15 „Kino pavasario“ filmų, kuriuos turėtų pasižiūrėti save gerbiantis „7md“ skaitytojas
Šie filmai nepasirodys kino teatrų repertuare, nes neskirti nei masinei, nei snobų auditorijai, jie nesiekia populiarumo rekordų. Tai – kitokie, dažnai kuklaus biudžeto filmai, nors jų autoriai ir žvaigždės gerai pažįsta raudonųjų kilimų spindesį. Tai filmai žmonėms, kurie domisi ne tik kino raidos galimybėmis, bet ir tuo, kaip šių dienų kinas mato pasaulį ir mus. Filmai, kurių autoriai turi ką pasakyti. „Kino pavasaris“ – bene vienintelė galimybė juos pamatyti dideliame ekrane. Sąrašą pateikiame abėcėlės tvarka.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Alejandro Gonzálezas Iñárritu, šiemet triumfavęs „Oskarų“ naktį, imasi projekto, kuris jau pabuvojo ne vieno režisieriaus rankose. Pirmąkart apie „The Revenant“ prodiuseris Akiva Goldsmanas prabilo 2001-aisiais, kai įsigijo to paties pavadinimo Michaelo Punke’o romano teises. Tada tikrais įvykiais grįstas romanas apie kareivį, XIX a. pabaigoje keršijantį palikusiems jį mirti lokio glėbyje draugams, dar nebuvo išleistas. Netrukus buvo pranešta, kad projektu susidomėjo režisierius Park Chan-wookas ir aktorius Samuelis L. Jacksonas. Tačiau jie greitai paliko projektą ir kalbos apie jį nutilo iki 2010-ųjų. Po filmo „Kelyje“ juo susidomėjo Johnas Hillcoatas, kuris norėjo, kad pagrindinį vaidmenį kurtų Christianas Bale’as, bet 2010 m. rudenį projektas atsidūrė prancūzo Jeano-François Richet rankose. Tačiau filmavimas taip ir neprasidėjo, nes Bale’as vaidino Christopherio Nolano „Betmene“. Taip „The Revenant“ atiteko Iñárritu, šis apie Bale’ą jau neužsiminė, bet 2011 m. planavo dirbti su Leonardo DiCaprio ir Seanu Pennu, kai tik užbaigs „Žmogų-paukštį“. 2014-ųjų viduryje, kai filmas buvo baigtas, reikėjo keisti užimtą Penną. Iñárritu pasirinko Tomą Hardy, filmavimas prasidėjo Kanadoje pernai rudenį, tačiau buvo atidėtas iki šių metų balandžio, nes režisierius nori, kad „The Revenant“ būtų kuriamas natūralioje šviesoje, be papildomo apšvietimo.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Penktadienio vakare Paryžiaus Šatlė teatre įvyko 40-ojo Prancūzų kino akademijos padovanojimų „Cezarių“ ceremonija. Laureatus renka 4225 „Cezarių“ akademijos narių. 2014 m. Prancūzijoje buvo sukurti 636 filmai. Pasak žiniasklaidos, šiemet ceremonijoje dominavo politika. Septynis „Cezarius“, tarp jų ir geriausio filmo bei geriausio režisieriaus, gavo 22 metus Paryžiuje gyvenančio Abderrahmane’o Sissako filmas „Timbuktu“. Tai pasakojimas apie kasdienį gyvenimą Malio mieste Timbuktu, kurį užėmė islamistai. Šis filmas taip pat buvo pristatytas „Oskarui“.
„Oskarų“ ceremonija baigėsi pirmadienio rytą. Daugumą Amerikos kino akademijos laureatų buvo galima nuspėti, tad „Oskarų“ naktis neatnešė daug staigmenų. Pati didžiausia, ko gero, ta, kad akademikai buvo linkę nepastebėti Richardo Linklaterio „Vaikystės“ – filmo, kuris įvairiose šalyse dominavo geriausių 2014-ųjų filmų apklausose. Jam atiteko tik „Oskaras“ už geriausią antro plano moters vaidmenį Patriciai Arquette.
Tačiau, kitaip nei ne vienais ankstesniais metais, geriausio filmo „Oskaru“ apdovanotas Alejandro Gonzálezo Inárritu filmas „Žmogus-paukštis“ iš tikrųjų yra vertas pačių prestižiškiausių apdovanojimų. Tai – sudėtingas, puikiai nufilmuotas ir suvaidintas pasakojimas apie krizę išgyvenantį aktorių, kuris nusprendžia pirmiausia sau įrodyti, kad sugeba triumfuoti teatro scenoje. „Žmogus-paukštis“ gavo visus svarbiausius „Oskarus“ – taip pat už geriausią režisūrą, už geriausią originalų scenarijų ir už geriausią operatoriaus darbą Emmanueliui Lubezkiui. Galima viltis, kad „Oskarai“ padės filmą pamatyti ir Lietuvos žiūrovams, nes dar šių metų pradžioje platintojai neplanavo pas mus jo rodyti.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Į geriausio aktoriaus „Cezarį“ pretenduoja: Guillaume’as Canet už vaidmenį filme „Kitą kartą, kai pamatysiu širdį“ („La prochaine fois je viserai le coeur“), Nielsas Arestrupas už „Diplomatiją“ („Diplomatie“), Pierre’as Niney už „Yves Saint Laurent“, Gasparas Ullielis už „Sen Loranas. Stilius – tai aš“, François Damiens’as už „Beljė šeimą“ ir Romainas Duris už „Naują draugę“.
Pagal užsienio žiniasklaidą
„Auksinių erelių“ lyderiais tapo du filmai, tarp kurių ir vyko pagrindinė kova, – Andrejaus Zviagincevo „Leviatanas“ ir Nikitos Michalkovo „Saulės smūgis“ („Solnečnyj udar“). Geriausiu filmu pripažintas „Saulės smūgis“. Už geriausią režisūrą apdovanotas A. Zviagincevas. Geriausio dokumentinio filmo „Auksiniu ereliu“ apdovanotas Arkadijaus Kogano „Jankovskis“ – pasakojimas apie rusų aktorių Olegą Jankovskį. Geriausiu animaciniu filmu tapo Vladimiro Toropčino „Ivanas caraitis ir Pilkasis vilkas2“. Už geriausią vyro vaidmenį apdovanotas Aleksandras Zbrujevas („Kinas apie Aleksejevą“, rež. M. Sagalas), „Auksinis erelis“ už geriausią moters vaidmenį atiteko Jelenai Liadovai už vaidmenį „Leviatane“. Už geriausią antro plano vyro vaidmenį apdovanotas taip pat „Leviatane“ suvaidinęs Romanas Madianovas. „Auksinis erelis“ už geriausią scenarijų paskirtas Andrejui Končialovskiui ir Jelenai Kiseliovai („Baltosios laiškanešio Andrejaus Triapicyno naktys“, rež. A. Končialovskis). Geriausiu operatoriumi tapo Vladislavas Opeljancas („Saulės smūgis“). Geriausiu Rusijoje rodytu užsienio filmu pripažintas Weso Andersono „Viešbutis „Didysis Budapeštas“.
Pagal užsienio žiniasklaidą
„Dingusios“ komanda – režisierius Davidas Fincheris, scenaristė Gillian Flynn ir aktorius Benas Affleckas – netrukus vėl susitiks filmavimo aikštelėje. Jie rengiasi kurti naują Alfredo Hitchcocko filmo „Nepažįstamieji iš traukinio“ („Strangers on a Train“, 1951, pagal Patricios Highsmith romaną) versiją. Scenarijus nenutols nuo originalo ir pasakos apie du nepažįstamus žmones, kurie sutaria nužudyti vienas kito nurodytus asmenis. Tai bus tobulos žmogžudystės, nes policija nesugebės rasti jų motyvo. Naujame filme skirsis tik veiksmo vieta, nes sutartis bus sudaryta lėktuve.
Sausio 15 d. Los Andžele paskelbti „Oskarų“ nominantai, iš kurių ir bus renkami 2014 m. geriausieji. Pirmą kartą kino istorijoje „Oskarui“ už geriausią filmą užsienio kalba nominuotas filmas iš Estijos – Zazos Urušadzės „Mandarinai“. Amerikos kino akademijos laureatus, kuriuos rinks 6 tūkstančiai akademijos narių, sužinosime vasario 22 d. Pateikiame pagrindinių nominantų sąrašus.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Los Andžele vyko „Auksinių gaublių“ naktis. Holivude akredituotų užsienio žurnalistų (91 užsienio žurnalistas iš 55 pasaulio šalių) skiriami prizai dažnai leidžia numanyti, kas taps „Oskarų“ savininkais. Šiąnakt geriausiu filmu tapo Richardo Linklaterio „Vaikystė“, geriausia komedija – Weso Andersono „Viešbutis „Didysis Budapeštas“. Už geriausią vyro vaidmenį apdovanotas Eddie Redmayne’as, suvaidinęs matematiką Stepheną Hawkingą Jameso Marsho biografinėje dramoje „Visko teorija“ („The Theory of Everything“). Geriausia aktore – Julianne Moore už sunkiai sergančios moters vaidmenį filme „Still Alice“ (rež. Richard Glatzer, Wash Westmoreland). Geriausia antro plano aktore tapo Patricia Arquette („Vaikystė“), „Auksinis gaublys“ už geriausią antro plano vaidmenį atiteko J.K. Simmonsui („Atkirtis“). Geriausiu režisieriumi pasklebtas Richardas Linklateris („Vaikystė“), už geriausią scenarijų apdovanoti filmo „Birdman“ scenaristai Alejandro Gonzalezas Inarritu, Alexanderis Dinelaris jaun., Armando Bo, už geriausią muziką – Jóhannas Jóhannssonas („Visko teorija“). „Auksinį gaublį“ geriausiam užsienio kalba sukurtam filmui pelnė rusų režisieriaus Andrejaus Zviagincevo „Leviatanas“.
Nicolas Bourriaud kuruos Kauno bienalę
Naujieji metai prasidėjo neeiliniu įvykiu – pirmadienį garsusis prancūzų kuratorius Nicolas Bourriaud (g. 1965) pristatė šiųmetės Kauno bienalės parodos „Gijos: fantasmagorija apie atstumą“ („Threads: A Fantasmagoria about Distance“) koncepciją. Tiesa, Lietuvoje jį matėme ne pirmą kartą – prieš dvejus metus savo apsilankymu jis pritraukė meno publiką į Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre vykusią parodą „Prestižas“. Ta proga su juo pasikalbėjo Laima Kreivytė ir Mindaugas Klusas („Mano pasaulyje žmogus niekada nėra vienišas“, 7 meno dienos, Nr. 41 (1009), 2012 11 16, http://www.7md.lt/tarp_disciplinu/2012-11-16/Mano-pasaulyje-zmogus-niekada-nera-vienisas). Tuomet Bourriaud buvo priverstas reaguoti į jam neaktualią prestižo sąvoką, pats tapdamas parodos objektu (žr. Virginijos Vitkienės straipsnį „Apie prestižo fantasmagoriškumą“, 7 meno dienos, Nr. 35 (1003), 2012 10 05, http://www.7md.lt/tarp_disciplinu/2012-10-05/apie-prestizo-fantasmagoriskuma).
