Pagal užsienio žiniasklaidą
Paskelbtas Kanų kino festivalio uždarymo filmas – tai pilnametražis dokumentinis Luco Jacquet filmas „Ledas ir dangus“ („La Glace et le Ciel“) apie globalinį atšilimą, jo poveikį Žemės ateičiai ir prancūzų mokslininko biologo bei ledynų tyrinėjimo pionieriaus Claude’o Loriuso 1957-1965 m. vykdytus Antarktikos ledynų tyrinėjimus. Jacquet lietuvių žiūrovams žinomas iš „Oskaru“ apdovanoto filmo „Imperatoriaus žygis“, pasakojusio apie pingvinus.
Balandžio 21 d. Berlyne po sunkios ligos mirė vienas talentingiausių „perestroikos“ kartos kino režisierių Bachtijeras Chudojnazarovas. Jis gimė 1965 m. Dušanbė (Tadžikistanas), dirbo žurnalistu radijuje ir televizijoje, 1989 m. baigė Maskvos kinematografijos institutą, buvo Igorio Talankino mokinys. Debiutinis Chudojnazarovo filmas „Brolis“ („Bratan“) sulaukė daugybės tarptautinių apdovanojimų, tarptautinio pripažinimo sulaukė ir antrasis režisieriaus filmas „Koš-ba-koš“ (1993), kuris buvo filmuojamas Tadžikistane prasidėjus pilietiniam karui ir apdovanotas Venecijos kino festivalyje. Garsiausias Chudojnazarovo filmas, pelnęs ne vieną apdovanojimą, – „Mėnulio tėtis“, kuriame pagrindinius vaidmenis sukūrė Čulpan Chamatovas ir Moritzas Bleibtrau. 2003 m. Berlyno kino festivalyje įvyko jo filmo „Prabanga“ („Šik“) premjera, vieną pagrindinių vaidmenų jame suvaidino Ingeborga Dapkūnaitė. 2012 m. Romos kino festivalį atidarė paskutinis režisieriaus filmas „Laukiant jūros“ („V ožidanii moria“). Tai buvo antroji sumanytos trilogijos apie ypatingą vietą – pakraštį, kur susitinka įvairių šalių sienos, dalis. Trilogiją pradėjo „Mėnulio tėtis“, trečioji dalis liko neįgyvendinta. Chudojnazarovas yra sakęs: „Mėgstu pakraščius. Ten įdomi įtampa. Kartu gyvena įvairios tautos, kultūros. Jie bando būti kartu, kažką kurti arba atvirkščiai – griauti. Tai vieta pakraštyje, kur ore kažkas sklando. Taip pat kaip žmogus, kuris yra ties sprendimo arba krizės riba. Būtent šiame taške įdomu jį tyrinėti.“
Parengta pagal užsienio žiniasklaidą
56-osios Venecijos tarptautinės meno bienalės, vyksiančios gegužės 9–lapkričio 22 d., pagrindinės parodos, pavadintos „Viso pasaulio ateitys“ („All the World’s Futures“), kuratorius Okwui Enwezoras teigia, kad tai būsianti jam paskutinė bienalė. Meno kritikas, poetas, akademikas, reziduojantis Niujorke ir Miunchene, yra pirmasis juodaodis kuratorius per šimto metų Venecijos bienalės istoriją. Būti pirmu juodaodžiu kuratoriumi – tai beveik nuolatinis jo statusas didžiuosiuose meno pasaulio renginiuose. Jo pasirodymas reiškia ir postkolonijines temas, tapatybių klausimus, kurie dabarties margoje kasdienybėje darosi vis sudėtingesni. Enwezoras savo pasisakymuose kartoja individualaus supratimo svarbą, o kalbėdamas apie bienalę – praeities reikšmę ateičiai, kunkuliuojančius konfliktus, norą juos aprėpti, paversti kalbančia ir dar patrauklia meno forma. Panašu, kad kuratorius užsimojo suvaldyti nesuvokiamą kiekį priešybių, ir tik parodai atsidarius paaiškės tokių ambicijų sėkmė. Ar tai bus „gulbės giesmė“, kurios visuma įgis prasmingą „kalbančią formą“, ar korektiška šalių ir kartų įvairovė?
Pagal užsienio žiniasklaidą
Antradienį Kanų kino festivalis paskelbė visą pagrindinės konkursinės programos komisijos narių, kurie rinks „Auksinės palmės šakelės“ nugalėtoją, sudėtį. Tarp jų – britų aktorė Siena Miller, prancūzų aktorė, režisierė Sophie Marceau, ispanų aktorė Rossy de Palma ir Malio dainininkė Rokia Traoré. Taip pat prie komisijos pirmininkų režisierių brolių Ethano ir Joelio Coenų dar prisidės kanadiečių režisierius, aktorius, scenaristas Xavier Dolanas, meksikiečių režisierius Guillermo del Toro ir amerikiečių aktorius Jake’as Gyllenhaalas. Kanų kino festivalis vyks gegužės 13–24 dienomis.
Antradienį paskelbta septyniolika filmų, atrinktų į Kanų kino festivalio paralelinę programą „Dvi režisierių savaitės“ („LaQuinzaine des réalisateurs“). Šiais metais Europai atstovaus net dešimt kino kūrėjų iš Prancūzijos, Belgijos, Turkijos, Ispanijos, Švedijos, Portugalijos, tarp jų bus ir Šarūno Barto filmas „Peace to Us in Our Dreams“. Atidarymui pasirinktas prancūzų režisieriaus Phillippe’o Garrelio „Moterų šešėlis“ („L’Ombre des femmes“), pasakojantis trijų žmonių sudėtingą meilės istoriją. Simboliška, kad to paties režisieriaus filmas „Mergelės lova“ („Le lit de la vierge“ ) 1969 m. dalyvavo pirmą kartą rengtoje programoje „Dvi režisierių savaitės“.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Pagal užsienio žiniasklaidą
Paryžiaus „Grand Palais“ atidaryta paroda „Lumière! Le cinéma inventé“, skirta 120-osios pirmosios brolių Louis ir Auguste’o Lumière’ų filmų programos rodymo metinėms. Pirmasis seansas įvyko 1895 m. gruodžio 28 d. Parodoje galima pamatyti ne tik filmus, bet ir daug medžiagos apie kinematografo pradžią. Paroda veiks iki birželio 14 d.
Brolių Lumière’ų istorija – tai ir jų sekėjų bei padėjėjų istorija. Parodoje pristatomas jaunas farmacininkas Gabrielis Veyre’as, kuris keliavo kartu su broliais Lumière’ais ir sukūrė pirmąjį filmą Meksikoje, pirmuosius filmus Polinezijoje ir Japonijoje filmavęs François-Constant’as Girelis, pirmasis filmą Odesoje parodęs Marius Chapuis. Parodoje taip pat skirta vietos prancūzų kino pramonės pradininkams Georges’ui Mélièsui ir Léonui Gaumont’ui.
Pagal užsienio žiniasklaidą
XX a. pabaigoje de Oliveira dirbo su didžiausiomis pasaulinio kino žvaigždėmis Catherine Deneuve, Johnu Malkovichiumi, Marcello Mastroianni, Jeanne Moreau, Claudia Cardinale ir Micheliu Piccoli.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Pagal užsienio žiniasklaidą
Kovo 13 d. mirė Izraelio sinematekų Haifoje, Tel Avive ir Jeruzalėje, Izraelio kino archyvo ir Jeruzalės kino festivalio steigėja Lia van Leer. Jai buvo 90 metų.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Kai Clinto Eastwoodo filmas „Amerikos snaiperis“ muša lankomumo rekordus pasaulyje, yra pripažintas pačiu pelningiausiu JAV 2014 m. filmu, panašūs projektai itin pageidautini. Tarp jų ir būsimas Kathryn Bigelow filmas „Triple Frotier“ , kurio veiksmas nukels į Afganistaną. Jo herojus bus amerikiečių kareivis Bowe Berghdalas, pagrobtas talibų ir 5 metus laikytas nelaisvėje, bet grįžęs į JAV apkaltintas dezertyravimu. Filmo sumanymą Bigelow paskelbė jau pernai, tačiau tik „Amerikiečių snaiperio“ sėkmė įtikino prodiuserius, kad istorijos apie karą Irake ir Afganistane vis dar turi komercinį potencialą.
Pagal užsienio žiniasklaidą
