Pagal užsienio žiniasklaidą
Šiemet Kanų konkurse parodyta ir kritikus sužavėjusi Toddo Hayneso „Kerol“ – ne vienintelė Patricios Highsmith (1921–1995) ekranizacija. „Television 360“, studija „Endemol Shine Studios“ ir šveicarų leidykla „Diogenes“ nusprendė suvienyti jėgas ir ekranizuoti rašytojos knygų seriją „Ripliad“. Tai penkios knygos, kurių veikėjas – Tomas Riplis. Pirmasis romanas „Talentingasis ponas Riplis“ pasirodė 1955 metais, paskutinis – „Ponas Riplis po vandeniu“ – 1991-aisiais. Highsmith kūriniai sulaukė ne vienos ekranizacijos, ko gero, jau susirinktų gerokai per 10 skirtingose šalyse gimusių filmų pagal rašytojos knygas, tarp jų – Alfredo Hitchcocko „Nepažįstamieji iš traukinio“ (1951), Rene Clement’o – „Kaitra“ („Plein Soleil“, 1960), Wimo Wenderso „Draugas iš Amerikos“ (1977), Anthony Minghellos „Talentingasis ponas Riplis“ (1995).
Anglų režisierius Joe Wrightas („Ana Karenina“) ekranizuos Charlotte Rogan romaną „The Lifeboat“. Jo herojė – 22 metų Greis Vinter. 1914 metų vasarą kartu su vyru Henriu ji leidžiasi į povestuvinę kelionę laivu per Atlanto vandenyną. Idiliją nutraukia paslaptingas sprogimas. Gelbėjimo valtyje, kurioje randa vietą Greis, greit paaiškėja, kad kai kas turės mirti, kad išgyventų kiti, mat laivas perpildytas, o maisto atsargų visiems neužteks. Pagrindinį vaidmenį filme kurs Anne Hathaway.
68-ojo Kanų kino festivalio laureatai
Iš dailės pasaulio
Pagal užsienio žiniasklaidą
Iš dailės pasaulio
Nuo gegužės 22 iki liepos 11 d. Londone, „Waddington Custot Gallery“, parodoje „Rodenas, Brancusi, Moore: skulptoriaus akimis“ („Rodin, Brancusi, Moore: Through the Sculptor’s Lens“) pirmą kartą viešai bus rodomos neįgyvendintų Henry Moore’o skulptūrų, jau neegzistuojančių molinių eskizų, nuotraukos. Britų dailininkas 1957 m. pristatė apie dvidešimt kūrinių UNESCO rengiamam skulptūros konkursui, vienas jų įgyvendintas ir tapo neatskiriamu Paryžiaus peizažo elementu (nuo 1958 prie UNESCO pastato). Šios paties autoriaus atliktos nuotraukos siūlo ne tik įžengti į „garsaus skulptoriaus kūrybos virtuvę“, bet ir mintyse pasiginčyti su tuometinės komisijos atrankos kriterijais. Prieš porą metų aukcione nuotraukas įsigijęs Davidas Grobas sako, jog būtų pasirinkęs motinos su vaiku skulptūrinę kompoziciją. Įdomu ar jis susipažinęs su vaikų psichologiją tyrinėjančios psichoterapeutės Alice Miller Mooro skulptūrų interpretacija, kur aptakiose skulptūrose su mažomis, neišreikštomis galvomis ji atpažįsta skulptoriaus vaikystės matymo perspektyvą ir patirtį – valdingos ir ligotos motinos nugaros tepimą vaistais.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Po ilgų derybų su „Showtime“ televizija dėl finansavimo vis dėlto buvo pasiektas kompromisas ir kultinį serialą, pasirodysiantį po 25 metų pertraukos, režisuos jo „tikrieji tėvai“ – Davidas Lynchas ir Markas Frostas. Taip pat pranešta, kad serijų bus net daugiau nei žadėtos devynios. Filmavimas jau prasideda, o Laura Palmer pažadėjo sugrįžti 2016 m. birželio 10-ąją – ir pažadą turėtų ištesėti.
Apie filmo „Saulutės“ autorę Verą Chytilovą
Parengta pagal užsienio žiniasklaidą
Pagal užsienio žiniasklaidą
Gegužės 3 d. Tbilisyje mirė gruzinų kino režisierius, aktorius, scenaristas Rezo Čcheidzė. Jam buvo 88-eri. 1943–1946 m. Čcheidzė mokėsi Rustavelio teatro institute Tbilisyje, 1953 m. baigė Maskvos kinematografijos institutą. Tais pačiais metais jis pradėjo dirbti kino studijoje „Gruzija-film“ ir debiutavo dokumentiniu filmu „Borisas Paičadzė“. Vėliau Čcheidzė kelis dešimtmečius vadovavo kino studijai. Jis sukūrė daug populiarių filmų, tarp jų „Mūsų kiemą“ (1956), „Sodinukus“ (1972), pats garsiausias jo filmas – ne vieną apdovanojimą pelnęs „Kareivio tėvas“ (1964).
89-erių lenkų kino klasikas Andrzejus Wajda rengiasi grįžti į Lodzę, kur 1949–1953 m. mokėsi kino mokykloje ir sukūrė ne vieną filmą, tarp jų ir „Pažadėtąją žemę“. Rudenį Lodzėje Wajda žada pradėti filmą apie dailininką Władysławą Strzemińskį (1893–1952). Šio garsaus tapytojo, meno teoretiko, tarpukario avangardo lyderio asmenybė buvo ir sudėtinga, ir tragiška. Pasak režisieriaus, Strzemińskis – vienas labiausiai socrealizmo metais nuskriaustų menininkų. Pokario metais dailininkas dėstė Lodzės kino mokykloje. Wajda jo jau nebesutiko, bet turėjo galimybę stebėti, kaip menininko buvo atsikratoma. Strzemińskis – vienas didžiausių, bet menkai užsienyje žinomų lenkų XX a. kūrėjų. 3-iajame dešimtmetyje jis buvo vienas avangardo grupių „Blok“ ir „Praesens“ steigėjų. Kartu su žmona – garsia avangardine skulptore ir teoretike Katarzyna Kobro ir tapytoju Henryku Stażewsku jie įkūrė grupę „a.r“ („revoliuciniai menininkai“ arba „tikrasis avangardas“), prie kurios prisijungė poetai Julianas Przybośis ir Janas Brzękowskis. Grupės būstinė buvo Lodzėje, ji propagavo būtinybę bendradarbiauti įvairių sričių menininkams (tapyba, skulptūra, architektūra, poezija ir pan.) ir kovoti už naują, aktualų meną, kuris veiktų visuomenę.
Pagal užsienio žiniasklaidą
