Autorius: NMKČDM inf.

NMKČDM inf.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune, lapkričio 30 d., penktadienį, 17 val.įvyks parodos „Varkalis. Knygos, plakatai, piešiniai“ atidarymas.
 
Parodoje dailininkas Eugenijus Varkulevičius-Varkalis retrospektyviai pristato savo taikomosios grafikos kūrinius ir atkreipia dėmesį į piešinį, kaip svarbią raiškos priemonę ir jos įvairiapuses galimybes.

Nuo 1995 m. menininkas gyvendamas Niujorke ir kūrybiškai bendradarbiaudamas su Jonu Meku bei „Anthology Films Archives“ sukūrė ten vykusių renginių, parodų, filmų plakatus. 2000 m. iliustravo J. Meko knygą „Mano naktys“. 2005 m. grižęs į Lietuvą toliau kūrė knygų iliustracijas bei plakatus. Susikaupė nemažai piešinių, kurie prieš tai nebuvo eksponuoti, tačiau dalis jų buvo atrinkti kaip knygų iliustracijos, plakatų eskizai. Piešiniai sukurti pieštuku, rašalu, tušu, mišria technika ant popieriaus. Tai dailininko stebėjimo ir fantazijų mišinys.

Paroda veiks: 2018 11 30–2019 01 20

Papildomą informaciją teikia: Eugenijus Varkulevičius-Varkalis tel.: 8 614 98238

NMKČDM inf.

M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune, lapkričio 29 d., ketvirtadienį,  17.30 val. įvyks Prano Gailiaus retrospektyvinės parodos „Gyvenimo scenos“ („Scènes de la vie de Pranas“) atidarymas.

Pranas Gailius – vienas žinomiausių lietuvių dailininkų pasaulyje. Jo vardą (Pranas Gailius, dit Prӓnas) meno pasaulis pradėjo mokytis nuo 1955 metų. Pirmoji personalinė dailininko paroda Paryžiuje, Galerie du Haut Pavé, sulaukė palankių atsiliepimų spaudoje bei televizijoje ir atvėrė kelią į pripažinimą. Paskui vyko parodos Berlyne, Miunchene, Štutgarde, Tokijuje, Ženevoje, Liuksemburge, Čikagoje, Geteborge. Tačiau gimtajame krašte su jo kūryba pradėta susipažinti gana vėlai. Pirmoji Gailiaus paroda Lietuvoje įvyko tik 2004 m. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje buvo parodytos autorinės knygos „Pirmoji lietuviška siuita“ ir „Jūra“, sukurtos pagal Oskaro Milašiaus eiles.

Nuo 2004 m. vykstančiose P. Gailiaus darbų parodose buvo galima susipažinti su daugeliu jo kūrybos etapų. Šioje retrospektyvinėje dailininko parodoje pirmą kartą galima išvysti juos visus. Tarp eksponuojamų darbų yra ir niekur anksčiau nerodytų, tokių kaip medinės bei metalinės skulptūros.
Praną Gailių kaip menininką suformavo Paryžius, o lietuviški vaikystės prisiminimai bei liaudies menas tapo įkvėpimo šaltiniu, suteikusiu jo kūriniams originalumo. Tarp daugybės dailininko kūrinių yra keturi tapybos darbai, pavadinti „Scène de la vie de Pranas“ (Prano gyvenimo scena). Iš tiesų, visi jo darbai vaizduoja jo gyvenimą. Apie savo kūrybą jis sakė: „Mano menas yra mano biografija.“ Dailininkas kūrė ciklais, kurie atspindi jo mintis ir požiūrį į gyvenime vykstančius procesus.  P. Gailius sakė, kad visus jo darbus galima vadinti jautriais paviršiais, nes visuose jis jautriai vaizduoja skirtingas emocines būsenas.

Paskutiniuosius beveik porą dešimtmečių P. Gailius kūrė tarp Paryžiaus ir Provanso. Netoli miestelio Sannes, Roque Colombe, jis nuomojosi dirbtuvę. Nuo jos šiek tiek paėjus, buvo matyti Šv. Viktorijos kalnas (Mont Sainte-Victoire) prie Ekso (Aix-en-Provence). Postimpresionistą Paul‘ą Cézanne‘ą įkvėpęs gamtos vaizdas veikė ir Gailių.

Menininkas turėjo unikalų gebėjimą sudominti žiūrovą, pašnekovą, nors niekada nesistengė sukurti ilgaamžių kūrinių. Jo energija, vitališkumas, charizma priviliojo kūrybos gerbėjus, taip tarsi kompensuodama gana sudėtingus jo biografijos momentus.  
Po dailininko mirties jo kūrinius saugo duktė Nathalie Gailius.

Parodos kuratorės: Kristina Civinskienė, Iveta Dabašinskienė.

Paroda veiks: 2018 11 29 – 2019 03 03

Papildomą informaciją teikia: parodos kuratorė Kristina Civinskienė tel. 8 686 19606

Parodos rėmėjas: Lietuvos kultūros taryba
Parodos mecenatas: Menų galerija „Menų tiltas“
Parodos partneris: Vilniaus aukcionas

NMKČDM inf.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune lapkričio 18 d., sekmadienį, 15 val. vyks pilnametražio dokumentinio filmo „Zikaras. Laisvės paminklo kūrėjas“ premjera ir susitikimas su jo autoriais.

Režisierius Linas Mikuta dokumentiniame filme gilinasi į Juozo Zikaro, kaip menininko, gimimą, jo talento ir pilietiškumo budimą, laisvės sampratą, asmenybės brandą ir  tragizmą. Neabejotina viena: Tėvynė buvo esminis skulptoriaus gyvenimo dėmuo, o svarbiausi jo gyvenimo etapai lemtingai sutapo su pačios Lietuvos valstybės likimo vingiais.

Filmas tarsi suvertas ant Kauno Juozo Zikaro memorialinio muziejaus vadovės Rasos Ruibienės charizmatiško pasakojimo, kurį praturtina istorikų, menininkų, visuomenės veikėjų  mintys, dokumentiniai kadrai iš kelionės Zikaro pėdsakais ir šių dienų jaunimo pamąstymai apie laisvę. Juozo Zikaro skulptūra  „Laisvė“ – simbolis, lydintis viso filmo metu, skatinantis žiūrovą susimąstyti, kokia gi tikroji laisvės kaina, kokia jos reikšmė Lietuvai ir kiekvienam iš mūsų asmeniškai.

Filmo režisierius L. Mikuta – jaunosios kartos menininkas, jau spėjęs sukurti labai brandžių ir pačiais geriausias vertinimais garsėjančių dokumentinių filmų. Tai „Dzūkijos jautis“, „Pakeleiviai“, „Pietūs Lipovkėje“, „Šaltos ausys“. Pastarasis, 2016 metais sukurtas filmas vis tebepelno apdovanojimus tarptautiniuose kino festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje.

Muziką filmui dovanojo dainininkė ir kanklininkė, buvusi panevėžietė Indrė Jurgelevičiūtė. Ji kartu su tarptautine alternatyvaus folkloro grupe MEROPE jau eilę metų kuria, koncertuoja ir garsina Lietuvą įvairiose pasaulio šalyse.

Filmą prodiusavo  ne vieną kultūrinį projektą Panevėžyje įgyvendinusi  VšĮ „Dermė“, filmo sklaida bendruomenėse rūpinasi asociacija „Bitės namai“.

Filmo „Zikaras. Laisvės paminklo kūrėjas“ kūrybinė grupė:
Projekto vadovė ir prodiuserė Jūratė Kavaliauskienė
Režisierius Linas Mikuta
Operatorius Povilas Baltinas
Drono operatoriai Simonas Jakubauskas ir Jonas Burnickis
Vaizdo režisierė Kristina Sereikaitė
Garso režisierius Jonas Maksvytis
Muziką kūrė Indrė Jurgelevičiūtė ir grupė MEROPE

Pagrindiniai dokumentinio filmo rėmėjai:
AB „Linas Agro“,
Panevėžio miesto savivaldybė,
UAB „Aukštaitijos vandenys“,
J. Masiulio knygynas,
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai.

Renginys nemokamas.

NMKČDM inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, lapkričio 22 d., ketvirtadienį, 17 val. įvyks Audronės Petrašiūnaitės siuvinėtų kilimų ir grafikos parodos atidarymas.

Parodoje eksponuojami  ciklai – „Kūno namai“, „Sniego laikas“ ir „Amy Winehouse svaigulys“.

Menininkei vaikystėje didelį įspūdį paliko vienspalviu siūlu, mėlynu ar raudonu baltame fone siuvinėti kilimėliai. Tai buvo tarsi bandymas nuspalvinti gyvenimo pilkumą ir nuobodulį. Kilimėliai kartais buvo linksmi, kartais – su pamokančiu tekstu. Bėgant laikui tai pasimiršo ir A. Petrašiūnaitė atsidavė tapybai. Tačiau pamačius H. Matiso karpinius menininkei kilo stiprus noras ieškoti linijinės plastikos. Tada ir iškilo vaikystėje matyti kilimėliai. Autorė pradėjo siuvinėti ant juodo vilnos audinio. Taip atsirado siuvinėtų kilimų ciklas, kai kurie abstraktūs, kituose atpažįstamas gėlių ar gyvūnų motyvas.

A. Petrašiūnaitė pirmus grafikos darbus sukūrė 1998 metais, tai buvo monotipijos. Pradėjo raižyti linoleumą, po to buvo pertrauka, o 2013 metais vėl grįžo prie lino raižinių. Grafikos technika menininkei leido pilnai džiaugtis linijos grožiu, atspaudo ir popieriaus pašnekesiu. „Tai buvo tarsi nuotykis su popieriaus lapu, burtai, kai nežinai kas bus ir kartais nustembi. Tas nuostabos momentas buvo tarsi variklis, verčiantis paieškoti naujų galimybių. Pradėjau spalvotos grafikos ciklą, artimą tapybai. Po to panorau išsiuvinėti grafiką“, – sako parodos autorė.
 
Cikle „Kūno namai“ menininkė tyrinėja įvairias kūno būsenas – luošumą, kaulų deformacijas, žaizdas, kūno skausmą, pažeidžiamumą. Žaizda kaip gėlė, gėlė kaip kraujo tekėjimas. „Kūno namai“ pilni šnaresių, širdies dūžių, atodūsių vėjo. Ir gali būti, kad kūno kančia yra priežastis empatijai ir švelnumui.           

Darbų ciklas  „Sniego  laikas“ sukurtas  2017–2018 metų žiemą. Sniego laikas leidžia gilintis į save, jausti buvimo trapumą, nesiblaškant stebėti gamtą, justi jos rimtį. Kūrinių motyvai paprasti – moteris ir katė, Višakio Rūdos peizažai, nušluotas sniego takas su baltais pėdų atspaudais, medžių guotai, permatoma moters figūra su vaizdu į miškus.

Grafikos darbų ciklas „Amy Winehouse svaigulys“ gimė atsitiktinai menininkei ją pamačius vaizdinių sraute. „Ji dainavo žemu balsu, dainavo naktį, dangų be žvaigždžių, dainavo juodą aksomą. Pažeidžiamumas, meilės siekis, svaigulys ir plona gyslelė tarp gyvenimo ir mirties. Tai buvo impulsas sukurti šį darbų ciklą“, – sako A. Petrašiūnaitė.  
        

Paroda veiks: 2018 11 22–2019 01 13

Papildomą informaciją teikia: Audronė Petrašiūnaitė  tel. 8 614 79504

NMKČDM inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus V. K. Jonyno galerijoje, Turistų g. 9, Druskininkuose lapkričio 17 d., šeštadienį, 15 val. atidaroma Vytauto Kazimiero Jonyno (1907–1997) paroda „Déjà vu“.

25-uosius metus skaičiuojanti V. K. Jonyno galerija daug kartų keitė menininko darbų ekspoziciją, vis iškeldama dar nerodytus V. K. Jonyno darbus. Šio kuklaus jubiliejaus proga parodoje eksponuojami tie V. K. Jonyno kūriniai, kuriuos buvo atrinkęs pats dailininkas. "Deja vu" – tai kas jau buvo, ką malonu prisiminti.

Vytautas Kazimieras Jonynas – vienas iškiliausių lietuvių išeivijos menininkų. Grafikas, tapytojas, skulptorius, vitražistas, kūręs Lietuvoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir JAV. Sugrįžti į Tėvynę dailininkas galėjo tik po ilgų 30-ties atskirties metų. 1974 metais viešėdamas Lietuvoje, aplankė ir M. K. Čiurlionio memorialinį muziejų. Susižavėjimas M. K. Čiurlionio kūryba, išsaugotas per gyvenimo sunkumus ir keliones, atvedė V. K. Jonyną į Druskininkus. Vėliau jau kasmet lankydamasis Lietuvoje su dukra Giedra ar kolegomis menininkais, dailininkas apsisprendė statyti namą-galeriją ir niekur kitur, o tik čia Druskininkuose, šalia senųjų Čiurlionių namų.

V. K. Jonyno galerija (arch. Algimantas Kančas) lankytojams duris atvėrė 1993 m. lapkričio 4 dieną. Dailininkas į Druskininkus sugrįždavo kiekvieną vasarą, čia dirbo ir gyveno beveik iki pat savo mirties. Pirmoji galerijos ekspozicija buvo parengta paties Vytauto Kazimiero Jonyno ir pasakojo apie jo gyvenimo kelionę, apie studijas ir surengtas parodas Paryžiuje, apie jo iniciatyva 1946 m. įkurtą Freiburgo dailės ir  amatų mokyklą (École des Arts et Métiers), gyvenimo kelyje sutiktus žmones, Prancūzijoje ir Vokietijoje sukurtus meno kūrinius, kurie išsaugojo V. K. Jonyno vardą jų tautoms iliustruotuose literatūros kūriniuose: Prospero Mérimée „Lokys”, J. W. Goethe „Jaunojo Verterio kančios”, „Mainco apgulimas”.

Ilgiausiai V. K. Jonynas gyveno Niujorke, dėstė, kartu su Donaldu Shepardu įsteigė bažnytinio meno ir vitražų studiją. Jungtinėse Amerikos Valstijose bareljefais, skulptūromis, vitražais dailininkas apipavidalino per 100 visuomeninių pastatų. 1968 m. patyręs menininkas buvo pakviestas į Romą sukurti Šv. Petro bazilikos Lietuvių kankinių koplyčios (Mater Misericordiae) interjerą. V. K. Jonynas unikaliai vienijo tautinės kultūros palikimą ir moderniojo meno stilistiką, tobulai valdė įvairias meno technikas. Jis buvo vienas iš pirmųjų išeivijos dailininkų, šimtus savo kūrinių padovanojęs Lietuvos muziejams.

Paroda veiks: 2018 11 17–2019 03 15   
Papildomą informaciją teikia: Regina Stankevičienė tel.: 8 679 24503

NMKČDM inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, V. Putvinskio g. 64, Kaune, lapkričio 11 d., sekmadienį, 14 val. įvyks Dogu Bankovo parodos „Esu tas priešas, kurį tu, mano drauge, nužudei“, skirtos Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 100-osioms metinėms, atidarymas. Renginio metu Wilfredo Oweno poeziją skaitys Kauno kamerinio teatro aktorė Alma Masiulionytė.

Ši paroda paremta tekstais, kuriuos britų kompozitorius Benjaminas Brittenas (1913–1976; Aldeburgho baronas, suteiktas ordinas už nuopelnus) panaudojo savo 1962-ųjų simfonijai „Karo Requiem“, kurią sukūrė Koventrio katedros atšventinimo proga.

37 Dogu Bankovo paveikslai pratęsia tekstą, tiesiogiai jo neiliustruodami. Net nuorodos į Bibliją „išimtos iš laikotarpio“, siekiant parodyti, kad pyktis bei neapykanta neapsiriboja vien tik pasauliniais karais – deja, jis prasibrauna į mūsų kasdienę egzistenciją.

„Karo Requiem“ lydi dviejų skirtingų tipų tekstai: lotyniškas „Missa pro Defunctis“ („Mišios už mirusiuosius“) ir kai kurie Wilfredo Oweno karo eilėraščiai, parašyti anglų kalba. Šie du tekstai prieštarauja vienas kitam ir turinio prasme. Lotyniškosios mišios perteikia tradiciją tikėti pomirtiniu susivienijimu su Dievu Rojuje, o Owenas savo eilėraščiuose kalba apie gyvybės arba mirties išgyvenimus apkasuose, kur prarado viltį, kad Dievas yra gailestingas. Eilėraščius poetas parašė būdamas 25-erių. Tuo metu jis tarnavo kariuomenėje. Nušautas likus savaitei – sakykime, vienai valandai – iki 1918-ųjų lapkričio 11-osios, kai pasirašytos paliaubos.

Tuo metu Oweno poezija nebuvo populiari ar gerai žinoma. Tik penki poeto eilėraščiai buvo publikuoti jam gyvam esant. Oweno karo poezija tapo kur kas labiau žinoma per Antrąjį pasaulinį karą ir po jo, o daug kitų jo kūrinių buvo cenzūruoti arba nepublikuoti iki 1980-ųjų. Taip nutiko dėl užuominų apie homoseksualią meilę, presuponuojant potekstę, kad pats poetas yra homoseksualus.
„Requiem“ sudaro sopranas, tenoras, baritonas, mišrus choras, berniukų choras ir simfoninis orkestras. Brittenas norėjo, kad solistai būtų iš trijų skirtingų šalių – Rusijos, Britanijos ir Vokietijos. Buvo atrinkti šie muzikantai: sopranas – Galina Višnevskaja (Tarybų Sąjungos garbės menininkė); tenoras – Seras Peteris Pearsas (Britanijos imperijos ordinas; Britteno gyvenimo palydovas) ir baritonas – Dietrichas Fisheris-Dieskau. Tačiau Maskva atsakė taip: „Tarybinė menininkė negali pasirodyti toje pačioje scenoje, kurioje koncertuoja vokietė.“ Brittenas nepasidavė. Jau 1963-iųjų sausį jis Londone įrašė savo „Karo Requiem“, kurį atliko jo atrinkti menininkai.

Paroda veiks: 2018 11 11–2019 01 27

Papildomą informaciją teikia: A. Žmuidzinavičiaus namai tel. 8 37 20 41 02

NMKČDM inf.

Kauno paveikslų galerijos paviljonas „Galerija be sienų” (architektai – „Office de Achitectura“ komanda: J. Bernotaitė, A. Ropolas, P. Vaitiekūnas) pelnė apdovanojimą šiuolaikinės Lietuvos architektūros apžvalginėje parodoje-konkurse „Žvilgsnis į save“.
„Galerija be sienų” pateko tarp penkių komisijos išskirtų lygiaverčių objektų: „Vilnius Tech Parkas” („A2SM“ architektai), darželis „Vaikystės sodas“ („Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai“), „Mo“ muziejus („Studio Libeskind” ir „DO Architects”), „Mirksintis namas“ („Aketuri architektai“).
Iš beveik dviejų šimtų pretendentų tradicinio Lietuvos architektų sąjungos organizuojamo renginio komisija toliau vertinti atrinko 80. Toliau darbo ėmėsi tarptautinė žiuri. 2017–2018 m. darbus, suskirstytus į projektų, konkursinių projektų ir realizacijų kategorijas, vertino Anne Marie Galmstrup iš Danijos, Piotras Smierzewskis iš Lenkijos ir Saimiras Kristo iš Albanijos.
Konkurso vertinimo kriterijai: aiški architektūrinė idėja, harmoningas objekto santykis su aplinka, adekvatus medžiagų panaudojimas, funkcionalumas, novatoriškumas, originalumas, objekto reikšmė miestui, sprendimų profesionalumas, realumas, idėjų įgyvendinimo kokybė.
Atsižvelgdama į šiuos kriterijus, vertinimo komisija atsirinko 11 objektų ir skyrė dvi dienas jiems aplankyti ir apžiūrėti.
Spalio 25 d. komisija lankėsi Kaune, Paveikslų galerijos vasaros paviljone. Lietinga diena nesutrukdė įvertinti „Galerijos be sienų” privalumų – paviljono idėjos, jo dermės su Paveikslų galerijos pastatu, transformacijos galimybių ir objekto reikšmės: „Galerija be sienų” tapo nauja Kauno paveikslų galerijos kultūrine ašimi. Dar svarbiau – pirmąja Kaune atvira lauko erdve, skirta menui: performansams, parodoms ir kitoms kultūrinėms veikloms.

Paviljonas – Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus projekto „Mieste. Gatvėj. Galerija be sienų” dalis. Projekto idėja – kultūrinį veiksmą perkelti tiesiai į gatvę, stebėti ir analizuoti šiandien mieste vykstančius procesus, puoselėti kritinę miestelėnų mintį ir pilietiškumą, kurti miesto viziją. Projekto kuratorė Auksė Petrulienė pasakoja, kad sumanymas neveikiantį Paveikslų galerijos baseiną transformuoti į erdvę renginiams ir kūrybinėms dirbtuvėms gimė daugiau nei prieš metus. „Office de Achitectura“ komanda šią idėją išaugino iki architektūrinio paviljono. Gavus Lietuvos kultūros tarybos rėmimą, 2018 m. gegužę pradėjo kilti pirmosios paviljono konstrukcijos. Statinio biudžetas buvo itin ekonomiškas, todėl idėjai įgyvendinti reikėjo labai kūrybingų sprendimų. Išradingi paviljono statytojai – skulptorius Simonas Šidlauskas ir jo suburta komanda.

Vasarą ir rudenį paviljone surengtos trys parodos, įvyko kone dvidešimt renginių ir kūrybinių dirbtuvių. Prasidėjus šaltajam metų sezonui, paviljonas neištuštėjo – čia veikiančias parodas smalsūs praeiviai gali aplankyti dieną ir naktį, sningant ar lyjant. Paviljono parodos ir renginiai yra nemokami. Statinys pritaikytas ir judėjimo negalią turintiems lankytojams.

Papildomą informaciją  teikia: Auksė Petrulienė, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus parodų ir projektų kuratorė, tel. 8 612 44 272

NMKČDM inf.

Spalio 24 d. 18.00 val. M.K. Čiurlionio namuose Vilniuje (Savičiaus g. 11) atidaroma Nacionalinės premijos laureato dailininko Vytauto Valiaus (1930–2004) kūrybos paroda „Gyvenimas mene“.

Tai jau ketvirtoji ciklo „Nacionalinių premijų laureatai Čiurlionio namuose“ paroda. Čia jau eksponuotos dailininkų, Nacionalinės premijos laureatų, Rūtos Katiliūtės, Arvydo Každailio ir Valentino Antanavičiaus kūrybos parodos, labai įvairiai pasibeldusios į dailininkų dirbtuves: lankytojai galėjo pamatyti jų darbo įrankius, iliustruotas knygas, įkvėpimo objektus, asambliažų priemones. Vytauto Valiaus paroda – dar kitoks prisilietimas prie menininko kūrybos: ji lankytojus nukels į dailininko kūrybos kelio pradžią. Parodoje bus eksponuojami šešiolika tapybos ant popieriaus darbų, kurtų septintajame dešimtmetyje. Dauguma jų bus rodomi pirmą kartą.

„Dailininkas V. Valius priklauso grafikų kartai, kuri šeštojo dešimtmečio viduryje pradėjo atkakliai priešintis pokario metais vyravusios meno sampratos dogmatiškumui, natūralizmo banalybei. Liaudies meno tradicijų poveikyje, persmelktame šiuolaikinės pasaulinės dailės problematikos, susiformavo savitas V. Valiaus stilius. Pagrindines sąsajas su liaudies meno esme, o ne išoriniu jo sluoksniu V. Valiaus kūryboje, matyt, galima įžvelgti tik įsigilinus, kaip poetiškai jis plečia realybės ribas, kokius stiprius išgyvenimus atskleidžia, kokio įtaigaus meninio apibendrinimo pasiekia. Liaudies meno palikimas yra ir V. Valiaus tapybos ištakos. Mediniai dievai ir juose įkūnyta žmogaus drama, kančia, jų vidinės ekspresijos ir išorinės statikos kerinti jėga dar kartą atgyja dailininko tapyboje jau kitais originaliais daugiaplaniais meniniais vaizdais. Susimąsčiusių, sielvartingų ar rūsčių dievų paveikslai tampa naujais moralinių, etinių žmogaus savybių reiškėjais. Kaip ir liaudies skulptūrose, juose sukoncentruota didžiulė psichinių pergyvenimų įtampa.“ Taip dailininko tapybą  apibūdina dailėtyrininkė Irena Geniušienė.

Pats dailininkas, prisimindamas tuos laikus, ir apibūdindamas jo bendraamžių meninių apsisprendimų lauką, rašė apie vidinę kiekvieno tais laikais kūrusio žmogaus dramą, prieštarą tarp supusios propagandinės nužmoginančios aplinkos ir vidinių paskatų: „Labai prasmingos mintys tada mums, jauniems žmonėms, tapo lyg kokiu imperatyvu – išsilaikyti, ištverti absurdo akivaizdoje, oriai priešintis nužmogėjimui. A. Camus paskaita padėjo susivokti meninėje kultūrinėje pasaulio dailės aplinkoje. Lietuvių dailininkai bėgo nuo socialistinio realizmo dažniausiai į supančių dramatiškų išgyvenimų pasaulį, išaukštindami ekspresijos vaidmenį mene per deformaciją, drastiškus spalvų kontrastus arba gilų, tamsų koloritą, ieškodami skausmo ir dvasinės kančios būsenos... A. Camus mintys skatino pasitikėjimą ir savosios kultūros tradicijomis.“

Čiurlionio kūryba, jo mintys ir pozicija, tuo metu pradėjusi būti prieinama ir žinoma kultūros žmonėms, ieškojusiems atspirties taškų ir patvarių vertybių, taip pat tapo vienu iš svarbių sudedamųjų dalių Vytauto Valiaus kūrybinėje laboratorijoje. Štai knygoje „Atsiminimai apie Joną Švažą“ jis taip rašo apie tais laikais iš naujo atrandamas Čiurlionio mintis ir kūrybinę poziciją: „Turime seną, savitą mūsų krašto kultūrą, joje turime ieškoti savitumo, unikalumo ženklų! Beje, 1960 metais pasirodė knyga „M.K. Čiurlionis. Apie muziką ir dailę“, 1961 metais – M. K. Čiurlionio kūrinių reprodukcijų aplankas. Nuo tada (ir iki šiol) prisimenu garsiąją Čiurlionio mintį, kad lietuvių liaudies menas, kaip ir tautosaka, dainos – tai didžiulis lobis menininkams profesionalams, jų savitumui išsiugdyti ir stoti į vieną gretą šalia kitų kraštų kūrėjų.“

Parodos „Vytautas Valius. Gyvenimas mene” atidarymo vakare spalio 24 d. 18.00 val. dalyvaus prof. Vytautas Landsbergis, menotyrininkė Nijolė Tumėnienė, Eglė ir Saulius Valiai. Muzikinėje dalyje skambės Fryderyko Chopino baladė F - dur, kurią atliks pianistas Kristijonas Megelinskas.

Paroda veiks iki  2019 m. sausio 4 d.

Tekste panaudota medžiaga iš N. Tumėnienės ruošiamos knygos apie V. Valių „Gyvenimas mene“

NMKČDM inf.

M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune, nuo spalio 26 d. kviečiame aplankyti „Gyvenimą Suomijoje“.

Paroda iliustruoja Suomiją, pristatydama penkiasdešimt 1917-aisiais nepriklausomybę gavusios respublikos objektų iš įvairių dešimtmečių. Daiktai buitiškais, industriniais, inovatyviais ir humoristiškais pavyzdžiais pasakoja apie suomiškumą ir įvairius Suomijos tarpsnius. Daiktų istorijose matyti darbas, atsitiesimas po sunkumų, vertimasis, supratimas, džiaugsmas. Motyvais ryškėja klimatas, šviesa, vaikystė, skonis, mažyčio grožio paieškos.

Daiktai iš Suomijos reiškia ne vien Suomijoje kurtus ir gamintus produktus – jie pasakoja ir apie gyvenimą Suomijoje. Tai, kas suomiui reikalinga ir savaime suprantama, kitur gali atrodyti savotiškai ir stebinančiai. Antra vertus, tam tikri istoriniai tarpsniai, pavyzdžiui, karas, žmonėms atnešė panašių iššūkių. Suomijoje prie šiaurės klimato prisitaikyta ir buitiniu kūrybiškumu, ir moderniomis inovacijomis.

Kokie būtų Tavo analogiški daiktai?
Kokius daiktus iš savo gyvenimo ir kultūros Tu išrinktum tam tikriems periodams?
Ką Tu išrinktum savo amžiaus ar kartos daiktu ir tėvų, senelių ar vaikų kartos daiktais?
Parodą galima išplėsti bei su suomišku daiktų pasauliu susipažinti ir internetu: https://www.lifein.fi/

Parodos kuratoriai: rašytoja Anna Kortelainen ir dizaineris Pekka Toivanen
Darbo grupė: Anu Laitila, Karoliina Korpilahti, Malin Bergström, Theo Levlin
Parodos kompozicija: Valge Kuup
Vizualizacija: Muotohiomo
Logistika: Plado Art Service
Vertimas: Akvilė Giniotaitė
Internetinis puslapis: Haamer Ventures
Partneriai: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Suomijos Respublikos ambasada Vilniuje, The Finnish Institute in Japan, The Finnish Ministry of Education and Culture, Finnish Society of Crafts and Design’s 100 Year Foundation.

NMKČDM inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune, spalio 19 d., penktadienį, 17 val. įvyks tarptautinio šiuolaikinio meno festivalio „Kaunas mene. Taip arti, taip toli“ parodos atidarymas.

Toli kaip svajonė. Ar toli kaip žemės drebėjimas Lietuvai – kaip mokykloj mokė, gimtinė „nėra seisminėj zonoj“. Toli kaip laukiama paauglio pilnametystė, kuri vis niekaip neateina. Arti kaip netikėta senatvė. Arti kaip bijančiam žaibo dundantis griaustinis. Arti kaip dvi su puse valandos nuo Londono iki Lietuvos. Sąvoka toli ir arti individualiai suprantama. Tai yra pasirinkimas suvokti atstumą, priklausomai nuo vidinio intereso, asmeninės būsenos, nuotaikos.

17:30 val. Eglės Gandos Bogdanienės (LT) performansas „Antra oda“. Performanse dalyvaus: menininkas Robertas Antinis, Lietuvos sveikatos universiteto profesorius neurologas Kęstutis Petrikonis, medicinos mokslų daktarė Rita Krikštopaitytė, psichiatrė-psichoterapeutė Nijolė Goštautaitė-Middtun.

18:15 Hugo Paquete (PT) garso performansas „Miglotas spinduliavimas“.

Pristatomi menininkai:
Hermione Allsop (UK). „Gaubti saugotinus“. Eglė Ganda Bogdanienė (LT). „Antra oda". Christine Dixie (PAR). „Būti karaliumi“. Gregoire Fabvre (FR). „KINO-balopox“. Kasia Fudakowski (UK). „Žodžių skaičius 04: profesoriaus Sanchez'o kankinimas“. Jonas Gasiūnas (LT). „Eglės ežeras“. Allard van Hoorn (NL). „Miesto dainotakis“. Vytenis Jankūnas (LT / JAV). „Su „J“ į Manheteną – amžinasis keliautojo sindromas uždaru ratu“. Evaldas Jansas (LT). „Sodų gatvės plaštakės“. Simonas Nekrošius (LT). „Tėkmė, kuri atsitrenkė į sieną“. Hugo Paquete (PT). „Miglotas spinduliavimas“. Laura Zaveckaitė (LT / JAV). „Nykstantys“.  Francisco Janes (PT / LT), Laura Zaveckaitė (LT / JAV). „Be pavadinimo“.

Paroda veiks: 2018 10 19 – 2018 11 25
Papildoma informacija teikiama: tel. 370 698 74 301
Festivalio programa:
www.menoparkas.lt/47488/festivalis-kaunas-mene/kaunas-mene-viii-2018.html