Autorius: NMKČDM inf.

NMKČDM inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, V. Putvinskio g. 64, Kaune, kovo 8 d., penktadienį, 17 val. įvyks Aldonos Keturakienės parodos „Ciklai“ atidarymas.

Menininkė, apibendrindama penkiasdešimties metų kūrybinio darbo patirtį, kurio didžiąją dalį sudarė darbas su kaulo porcelianu, parodoje nori atskleisti autorinio dizaino (koncepcijos ir funkcijos) galimybes. Pasak A. Keturakienės, šiandien vis rečiau jauni kūrėjai renkasi taikomosios keramikos sritį. Informacinių technologijų amžiuje daiktų gaminimas rankomis tapo anachronistiniu užsiėmimu. Paroda „Ciklai“ – tai menininkės aplinka: namai ir kiemas, praeitis ir dabartis bei kelias, kuriuo ėjo.

Profesorė, ilgametė Kauno keramikos katedros vedėja, buvusi VDA KDI direktorė, Taikomosios keramikos programos komiteto narė, tarptautinių kaulo porceliano simpoziumų organizatorė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė A. Keturakienė gyvena ir dirba Kaune. 1973 m. baigė Vilniaus dailės akademiją, studijavo keramiką. Nuo tų pačių metų dalyvauja parodose ir simpoziumuose. Jos kūriniai rodyti Airijoje, Čekijoje, Danijoje, Italijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje. Pelniusi apdovanojimų: diplomas tarptautiniame keramikos konkurse Faenzoje, Italijoje, 1979; Lietuvos Vyriausybės kultūros ir meno premija, Kauno miesto savivaldybės 3-iojo laipsnio Santakos garbės ženklas, 2007. Dailininkės kūrinių yra įsigiję Lietuvos, Čekijos, Olandijos muziejai bei galerijos.

2013 m. A. Keturakienė parengė ir išleido monografiją „Porcelianas Lietuvoje“, išsamiai pristatančią kaulo porcelianą kaip procesą ir reiškinį Lietuvoje. Aktyviai dalyvauja meninėje kūryboje. Yra sukūrusi per dešimt architektūrinės keramikos kompozicijų, surengė per dvi dešimtis autorinių parodų. Dėsto Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete.

Paroda veiks: 2019 03 08 – 2019 04 08

Papildomą informaciją teikia: Aldona Keturakienė tel. 8 614 42 036

NMKČDM inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, kovo 7 d., ketvirtadienį, 18 val. įvyks parodos „Vytautas Povilaitis. Ėjimas į tapybą“ atidarymas.

Ši paroda – tai pirmoji dailininko viso kūrybinio gyvenimo retrospektyva. Vytautas Povilaitis (1927–2009) – tapytojas modernistas, daugiau nei prieš pusšimtį metų prikaustęs kauniečių žvilgsnius prie savo miesto urbanistinių peizažų paslapčių, ne vienam meno gerbėjui tapęs portretą, o muziejams kūręs monumentalias kompozicijas. Bet didžiausią susidomėjimą kėlė dar 1958 m. (socrealizmo laikais) V. Povilaičio pradėtos tapyti abstrakcijos, atvėrusios naują puslapį Lietuvos dailės istorijoje. Deja, šiandien tapytojo kūrybinis palikimas gerokai primirštas.

Bene didžiausioje V. Povilaičio parodoje bus eksponuojami kūriniai iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir Lietuvos dailės muziejaus fondų bei privačių kolekcijų. Parodos lankytojus pasitiks netikėtumai – juos nustebins V. Povilaičio stiliaus įvairovė, tapybos žanrų gausa – bus galima pamatyti 50 metų apimties kūrybą. O trečdalis parodos sudaryta iš interaktyvios akcijos: daug V. Povilaičio tapybos mylėtojų atsišaukė į viešą kvietimą paskolinti ekspozicijai namuose laikomus meno kūrinius. Todėl viena iš parodos dalių pakoreguota pagal niekur neskelbtus, nerodytus, į katalogus neįtrauktus kūrinius, juos bus galima pamatyti pirmą ir galbūt vienintelį kartą.

Nesirūpindamas dėl savo kūrybos įamžinimo, V. Povilaitis nearchyvavo darbų (jo gyvenimo metais išleistas tik vienas katalogėlis, skirtas pirmajai personalinei parodai, 1962 m.), tapybos drobės pasklido po privačias kolekcijas Lietuvoje ir užsienyje. Atmintyje išliko draugų, bičiulių prisiminimai, kaip jis kasdien skuba Laisvės alėja, Aleksoto ar Panemunės tiltu – tapyti. Nuolatinis „ėjimas į tapybą“, reikmė ir džiaugsmas tą daryti liko drobėse, o jas atrasti ir kartu su dailininku „eiti į tapybą“ kviečia ši paroda.

Parodos organizatorius ir iniciatorius – Kauno modernaus meno fondas
Parodos kuratorė – dr. Kristina Budrytė-Genevičė
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Kultūros ministerija, Kauno laisvoji ekonominė zona – LEZ

Paroda veiks: 2019 03 07–2019 04 07

Papildomą informaciją teikia: Kristina Budrytė-Genevičė tel. 8 609 86 672

NMKČDM inf.

2019 d. kovo 1 d. 15 val. vyks oficialus Laisvės alėjos lobio pristatymas. Pristatyme dalyvaus lobio tyrėjai, miesto atstovai, rėmėjai, žurnalistai. Visuomenei Laisvės alėjos lobį bus galima apžiūrėti nuo kovo 2 d.

„Jeigu lobį aptinka žemės savininkas, jis jam ir priklauso. Jeigu lobis randamas svetimoje žemėje, juo dalijamasi pusiau — dalis žemės savininkui, dalis — jį radusiam.“
Iš 1566 metų statuto

    Lietuvos lobiai, minimi Antrajame Lietuvos Statute (1536), dar ir šiandien neduoda ramybės šiuolaikiniams lobių ieškotojams. Apsiginklavę specialia įranga, jie ieško ir suranda tai, kas anksčiau buvo grynas atsitiktinumas. Vis dėlto laimingas atsitiktinumas lėmė, kad, vykdant Laisvės alėjos rekonstrukciją, buvo atrastas Žygimanto Augusto laikus menantis lobis, išgulėjęs po grindiniu beveik 500 metų. Keitėsi epochos, politinės santvarkos, plėtėsi Kauno miesto ribos, ir tik 2018 m. vasarą iš po žemių buvo iškastos XVI a. vidurio monetos.

Lobio pristatymas visuomenei
    
Nuo Laisvės lobio užkasimo praėjus beveik 500 metų ir 8 mėnesiams nuo jo suradimo, 2019 m. kovo 2 d. jis bus prieinamas visuomenei Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (Putvinskio g. 55). Kad smalsuoliai galėtų savo akimis išvysti beveik 500 metų po Laisvės alėjos grindiniu gulėjusį lobį, jį reikėjo įvertinti, restauratoriai turėjo nuvalyti nuo laiko apnašų bent dalį monetų, mirkė jas specialiame oksidus tirpinančiame skystyje, muziejaus specialistai turėjo jas suskaitmeninti, susisteminti. Linkėdamas kantrybės, Numizmatikos skyriaus vadovas dr. I. Narbutas teigė: „Kiekvienos monetos valymo trukmė gali būti labai skirtinga. Tos, kurios oksidavosi labiau, mirks ilgiau. Daug ką šiame procese lemia ir metalas.“
Taigi, kad galima būtų visiems kauniečiams ir Kauno svečiams pasidžiaugti šiuo svarbią kultūrinę ir istorinę vertę turinčiu XVI a. vidurio lobiu, reikėjo atlikti būtinus pirminius muziejinius darbus, su architektais ir dizaineriais įrengti ekspoziciją bei pagaminti specialią įrangą šiam lobiui eksponuoti.

Daugiau informacijos apie lobį: http://www.ciurlionis.lt/

Lobį ištyrė ir įvertino:

Robertas Motuzas – Departamento Kontrolės skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius (Komisijos pirmininkas);
Vytautas Aleksiejūnas – Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos skyriaus vyresnysis muziejininkas;
Dalia Grimalauskaitė – Lietuvos nacionalinio muziejaus Numizmatikos skyriaus vedėja;
Eduardas Remecas – Lietuvos nacionalinio muziejaus Numizmatikos skyriaus vyresnysis muziejininkas;
Saulius Rimas – Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas.

Radėjai:
UAB „Kauno tiltai“ darbuotojai Ramūnas Stankevičius (elektros darbininkas)
Virginijus Mongirdas (ekskavatoriaus mechanizatorius)
Archeologas Dainius Balčiūnas

Pirminė restauracija:
Metalo restauratorė Asta Vasiliauskaitė

Skaitmeniniai monetų atvaizdai:
Skaitmeninimo centro muziejininkas Edgaras Austinskas

Ekspozicijos dizainas:
Architektai Saulius Valius, Kristijonas Svalbonas, grafikos dizaineris Juozapas Švelnys

RĖMĖJAI
UAB „Kauno tiltai“
UAB „Ekspobalta“
UAB „Monetų namai

Papildoma informacija apie ekspoziciją:
Ignas Narbutas tel. +370 611 12 996
Daugiau informacijos
Donata Bocullo
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus
atstovė viešiesiems ryšiams
Mob. tel. +370 672 96 436

Daina Kamarauskienė
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus
direktoriaus pavaduotoja
Tel. +370 37 32 25 79
Mob. tel. +370 6 87 40 148
www.ciurlionis.lt

NMKČDM inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune vasario 28 d., ketvirtadienį, 17.30 val. galerijos paviljono sezoną atidaro Miestiečių manifesto skaitymas ir menininkės Auksės Petrulienės piešinių paroda „Pyktis ir protestas. Pokytis“.
Paviljone eksponuojamose fotografijose – piešinius laikantys medžių gynimo įvykių dalyviai. „Piešiniai yra tiesos liudininkai. Aš stoviu Smetonos alėjoje iškėlusi piešinį ir kartoju: čia įvyko blogis. Negrįžtamas praradimas. Nusikaltimas. Kas iš to – ką keičia vienos menininkės pozicija? Blogis slenka toliau, ir vienintelis dalykas, ką galiu padaryti, – stovėti su piešiniu, kuris yra mano šūkis, mano tiesa. Ir štai stebuklas: apsidairau – aš stoviu ne viena, šalia manęs – žmonės”, – sako parodos autorė.

Keliaujančių piešinių fotodokumentikoje – jų sugrįžimas į A. Smetonos alėją, į sunkių prisiminimų vietą. Nuotraukose – ir Jonavos Ramybės skveras. Čia eksponuoti piešinius pakvietė sunerimę miesto „žalieji“, kai, rekonstruojant istorinį miesto skverą, buvo nukirsti brandūs medžiai, tarp jų – galingi kaštonai.

Piešinių ant drobės ciklas, lyg procesijai paruoštos vėliavos, rikiuojasi parodoje „Nukirstas miestas – persodintas žmogus“. 2018 m. gegužę atverta paroda matuoja pokyčius – čia eksponuojamos istorijos nesustojo vietoje. Parodos herojų bendruomeniškumas skleidžiasi plačiai: nuo operos kūrimo iki visuomenės intereso gynimo teismuose.

Renginio metu skaitomas Miestiečių manifestas – tai unikalus dokumentas, kolektyvinis miesto gyventojų kūrinys, gimęs Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus projekto „Mieste. Gatvėj. Galerija be sienų“ metu. Miestiečių manifestas nuolat pildomas ir saugomas tinklalapyje www.besienu.com.

Kviečiame pamatyti, išgirsti, pajusti pokyčius.

Paroda veiks: 2019 02 28 – 2019 03 31

Papildomą informaciją teikia: Auksė Petrulienė tel. 8 612 44 272

NMKČDM inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune, kovo 3 d. 12 val., kovo 10 d. 12 val., kovo 17 d. 12 val. kviečiame praleisti „valandą su kuratoriumi“ parodoje „Atminties kodas: Tilmansų palikimas Kaune“.

Šioje įdomioje savo istorija bei eksponatų turtingoje parodoje jūs sužinosite, kodėl vokiečiai Tilmansai apsigyveno Kaune, narpliosite šios giminės istoriją, išgirsite apie jų verslus: nuo varžtų iki šokolado, pamatysite, kur stovėjo „Tilmansų teatras”, kuriame dainavo Kipras Petrauskas, Adelė Nezabitauskaitė-Galaunienė ir kiti garsūs to meto solistai.

Galėsite gėrėtis parodoje eksponuojamomis Marijos ir Kurto Tilmansų vilos interjero vertybėmis: baldais, Meiseno porceliano indais, stalo įrankiais, vazomis, paveikslais, laikrodžiais, žvakidėmis, sporto prizais, tekstilės dirbiniais. Kaip vieni turtingiausių miestiečių, Tilmansai, nors ir nebūdami kolekcininkai, pagal savo skonį formavo namų ir biurų interjerą, o kartu diktavo tam tikrą madą tuometinei Kauno aukštuomenei.

Ekskursijas veda dr. Aldona Snitkuvienė.

Būtina išankstinė registracija tel. (8 37) 22 94 75 arba el. paštu [email protected]

Įėjimas su muziejaus bilietu.

NMKČDM inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune veikia  Žilvino Valeikos fotografijų paroda „Kai Tu šalia, aš galiu...“.

Fotografui Žilvinui Valeikai šį paroda – tarsi debiutas dar neišbandytoje kūrybinės fotografijos srityje. Autorius iki šiol buvo žinomas kaip režisuotos, populiariosios kultūros estetika ir įvaizdžiais žaidžiančios fotografijos kūrėjas, nevengęs ironiško požiūrio į šiandienos visuomenės dirbtinį blizgesį. Tačiau fotografuodamas parodai „Kai Tu šalia, aš galiu...“ Ž. Valeika pro fotoobjektyvą žvelgė į tikrą gyvenimą ir fiksavo nuoširdžius bei atvirus žmonių santykius, stengdamasis kaip galima mažiau savo buvimu paveikti nuoširdų vaikų ir mokytojų bendravimą.

Kaip fotografijoje galima išreikšti tokį idealų žmogiškąjį ryšį? Pirmiausia, pastebint ir įamžinant tas gyvenimo akimirkas, kuriose šis žmogiškasis ryšys yra intensyviausias ir atrodo nesudrumstas kasdienių rūpesčių. Iš nepertraukiamos laiko tėkmės išskirti ir fiksuoti išraiškingiausias, lemiamas akimirkas – tai viena svarbiausių fotografijos teikiamų kūrybinių galimybių, kurių negali pasiūlyti jokia kita šiuolaikinė medija. Be to, Ž. Valeika tikro gyvenimo akimirkoms fotografijose suteikia apibendrintą prasmę, jo nuotraukų turinys peržengia fiksuojamo momento ribas. Kiekvienas vaiko ar mokytojo atvaizdas tuo pat metu yra ir vaizdinė metafora, vis kitaip perteikianti vaiko ir jo globėjo ar tiesiog žmogiškojo pasitikėjimo idėją. Pagaliau, šiam įspūdžiui sustiprinti svarbi ir fotografijų estetika. Fragmentiškos, teleobjektyvu įamžintos kompozicijos, tarsi atriboja vaikus ir jų mokytojus nuo netobulo aplinkinio pasaulio ir leidžia žiūrovui įsigyventi į jų artimą ryšį. Nespalvotos, šviesių tonų fotografijos taip pat padeda kurti šios idealios savitarpio supratimo erdvės pajautimą. Tokiose fotografijose ne tiek svarbi dokumentinė informacija, kiek atvaizdų perteikiamas emocinis turinys.

Kaip tik dėl apibendrintos emocinių išgyvenimų meninės raiškos Ž. Valeikos fotografijos gali būti aktualios ne tik fotografijų herojams ar jų artimiesiems. Autoriaus darbai tam tikra prasme yra universalūs – juose žiūrovas atpažins sau artimas, galbūt paties išgyventas pasitikėjimo, emocinio artumo patirtis. Šiuo požiūriu, Ž. Valeikos kūriniai pagrįsti visiems humanistinės fotografijos atstovams svarbiu siekiu, kurį daugiau kaip prieš pusę amžiaus suformulavo garsus amerikiečiu fotografas Edwardas Steichenas: „paaiškinti žmogų žmogui“.

Tomas Pabedinskas

Paroda veiks: 2019 02 15–2019 04 28

Papildomą informaciją teikia:  Žilvinas Valeika tel.  8 698 35633

NMKČDM inf.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune vasario 14 d., ketvirtadienį, 17.30 val. kviečiame į Vilniaus dailės akademijos Garbės profesoriaus Algimanto Švėgždos (1941–1996) kūrybos albumo „Laimės šulinys“ pristatymą.

Renginyje dalyvaus VDA leidyklos direktorius Marius Iršėnas, sudarytoja ir tekstų autorė Ramutė Rachlevičiūtė, tekstų autoriai Aleksandra Aleksandravičiūtė ir Viktoras Liutkus, dailininkė Eglė Velaniškytė.

Leidinį išleido VDA leidykla.

NMKČDM inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, V. Putvinskio g. 64, Kaune, vasario 7 d., ketvirtadienį, 17 val. įvyks parodos „Tartu 6+6 Kaunas“ atidarymas.

Lapkričio 16–18 dienomis Tartu Pallas universiteto galerijoje pristatyta grafinio dizaino paroda „Meediaketas“ (Media Disk), kurioje dalyvavo Tartu taikomųjų menų universiteto bei Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Grafikos katedros studentai ir alumnai. Sulaukus didelio susidomėjimo ir sutvirtinus menu kaustytą dviejų Baltijos šalių universitetų draugystę, sumanyta kitą parodą surengti Kaune.

Tad visi, norintys prisiliesti prie naujausio Estijos ir Lietuvos universitetų bendradarbiavimo
projekto, kviečiami aplankyti „Tartu 6+6 Kaunas“ parodą, kurioje išvysite šešių estų, Pallas
University of Applied Sciences studentų ir alumnų, bei šešių lietuvių, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto studentų ir alumnų, grafikos darbus. Paroda siekiama ne tik pristatyti grafikos darbus, bet ir perduoti žinią apie lygiavertę ir tolerantišką šiuolaikinio pasaulio partnerystę: studentai ir dėstytojai iš dviejų skirtingų šalių universitetų susivienys, pristatydami dviejų kartų, dviejų šalių ir dviejų švietimo sistemų bendradarbiavimo rezultatus.

Abu miestai turi gausybę jungiančių sąsajų: Tartu universitetas išugdė tokius garsius Lietuvos
žmones, kaip Jonas Biliūnas bei Antanas Merkys, o universiteto prorektorės pareigas 2007 metais ėjo lietuvė Birutė Klaas. Tartu, universitetinis Estijos miestas, laikomas intelektualiniu Estijos centru, o Kaunas, laikinoji Lietuvos sostinė, 1920–1939 metais buvo Lietuvos politikos,
ekonomikos ir kultūros centras. Kaune netgi veikė kavinė „Tartu“, o Tartu miestas didžiavosi
savuoju restoranu „Kaunas“. Beje, tiek Kaunas, tiek ir Tartu savo šalyse yra antri pagal dydį miestai.

Dar visai neseniai iniciatyvą bendradarbiauti praplėtė 2017 m. sausio mėnesį vykęs Vilniaus, Latvijos ir Tartu universitetų susitikimas, kurio metu buvo diskutuojama apie universitetų plėtros ir vystymosi galimybes bei iššūkius. Tai atvėrė naujus horizontus skirtingų šalių universitetų bendradarbiavimo srityje. Nors miestai, kaip ir juose įsikūrę universitetai, yra partneriai jau daugiau nei 20 metų, vis dėlto įspūdingiausi bendradarbiavimo planai tarp šių šalių laukia artimiausioje ateityje.

Paroda veiks: 2019 02 07 – 2019 03 03

Papildomą informaciją teikia: Rolandas Rimkūnas tel. 8 687 73 809

NMKČDM inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune vasario 8 d., penktadienį, 17 val. įvyks taktilinės parodos „Blind date“ atidarymas.

Paroda, pirmiausia, skirta regos negalią turintiems žmonėms, sudarant jiems sąlygas praplėsti žinias ir suvokimą apie nacionalinį dailės paveldą. Kartu tai reta galimybė kitu pojūčiu – lytėjimu – atrasti vizualaus meno kūrinį. Ekspozicija veda per skirtingus XX a. dailės judėjimus, sambūrius ir kviečia patyrinėti kūrinius, reprezentuojančius svarbius pokyčius Lietuvos tapyboje. Tradicinius žanrus – peizažą, portretą – keis „dekonstruotas“ paveikslas, siurrealistinė vizija ir konceptuali tapyba.

Susipažinsite su socialinės tematikos kūriniais, avangardo eksperimentais, naujų idėjų paieškomis ir komentarais dailės klasikai. Parodą sudaro paveikslų originalai ir jų taktilinės reprodukcijos, sukurtos skulptorių Jono Aničo ir Mato Janušonio, konsultuojantis su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga bei ilgametę patirtį šioje srityje turinčiais Italijos specialistais. Kuratoriai: Agnė Matulevičiūtė, Matas Drukteinis, Eglė Nedzinskaitė Parodos organizatoriai: VšĮ „Krantas“, VšĮ „Meno genas“, Nacionalinė dailės galerija Partneriai: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos dailės muziejus,  Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS), Lietuvos aklųjų biblioteka, Užupio meno inkubatorius, Lietuvos kino centras. Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Kultūros ministerija, ElektroMarkt Lietuva, „Panasonic“, „Vieversio Kulniukai“, VOX ART

Paroda veiks: 2019 02 08–2019 03 31

Papildomą informaciją teikia:  Eglė Nedzinskaitė tel. (8 5) 2195961

NMKČDM inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune, vasario 7 d., ketvirtadienį,  17 val. įvyks parodos „Atminties kodas: Tilmansų palikimas Kaune“ atidarymas.

Parodoje „Atminties kodas: Tilmansų palikimas Kaune“ pristatomas verslininko Kurto Tilmanso šeimos palikimas. 1906 m. pakviestas dėdės Richardo, jis su žmona Marija atvyko į Kauną. Įsikūręs viloje Smėlio g. 16 (dab. Griunvaldo g.) Kurtas Tilmansas kartu su giminaičiais įsitraukė į miesto gyvenimą, politinę, kultūrinę bei visuomeninę veiklą.

Parodoje eksponuojamos Marijos ir Kurto Tilmansų vilos interjero vertybės – vienas iš nedaugelio išlikusių tokio pobūdžio rinkinių Lietuvos muziejuose. Jis puikiai iliustruoja XX a. 1–4 deš. pasiturinčių Kauno verslininkų interjerą. Rinkinys reikšmingas istoriniu požiūriu, nes atspindi šeimininkų savimonę, meninius interesus, dvasinius poreikius ir pomėgius. Kaip vieni turtingiausių miestiečių, Tilmansai, nors ir nebūdami kolekcininkai, pagal savo skonį formavo namų ir biurų interjerą, o kartu diktavo tam tikrą madą tuometinei Kauno aukštuomenei. Parodoje eksponuojamas Tilmansų rinkinys, leis prisiminti šeimą, labai ryškiai įsiliejusią į Kauno istoriją.
 
Apie vertybių, saugomų Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, priklausomybę Tilmansų šeimai sužinota tik tada, kai Kultūros paveldo centro Paveldosaugos bibliotekos Dokumentų skyriuje buvo atrastas Kultūros paminklų apsaugos įstaigos 1941 m. sudarytas Tilmansų turto, buvusio viloje Smėlio g. 16, registras. Sužinota, kad dalį surašytų vertybių buvo leista Marijos ir Kurto Tilmansų sūnui Herbertui išsivežti į Vokietiją, dalį jis pats padovanojo Kauno valstybiniam kultūros muziejui. Vertingiausiems dailės ir kultūros požiūriu objektams leidimas neišduotas, jie visi pervežti į Kauno valstybinio kultūros muziejaus patalpas. Pokario metais praradus patekimo į muziejų dokumentus, parvežti eksponatai prarado ir savo istoriją. Tik atradus Kultūros paminklų apsaugos įstaigos registrą, atsirado galimybė atlikti eksponatų identifikavimą ir atkurti jų istoriją.

Parodą papildo dr. Aldonos Snitkuvienės monografija „Tilmansai ir jų palikimas Kaune“. Monografijoje pristatoma 1878–1941 m. Kaune gyvenusi verslininkų Tilmansų šeima, priklausiusi turtingiausiam Lietuvos gyventojų sluoksniui ir sėkmingai į krašto gyvenimą integruotai tautinei (vokiečių bendruomenei) bei religinei (evangelikų liuteronų bažnyčiai) mažumai. Trijų Tilmansų šeimos kartų atstovai pasižymėjo ne tik kaip sėkmės susilaukę pramonininkai, bet ir kaip gabūs prekybininkai. 1893 m. senojo „Vulkano“ bazėje Richardas Tilmansas įkūrė bendrovę „Br. Tilmansai ir Ko“, gaminusią vinis, varžtus, sraigtus, vielą ir kitus metalo dirbinius. Brolių Tilmansų įkurti geležies dirbinių ir statybinių medžiagų Prekybos namai „Br. Tilmansai ir Ko“ veikė 1894–1940 m. Tilmansai aktyviai veikė ir finansų srityje: dalyvavo steigiant Lietuvos komercijos banką ir draudimo bendrovę „Lietuvos Lloydas“. 1921 m. įsteigė akcinę bendrovę „Tilka“ gaminusią degtukus, baldus, šokoladą ir saldainius, o vėliau tik saldainius, šokoladą ir kakavą. Sudėtingų istorinių aplinkybių laikotarpiu Tilmansų šeimos veikla įvairiose sferose atskleidė ir savitą Kauno istorijos puslapį.

Parodos kuratorė dr. Aldona Snitkuvienė

Paroda veiks: 2019 02 07 – 2019 10 20

Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Papildomą informaciją teikia: dr. Aldona Snitkuvienė tel. 8 656 88938