Autorius: NMKČDM inf.

NMKČDM inf.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune sausio 31 d., ketvirtadienį, 17.30 val. kviečiame į Jolantos Zabulytės knygos „Anykščių krašto kryždirbystė: mediniai paminklai“ pristatymą.

Renginyje dalyvaus knygos autorė, leidinį pristatys prof. dr. Rasa Andriušytė-Žukienė.

Gausiai iliustruotoje studijoje tradicijos savitumo aspektu aptariami Anykščių krašto XIX a. – XXI a. I pusės įvairių tipų mediniai paminklai: stogastulpiai, koplytstulpiai, koplytėlės ir kryžiai bei šiuolaikinės šių paminklų interpretacijos.
Tai – pirma tokio pobūdžio studija, skirta vietinės kryždirbystės tradicijos ir jos kaitos sklaidai.
Prieduose pateikiama vertinga informacija apie XIX a. – XXI a. I pusės paminklų statymo motyvus, papročius ir kryždirbius.

NMKČDM inf.

M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune, vasario 1 d., penktadienį,  17 val. įvyks susitikimas su pažinojusiais Praną Gailių. Paminėsime jo gimtadienį retrospektyvinėje parodoje „Gyvenimo scenos“ („Scènes de la vie de Pranas“).
Sausio 22 d. – vieno žymiausio pasaulyje lietuvių dailininko Prano Gailiaus gimtadienis (1928.01.22–2015.12.12). Šiemet jam būtų sukakę 91 –eri metai.

Su maestro kūrybos įvairove galima susipažinti M. Žilinsko dailės galerijoje atidarytoje parodoje „Pranas Gailius. Gyvenimo scenos / Scènes de la vie de Pranas“.

Dailininkas sakė, kad kūryba – tai jo biografija. Geriau pažinus patį dailininką, plačiau atsiveria jo kūrybos prasmės. Minint Prano Gailiaus gimimo dieną, kviečiame į susitikimą su jį pažinusiais, iš arti mačiusiais kūrybos procesą.

Gimtadienio paminėjime dalyvaus muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis, poetas Rolandas Rastauskas, nuo 1980 metų Paryžiuje įsikūrusi kanadietė, Prano bičiulė  Rima Puniškaitė, knygos apie Gailių autorė Jolita Linkevičiūtė, galerininkai Simona Makselienė ir Edvidas Žukas, parodos kuratorės Kristina Civinskienė ir Iveta Dabašinskienė. Laukiame ir Prano dukters Nathalie Gailius.

Susitikimas su Praną Gailių pažinojusiais ir norinčiais geriau jį pažinti rengiamas M. Žilinsko dailės galerijoje vasario 1 d. 17 val.

Papildomą informaciją teikia: parodos kuratorė Kristina Civinskienė tel. 8 686 19606

NMKČDM inf.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune  sausio 24 d., ketvirtadienį, 17 val. įvyks Stasio Eidrigevičiaus parodos  „Hommage à Čiurlionis“ atidarymas. Renginyje dalyvaus  parodos autorius.

Tapytoją, grafiką, režisierių Stasį Eidrigevičių nuo pat mokyklos suolo lydėjo M. K. Čiurlionis – kaip Lietuvos meno ikona. Dailininkus riša naudojamų technikų bendrumas: pastelė, tempera, akvarelė, pieštukas. Taip pat paukščių, gyvūnų, daiktų ir erdvės simbolinis traktavimas. Trečias bendrumas – meilė raidei. „Žiūrint į Čiurlionio paveikslą „Jūra”, pakilusioje bangoje matau trijų raidžių junginį – MKČ. 2000–2001 metais kilo mintis tas tris raides – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – įprasminti savaip, piešiant jo portretų ciklą, kur veidas pasislėpęs tarytum už trijų raidžių kaukės“ – teigė menininkas. Parodoje „Hommage à Čiurlionis“ S. Eidrigevičius kalba apie didžiojo Lietuvos dailininko pagerbimą, savitą jo atminimo įamžinimą.

Stasys Eidrigevičius gimė 1949 m. Mediniškių kaime, Pakruojo rajone. 1968 m. baigė Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumą, 1973 m. Valstybinį dailės institutą (dab. Vilniaus dailės akademija). Nuo 1980 m. menininkas gyvena Varšuvoje. Įvairiose šalyse yra surengęs daugiau kaip 100 individualių parodų, kuriose eksponavo paveikslus, grafikos darbus, ekslibrisus, plakatus, miniatiūras, pasteles, fotografijas. Ne viena tautiečių karta yra užaugusi su S. Eidrigevičiaus iliustruotomis pasakų knygomis. Menininkas rengia performansus, menines akcijas, instaliacijas, scenografiją, yra sukūręs unikalius dailės žanrus – kaukes ir   vadinamuosius sielvartus (lenk. smutki). S. Eidrigevičiaus autoriniai spektakliai „Baltas briedis“ (1993) ir „Medinis žmogus“ (2007) yra rodyti Varšuvos teatre „Studio“. Menininkas yra Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos (2001) ir daugybės tarptautinių premijų laureatas. 2000 m. S. Eidrigevičius yra apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu. Japonijos Otaru mieste veika jo vardo muziejus – „Hiroko Mori & Stasys Museum“. Pasaulinio garso menininko vardu  Panevėžyje šiuo metu kuriamas modernus „Stasio Eidrigevičiaus menų centras“ (SEMC).  

Paroda veiks: 2019 01 24 – 2019 03 03

Papildomą informaciją teikia: Kristina Civinskienė,  tel. 8 686 19606

NMKČDM inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. ir P. Galaunių namuose, Vydūno al. 2, Kaune sausio 17 d., ketvirtadienį, 17 val. kviečiame  į dviejų sostinių susitikimą.

Dviejų sostinių  (Abėdvių), – Telšių ir Kauno, – susitikimo idėja gimė praėjusiais metais, dar nežinant, kad šie metai bus paskelbti Žemaitijos (jos vardo pirmąsyk paminėjimo 800-osios metinės) ir Laikinosios sostinės atminimo metais.

Tokio susitikimo-parodos  konceptas gimė Telšiuose – Žemaitijos sostinėje, kurio istoriją viešose miesto erdvėse įspūdingai ir išsamiai pasakoja mažosios plastikos kūriniai, daugiausiai sukurti VDA Telšių fakulteto auklėtinių ir jų dėstytojų.

Apžavėti istorijų ir žemaitiško kūrybingumo, į A. ir P. Galaunių namus pasikvietėme Abodu: plungiškius Aureliją Šimkutę ir Gediminą Endriekų, savo studijas baigusius Telšiuose. Jauni menininkai  – mažosios plastikos kūrėjai, kurie tik savaitę truksiančioje parodoje pristatys savų, labai asmeniškų pasaulių vizijas, perteiktas nedidelio formato beveik juvelyriškuose darbuose.
Dviejų ryškaus identiteto ir kultūrinių tradicijų sostinių susitikime žadame ir žemaitiškų pašnekesių, ir poezijos, ir muzikos. Renginyje savo eiles skaitys telšiškė pedagogė, poetė ir aktyvi visuomenininkė Elena Kakanauskienė, gros ir dainuos Telšių bardas Romualdas Miškinis.

Parodos veiks: 2019 01 17–2019 01 24

Papildomą informaciją teikia: A. ir P. Galaunių namai tel. 8 37 798995

Į renginį įėjimas nemokamas.

NMKČDM inf.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune sausio 20 d., sekmadienį, 15.00 val. kviečiame į atvirą susitikimą su Europos senolėmis, kuriame drauge įžengsime į amžinąją išmintį per mūsų tautos gyvenimo kūrimo garsu patirtį, pamėginsime atpažinti protėvių užkoduotas žinias mus supančiame garsų pasaulyje.

Nuo neatmenamų laikų senolės saugo ir puoselėja tautos išmintį ir kultūrą. Europos Senolių Tarybos narės susitinka kas 9 mėnesiai vienoje iš Europos šalių. Jos dalijasi savo patirtimi, išreiškia pagarbą Žemei, palaikančiai visą gyvybę, prisiima atsakomybę už gyvenimo išminties išsaugojimą ir perdavimą ateities kartoms. Šiais metais jos atvyksta į Lietuvą.

Laiko patikrinta išmintis daugelyje pasaulio šalių išreiškiama per garso ir tylos sąveiką tautinėje ir sakralinėje muzikoje. Lietuva išsaugojo unikalią folkloro tradiciją, todėl neatsitiktinai pasirinkta susitikimo tema – garsas.

Susitikimas vyks anglų kalba, su vertimu į lietuvių kalbą, bus galimybė klausti, diskutuoti, bendrauti arba tiesiog pabūti.  

Renginys nemokamas.

NMKČDM inf.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune sausio 17 d., ketvirtadienį, 17.30 val. kviečiame į daugybės autorių ir tyrėjų sukurtos studijos „Dailės kritikos (meta)metodologijos ir metmenys“ pristatymą.

Leidyklos „The AQUANSU Press“ išleistame leidinyje keliami esminiai tiek dailės kritikos siaurąja prasme, tiek kritinių praktikų platesne prasme klausimai. Gilinamasi į (dailės) kritikos morfologiją, etimologiją, skiriama dėmesio kalbos filosofijai, negatyviajai semiotikai. Kartu pateikiama ir analizuojama daugybė konkrečių pavyzdžių. Ši sutelktinė studija – kelių dešimtmečių Lietuvos dailės kritikos ir šiuolaikinio meno istorijos panorama.

Pristatymo metu bus atskleistos šios knygos atsiradimo aplinkybės, diskutuojama su auditorija apie šiandieninę dailės kritikos situaciją ir poreikį. Renginyje dalyvaus keli kolektyvinės studijos autoriai: Redas Diržys, Kęstutis Šapoka ir kiti.

Pristatymo metu paminėsime ir 1000056-ąsias meno gimimo metines.

NMKČDM inf.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune gruodžio 13 d., ketvirtadienį, 18 val. įvyks knygos „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas 1918–1940“ pristatymas ir susitikimas su autoriais.

Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio proga meno ir architektūros istorikų Marijos Drėmaitės, Giedrės Jankevičiūtės ir Vaido Petrulio sumanytos parodos katalogas išaugo į analogų neturinčią knygą „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas 1918–1940“, kurios lietuviškas tiražas buvo žaibiškai išpirktas, o angliška versija (vertėjas Darius Sužiedėlis) apkeliavo didelę dalį pasaulio.

Pristatymo vakaro metu knygos autoriai ir parodos kuratoriai Giedrė Jankevičiūtė, Vaidas Petrulis, Viltė Migonytė-Petrulienė ir Paulius Tautvydas Laurinaitis papasakos apie „Optimizmo“ atsiradimą bei keliones ir pristatys naują lietuviškos knygos leidimą. Pokalbį moderuos knygos sudarytoja Marija Drėmaitė.

Kauno moderniosios architektūros paveldą pasauliui pristatanti knyga yra ne vien apie miestą ir ne vien apie architektūrą. Ji yra apie nuolat gimstančias ir žlungančias viltis, apie kūrybos pastangas ir įkvepiantį optimizmą, apie idėjų ir formų migraciją, lokalumą ir bendrumą, apie meną ir laisvę, karą ir priespaudą. Apie praeities formų ir idėjų kaitą bei jų santykį su šiandiena.

Knygos autoriai: Giedrė Jankevičiūtė, Vaidas Petrulis, Vilma Akmenytė-Ruzgienė, Norbertas Černiauskas, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Viltė Migonytė-Petrulienė, Marija Drėmaitė.

Knygoje publikuojama 580 archyvinių iliustracijų ir šiuolaikinių nuotraukų (fotografai Gintaras Česonis ir Norbert Tukaj).

Knygą išleido leidykla LAPAS, bendradarbiaudama su Lietuvos nacionaline UNESCO komisija.

Knygos leidimą parėmė Kultūros ministerija ir partneris – Kaunas 2022 – Europos kultūros sostinė.

NMKČDM inf.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune, gruodžio 9 d., sekmadienį, 15 val. kviečiame į dokumentinių filmų „Scenografas Liudas Truikys“ ir „M. Rakauskaitė“ premjerą.

Tęstiniame 12 TV filmų cikle „Laikinosios sostinės fenomenas” pristatomas Kauno kultūrinis ir techninis paveldas, nusipelnę Lietuvai žmonės, kūrę ne tik Kauną, bet visos valstybės pamatus (V. Jurgutis, P. Leonas, S. Kairys, V. Kuzma, T. Ivanauskas, M. Dobužinskis, E. Frykas, V. Landsbergis-Žemkalnis, V. Dubeneckis, S. Kudokas ir kt.). Taip pat jų iškiliausi darbai, ryškiausi architektūros objektai (Prisikėlimo bažnyčia, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Valstybės teatras, kt.).
„Scenografas L. Truikys“ – vienas iš ciklo filmų, sukurtas bendradarbiaujant su L. Truikio ir M. Rakauskaitės memorialiniu muziejumi. Kuriant filmą apie L. Truikį, negalima nepapasakoti ir apie M. Rakauskaitę. „Mes atpažinom vienas kitą ir neturėjom kito pasirinkimo, kaip būti kartu”, – yra sakęs L. Truikys. Filmas apie scenografo mūzą ir gyvenimo draugę operos primadoną M. Rakauskaitę – tai atskiras pasakojimas, pratęsiantis ir papildantis pirmąjį.

Filmus pristato scenarijų autorė Audronė Kosciuškienė, operatorius – režisierius Justinas Lingys, 2012 m. apdovanotas Sidabrine Gerve Geriausias TV filmas kategorijoje.

NMKČDM inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Istorinėje LR Prezidentūroje, Vilniaus g. 33, Kaune, gruodžio 4 d., antradienį, 17 val.

Istorinė Prezidentūra  kartu su Mokslo ir enciklopedijų leidybos centru kviečia paminėti 1918-ųjų lapkritį sudarytos pirmosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės šimtmetį ir sutikti profesorių Alfonso Eidinto ir Raimundo Lopatos parengtą dokumentų rinkinį „Lietuvos vyriausybių 1918–1920 metų posėdžių protokolai“.

Dokumentų rinkinyje „Lietuvos vyriausybių 1918–1920 metų posėdžių protokolai“ publikuojami pirmųjų Lietuvos vyriausybių protokolai – tai Lietuvos valstybės realaus atstatymo ir kūrimo istorija. Knyga gali būti skaitoma ir kaip nuotykių romanas, nes atskleidžia, kaip nuo nulio realiai buvo kuriama Lietuvos valstybė, kaip vos pradėjusi veikti ir periminėti valdžią iš Vokietijos okupacinės administracijos ji buvo priversta pasitraukti nuo agresorių Rusijos bolševikų iš Vilniaus į Kauną ir iš karto laikinojoje sotinėje ėmėsi būtiniausių gynybos ir ekonominės plėtros darbų.

Knyga apima Lietuvos valstybės kūrimo laikotarpį iki to momento, kai į pirmą posėdį 1920 m. gegužės 15 d. susirinkęs Steigiamasis Seimas paskelbė Lietuvos Respubliką. Tuo ir pagrindžiamos protokolų publikavimo šiame tome chronologinės ribos, apimančios laikotarpį, kai dar galutinai nebuvo nustatyta Lietuvos politinė parlamentinė santvarka.

Čia pirmą kartą skelbiami vyriausybių posėdžių protokolai yra ne tik įkvepianti istorija, rodanti, iš kokio vargo pakilome, bet ir jaudinanti, kaip Lietuvos kūrėjų veiklą iškelianti ir įprasminanti šiandienos gyvenimą, kuriame nesunkiai galima atsekti, kaip po karo keliasi Lietuva, kaip tarptautinėje plotmėje randasi naujas tarptautinių santykių objektas, o kiekvienas puslapis pasakoja apie tai, kaip Lietuvos valstybė atgimė savo ekonomikos, diplomatijos, karybos ir kultūros kūryboje.

Knyga pradedama plačiu įvadu, pateikiamos trumpos vyriausybių narių biografijos, publikuojami prie Vyriausybių protokolų pridėti istoriniai dokumentai iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo. Iliustruota Lietuvos valstybininkų portretais, pirmųjų Augustino Voldemaro, Mykolo Sleževičiaus, Prano Dovydaičio, Aleksandro Stulginskio, Ernesto Galvanausko vyriausybių ir jos narių nuotraukomis.
Rinkinys skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 100-čiui, tačiau tai ne tik proginė knyga, ji gali tapti parankine kiekvienam istorikui, teisininkui, lituanistui – mokslininkui, dėstytojui ir studentui, mokytojui ir gimnazistui ir visam gausiam, vis didėjančiam Lietuvos istorijos mylėtojų būriui.
Dokumentų rinkinio leidybą parėmė UAB koncerno „MG BALTIC“ įsteigtas Vasario 16-osios fondas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Pirmosios Vyriausybės narių klubas.
Papildoma informacija teikiama: tel. 8 37 201778

NMKČDM inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje, M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkuose, lapkričio 29 d., ketvirtadienį, 17 val. atidaroma Japonijos pluošto meno paroda „Pynimas“.
M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje siūloma pažintis su visame pasaulyje garsiu Japonijos pynimo menu (angl. basketry). Keliasdešimties darbų kolekcija (kuratorė – Kakuko Ishii) sudaryta iš neseniai 30-metį atšventusios Pynimo parodų grupės (angl. Basketry Exhibitions Group) narių kūrinių.

Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio Japonijoje gyvuojanti menininkų grupė, subūrusi arti šimto narių, plėtoja archajines krepšių pynybos technikas, jas taiko šiuolaikinėms erdvinėms kompozicijoms. Iš tradicinių krepšių pynybos kilusi tarptautinė tekstilės pakraipa rado tinkamą dirvą Japonijoje, turinčioje senas krepšių gamybos tradicijas.

Pynimas iš gamtinių pluoštų, popieriaus, vielos atskleidžia nepralenkiamą japonų gebėjimą perteikti pirmapradį medžiagos grožį, jį tikslingai pasitelkti dirbinio struktūrai paryškinti, jo dėka kurti subtilias užuominas ir iškalbingas potekstes.

Pynimo parodų grupės ekspozicijos keliauja po pasaulį, supažindindamos su Japonijos kultūra ir neišsenkančiomis senų technologijų galimybėmis tarnauti šiuolaikiniam menui.
Menotyrininkė dr. Lijana Šatavičiūtė.

Parodos kuratorė: Kakuko Ishii (Japonija)
Paroda veiks: 2018 11 23 – 2019 01 23

Papildomą informaciją teikia: Aušra Sedlevičiūtė tel.: 8 313 52755