Iš dailės pasaulio

Gera naujiena taikomųjų menų gerbėjams – vieną svarbiausių tarptautinės Venecijos meno bienalės prizų gavo Ganoje gimęs, dabar Nigerijoje įsikūręs menininkas Elas Anatsui’s. 1944 metais gimęs skulptūros, tekstilės ir instaliacijos priemonėmis kuriantis menininkas apdovanotas ne be pagrindinio šių metų kuratoriaus Okwui Enwezoro rekomendacijos, visai komisijai pritarus. Anatsui kūrybos reikšmė – siekis kūriniais kalbėti apie pasaulio ir kultūrų kaitą, sandūras; pagarba Afrikos šalių tradicijoms ir dėmesys ekologijos temoms. Gana didelę dalį jo milžiniškų mastelių darbų sudaro šiukšlės. Į didelius gobelenus sujungtus gaiviųjų gėrimų dangtelius, skardines, popierėlius Anatsui sugeba priversti suspindėti auksu ir padėti suprasti kaitos mastelį.

 

Specialiu „Auksiniu liūtu“ už nuopelnus menui pagerbta Susanne Ghez. Pasak komisijos, „Ghez atliko svarbų vaidmenį pristatant ir padedant patekti į muziejų tokiems jauniems menininkams kaip Jeff Wall, Mike Kelley, Isa Genzken, Thomas Struth ir Kara Walker“.

 

Šiemetinės bienalės žiuri yra Naomi Beckwith (JAV), Sabine Breitwieser (Austrija), Mario Codognato (Italija), Ranjit Hoskote (Indija) ir Yongwoo Lee (Pietų Korėja).

 

Tai ne tik filmo pavadinimas. Besirengiant Venecijos bienalės atidarymui, kaip kalbama – nuo širdies smūgio, mirė Jane Farver, „Queens“ muziejaus kuratorė ir administratorė, dirbusi prie Joan Jonas pristatymo Jungtinių Amerikos Valstijų paviljone. Vienas žinomiausių jos projektų buvo 1999 metų „Queens“ muziejaus paroda „Globalus konceptualizmas: kilmės taškai“ („Global Conceptualism: Points of Origin 1950s–1980s“), apkeliavęs ir kitus JAV muziejus.

 

Kol nacionalinis transliuotojas kas rytą Lietuvos žiūrovus pažindina su vis kitos šalies „Eurovizijos“ konkurso daina, nusprendėme pasižvalgyti, kas atstovaus netolimiems kaimynams Venecijos meno bienalėje.

 

Estijos paviljoną apgyvendins jaunas (g. 1982) menininkas Jaanus Samma, nuo 2007 metų atidžiau tyrinėjantis homoseksualumo istorijas sovietinėje Estijoje. Pasinaudodamas operos estetika, Venecijoje jis pristato pasakojimą apie kolūkio pirmininką, „šeimos žmogų“, kuris viską prarado dėl homoseksualių epizodų. Buvo kalinamas, alinamas sunkiais darbais, o galiausiai nužudytas likus tik metams iki šalis atgavo nepriklausomybę ir seksualumas tapo dekriminalizuotas. Projektas „Netinkamas darbui. Pirmininko istorija“ („Not Suitable For Work. A Chairman Tale“ http://chairmanstale.com) sovietmetį apibūdina kaip įtampos situaciją, per kurią galima kalbėti apie žmogaus žlugdymą universaliai.

 

Latvijos paviljoną įkurdins du menininkai: Katrīna Neiburga ir Andris Eglītis su projektu „Pažastis“ („Armpit“ http://www.armpit.lv). Čia bus pasakojama apie vyrus, praktiškai gyvenančius garaže ir pabrėžiančius savo „vyrišką normalumą“. Tokį pabėgimą jie gretina su Henry Davido Thoreau idėjomis apie gebėjimą atsilaikyti prieš stichijas, „susitvarkyti patiems“.

 

Rusijai atstovaujanti Irina Nachova (g. 1955) šalies paviljoną perdažys žaliai. Konceptualiste vadinamos autorės „Žaliasis paviljonas“ („The Green Pavilion“ http://www.ruspavilion.ru/en-2015/about/) formuluojamas kaip atsakas Iljos Kabakovo „Raudonajam paviljonui“ (1993 m.), kur tuščios raudonos erdvės veikė kaip sovietinės kultūros ir jos neblėstančios paklausos metafora. Sunku suprasti, kaip vertinti šį gestą: ar kaip itin naivų, ar kaip atstovaujantį valdžios politikai, ar kaip ironišką. O gal kaip humorą? Ko gero atsakymas nemažai priklausys nuo menininkės pasirinktos žalios atspalvio...

 

Lenkijos reprezentacija užsiims C.T. Jaspers’as ir Joanna Malinowska su Haityje pastatyta opera, kurią įkvėpė gana pamišėliška idėja sukurti operą Amazonėje iš Wernerio Hercogo filmo „Fickaraldas“ („Fitzcarraldo“, 1982). (plačiau: http://www.zacheta.art.pl/en/article/view/2185/halka-haiti-18-48-05-n-72-23-01-w-c-t-jasper-and-joanna-malinowska).

 

Baltarusiai, atstovaujami Konstantino Selichanovo, rodys „netipiškai eksponuojamas“ nuotraukas iš Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų projekte „Karas, liudininkas, archyvas“ („War Witness Archive“). Projekto tikslas – pamokomai skatinti žmonijos empatiją.