Kino naujienos trumpai

Balandžio 2 d. Porte mirė portugalų režisierius Manoelis de Oliveira. Seniausiu pasaulyje kino režisieriumi vadintam kūrėjui buvo 106-eri, jis vis dar dirbo ir rengėsi naujiems filmams. Praėjusių metų gegužės 11 d., per savo gimtadienį, atsiimdamas prancūzų Garbės legiono ordiną, režisierius kalbėjo, kad kitas jo filmas bus apie moteris, dirbančias Portugalijos vyninėse, jis užsiminė ir apie kitus projektus.

 

Manoelis de Oliveira gimė 1908 m. Porte, iš pradžių buvo aktorius, vėliau pradėjo pats kurti filmus, kurie paliko iškilų pėdsaką ne tik portugalų, bet ir pasaulio kine. 2008 m. Kanuose jam buvo įteikta Garbės palmės šakelė už kūrybos indėlį.

 

Per 80 darbo kine metų de Oliveira sukūrė per 50 vaidybinių ir dokumentinių filmų, už kuriuos pelnė daug tarptautinių apdovanojimų. Prie garsiausių jo filmų priskiriami „Kelionė į pasaulio pradžią“ („Viagem ao Principio do Mundo“), „Gebo ir šešėlis“ („O Gebo e a Sombra“), „Išnykimo meilė“ („Amor de Perdicao“).

XX a. pabaigoje de Oliveira dirbo su didžiausiomis pasaulinio kino žvaigždėmis Catherine Deneuve, Johnu Malkovichiumi, Marcello Mastroianni, Jeanne Moreau, Claudia Cardinale ir Micheliu Piccoli.

Mirė Barbara Sass-Zdort

Balandžio 2 d. Varšuvoje mirė kino ir teatro režisierė, scenaristė Barbara Sass-Zdort. Ji laikoma viena ryškiausių moterų kino atstovių, sukūrė ne vieną filmą, analizuojantį moterų problemas, tarp jų „Gundymą“ („Pokuszenie“) „Riksmą“ („Krzyk“), „Be meilės“ („Bez miłości“), „Merginos iš Novolipkų“ („Dziewczęta z Nowolipek“).

 

Barbara Sass-Zdort gimė 1936 m. Lodzėje, ten baigė ir garsiąją kino mokyklą. Ne vienus metus dirbusi žymių kūrėjų Wojciecho Jerzy Haso, Jerzy Skolimowskio, Andrzejaus Wajdos asistente, kaip režisierė ji debiutavo 1980 m. filmu „Be meilės“, kuriame pagrindinį vaidmenį sukūrė Dorota Stalińska, vėliau vaidinusi ne viename Sass-Zdort filme. Garsiausias režisierės filmas „Gundymas“ (1995) pasakojo apie vienuolę, kuri Stalino laikais atsiduria kalėjime. Pagrindinį vaidmenį filme sukūrusi Magdalena Cielecka buvo apdovanota Gdynėje, Ženevoje, Tokijuje, o filmas pelnė FIPRESCI prizą Karlovi Varuose. Paskutinio režisierės filmo „Velnio vardu“ („W imieniu diabła“, 2011) herojės taip pat buvo vienuolės, kurios patenka fanatiško kunigo įtakon.

 

Kristen Stewart vaidins vieną pagrindinių vaidmenų naujame Taivano režisieriaus Ango Lee filme „Billy Lynn’s Long Halftime Walk“. Ši karinė drama pasakos autentišką vaikino iš Teksaso Billy Lynno istoriją. Sužeistas Irako kare, jis tapo tikru didvyriu. Filme karį vaidins Joe Alwynas, jo seserį įkūnys Stewart. Filmas kuriamas pagal populiarią Beno Fountaino knygą.

 

Įteikta Rusijos nacionalinė kino premija „Nika“
Kovo 31 d. Maskvoje įvyko iškilminga Nacionalinės kino premijos „Nika“ teikimo ceremonija. Ji vyko jau 28 kartą.

 

Premija kategorijoje „Už garbę ir orumą“ įteikta aktorei Lijai Achedžakovai. „Už indėlį į kino mokslą, kritiką ir švietimą“ apdovanotas Maskvos kino muziejaus įkūrėjas, kinotyrininkas Naumas Kleimanas. Specialusis prizas už indėlį į rusų kinematografą įteiktas scenaristui Jurijui Klepikovui.

Geriausio 2014 m. filmo „Niką“ pelnė Aleksejaus Germano filmas „Sunku būti dievu“. Geriausio NVS ir Baltijos šalių filmo „Nika“ atiteko Miroslavo Slabošpickio „Genčiai“. Geriausiu nevaidybiniu filmu pripažinti „Koktebelio akmenėliai“ (rež. Andrejus Osipovas), geriausiu animaciniu filmu – „Mano asmeniškas elnias“ (rež. Leonidas Šmelkovas).

 

Geriausio režisieriaus „Nika“ apdovanotas (po mirties) „Sunku būti dievu“ sukūręs Aleksejus Germanas, „Nika“ įvertinti ir šio filmo operatoriai Vladimiras Iljinas ir Jurijus Klimenka, dailininkai, garso operatorius, kostiumų dailininkė, pagrindinį vaidmenį sukūręs Leonidas Jarmolnikas.

 

„Nika“ už geriausią scenarijų paskirta Jurijui Bykovui („Kvailys“), filme suvaidinusi Darja Moroz „Nika“ įvertinta už geriausią antro plano moters vaidmenį. Už geriausią moters vaidmenį „Nika“ apdovanota Jelena Liadova, suvaidinusi filme „Leviatanas“, už geriausią vyro antro plano vaidmenį apdovanotas Romanas Madianovas, taip pat suvaidinęs šiame filme.

 

„Metų atradimo“ apdovanojimas atiteko Ivanui Tverdovskiui už filmą „Korekcijos klasė“. Geriausio kompozitoriaus „Nika“ paskirta Aleksejui Aigi, sukūrusiam muziką Aleksandro Kotto filmui „Išbandymas“ („Ispytanije“).

 

Jau ketvirtą kartą apdovanoti blogiausi lenkų filmai. „Žalčių akademija“ daugiausia apdovanojimų šiemet skyrė Krzysztofo Zanussi filmui „Svetimkūnis“, kuris buvo surinkęs net 12 nominacijų. Filmas pelnė 6 „Žalčius“, tarp jų už blogiausią metų filmą, režisūrą, scenarijų. Zanussi į ceremoniją neatvyko, tačiau dalis nominuotųjų joje dalyvavo, dalis – tik virtualiai.

 

„Žaltys“ už blogiausią moters vaidmenį atiteko Barbarai Kurdej-Szatan, ir net du – už blogiausią vyro vaidmenį bei už blogiausią duetą – atiteko Borysui Szycui (beje, iš viso aktorius jau turi 5 „Žalčius“). Šiemet apdovanojimuose pasirodė ir nauja kategorija – „Žaltys“ teikiamas už blogiausią užsienio filmų pavadinimų vertimą į lenkų kalbą. Pirmieji apdovanojimą pelnė platintojai, filmą „Song from the Forest“ į Lenkijos ekranus išleidę kaip „Pabėgėlį iš Niujorko“.

 

2012 m. kelių kino žurnalistų įsteigtą „Žalčio“ apdovanojimą skiria Akademija, susidedanti iš aktyviai kultūra užsiimančių asmenų. Jie mano, kad apdovanojimai gali skatinti diskusijas apie lenkų kino kokybę ir padėti ją pagerinti. Ko gero, panašūs apdovanojimai praverstų ir lietuvių kinui, kur blogų filmų procentas, palyginus su lenkais, daug didesnis.

Parengė Ž. P.