Nutuokiau, kad gali tekti keisti planus, gal pateikti jį kita forma, bet žinojau, kad festivalis įvyks. Juo labiau kad šiemet jam 20 metų!“
Pamąstymai apie džiazo aktualijas
„Džiazas karantine“ – tai oksimoronas. Jokio džiazo karantine būti negali. Juk mes tiksliai žinome, kad džiazas yra laisvė. Kokia gi laisvė tarp keturių sienų? Dar turėjome progų daug kartų įsitikinti, kad džiazas yra bendravimas. Ne vienišas genijus, įkvėpimo pagautas, prieblandos tyloje tobulina džiazo kompozicijos detales, o atlikėjų, partnerių, scenos draugų prisilietimas daro tą kompoziciją tikrą, išbaigtą ir įtaigią. Ir, žinoma, džiazas yra gyvas, atlikimo čia ir dabar reikalaujantis menas, įgyvendinamas scenoje.
Džiazo pianistas Tigranas Hamasyanas Kongresų rūmuose
Reta prabanga Lietuvoje yra girdėti garsų džiazo muzikantą antrąkart nepraėjus nė metams nuo pirmojo apsilankymo. Festivaliuose pakartotinių vizitų būna, bet juos paprastai lemia kokia nors ypatinga proga (kaip renginio jubiliejus) arba išskirtinis ažiotažas (publikai pageidaujant). Tad dažniausiai turime galimybę papildyti bendrą iš įrašų susidarytą atlikėjo įvaizdį, bet netenka stebėti kuriančio žmogaus kitimo, jo žingsnių...
Pokalbis su pianistu ir kompozitoriumi Giedriumi Naku
„Be baimės, pilnas meilės“ („No Fear, Full Of Love“) – tai Giedriaus Nako pirmasis (fiziniu pavidalu) albumas. Jaunas džiazo pianistas prieš gerus dvejus metus vieną semestrą pagal Groningeno Princo Klauso konservatorijos studentų mainų programą studijavo Niujorke ir, įkvėpęs pasaulio džiazo sostinės oro, panoro ten įrašyti savo muziką. Ir ne šiaip, o įrašyti su geriausiais muzikantais, kokius pianistui iš Lietuvos įmanoma prisivilioti. Pasirodo, pasaulio džiazo arenoje nežinomas (kol kas) jaunuolis gali įrašinėti su tuo pačiu būgnininku, su kuriuo mielai dirba Geraldas Claytonas, kontrabosininku iš Pato Metheny „Unity Band“, pirmojo ešelono saksofonininkais ir labai perspektyviomis vokalistėmis.