Pagal užsienio žiniasklaidą
Vieną didžiausių kino festivalių rugsėjo 2 d. atidarys Baltasaro Kormákuro („101 Reikjavikas“) filmas „Everestas“. Filmas paremtas tikrais įvykiais ir pasakoja apie kelias komercines alpinistų ekspedicijas į aukščiausią pasaulio viršukalnę Everestą, įvykusias 1996-ųjų gegužę. Leidžiantis jas užklupo sniego pūga. Dalis alpinistų neišgyveno. Pagrindinius vaidmenis islandų režisieriaus filme sukūrė Jake’as Gyllenhaalas, Jasonas Clarke’as, Joshas Brolinas, Samas Worthingstonas, Johnas Hawkesas, Keira Knightley, Emily Watson ir Robin Wright.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Mirė Omaras Sharifas
Liepos 10 d. Kaire nuo širdies smūgio mirė aktorius Omaras Sharifas (tikras vardas – Michelis Demitris Shalhoubas). Jis gimė 1932 m. Aleksandrijoje, krikščionių iš Libano ir Sirijos šeimoje, studijavo fiziką ir matematiką Kairo universitete, vėliau dirbo savo tėvo kompanijoje. Aktoriaus karjerą Sharifas pradėjo Egipte 6-ajame dešimtmetyje. Vienoje filmavimo aikštelėje 1954 m. Sharifas sutiko būsimą žmoną – tuometinę egiptiečių žvaigždę Faten Hamama. Kad galėtų ją vesti, aktorius 1955 m. perėjo į islamą.
Tarptautinė Sharifo karjera prasidėjo 1962-aisiais, kai jis suvaidino Davido Leano filme „Arabijos Lorensas“. Aktorius buvo nominuotas „Oskarui“ už antro plano vaidmenį. „Oskaro“ negavo, bet buvo apdovanotas „Auksiniu gaubliu“, vėliau Sharifas juo buvo apdovanotas dar du kartus.
Garsiausias Sharifo vaidmuo – daktaras ir poetas Jurijus Živaga 1965 m. Boriso Pasternako romano ekranizacijoje (1965, rež. David Lean). Jis įtvirtino romantiško, jausmingo aktoriaus įvaizdį.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Pagal užsienio žiniasklaidą
Mauritanijos režisierius Abderrahmane’as Sissako vadovaus kino mokyklai „Ciné Fabrique“. Tai trečioji kino mokykla Prancūzijoje po Antrojo pasaulinio karo metais Paryžiuje įkurtos „La Femis“ (anksčiau IDHEC) ir „Louis-Lumière“. „Ciné Fabrique“ netrukus atvers duris Lione. Jos steigėjai nori padaryti mokyklą naujos kinematografininkų kartos susitikimų vieta ir tikisi, kad čia susitiks iš skirtingų visuomenės sluoksnių kilę, motyvuoti ir originaliu požiūriu pasižymintys studentai. Prie šio kino projekto ištakų buvęs kinematografininkas Claude’as Mouriéras siekė, kad aplink jį susirinktų kino profesionalų kolektyvas. Mokykla siūlo nemokamas trejų metų kino studijas trisdešimčiai 18–25 m. jaunuolių. Studijos apims 5 kryptis: scenarijaus rašymą, vaizdą, garsą, montažą ir gamybą.
Iš dailės pasaulio
Britų menininkas Rogeris Hiornsas pranešė ketinąs po žeme užkasti keleivinį lėktuvą „Boeing 737“ savo gimtajame Birmingamo mieste. Anot autoriaus, jis siekia „išpūsti dabarties nerimą, kylantį dėl lėktuvų. Nors žmonės negalės nieko pamatyti iš išorės, aš siūlau gerai pažįstamą aplinką, tik prisotintą nerimo ir apčiuopiamo slėgio.“ Visai nekeista, kad Hiornsas nemėgsta skristi ir vengia to, kiek tik įmanoma. Po ketverių metų paieškų menininkas pagaliau aptiko lėktuvo laidotuvėms tinkamą vietą: pramoniniame rajone, netoli kanalo. Pagal projektą žiūrovai galės vaikščioti virš lėktuvo ir užeiti į vidų, pasėdėti salono kėdėse. Sumanymo kaina siekia 250 000 svarų sterlingų. Rogeris Hiornsas yra buvęs Turnerio prizo nominantu.
Pirmiausia todėl, kad ji puiki. Ne tik graži, bet ir kalba apie išdidumą, jėgą ir yra 1978 metais sukurta menininko Gilberto Bakerio. Be jokios abejonės, vaivorykštės vėliava pirmiausia asocijuojasi su lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų teisėmis, paradais ir kitais reikalais. „Tai ne tik atpažįstamas ženklas, tai veikia ir daugybe kitų būdų“, – teigia Bakeris. Jo nuomone, „reikėjo ko nors, ką iškart visi pažintų, o vėliavos juk skelbia galią“. Pirmą vėliavą menininkas sukūrė kartu su draugais. „Vaivorykštė yra tobula, nes idealiai atitinka mūsų vertinamą įvairovę: rasės, lyties, amžiaus ir visų kitų dalykų. O be to, tai natūrali vėliava – ji iš dangaus!“ Pirmąkart tokia vėliava iškelta Jungtinių Tautų aikštėje San Fransiske 1978 m. liepos 25 dieną. Muziejaus dizaino departamentui, įsigijusiam vėliavą, priklauso ir @ (eta), antrinio rūšiavimo simboliai.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Iš dailės pasaulio
Indų kilmės Londone gyvenantis labai žymus ir prancūzų mėgstamas skulptorius Anishas Kapooras teigia, kad „šen bei ten išdėlioti objektus nieko nereiškia. Aš siekiau sugriaut pusiausvyrą ir prisikviesti chaosą. Ir tuo pat metu išsaugoti vientisumą su istorine aplinka, o tai ir sudėtingiausia.“ Gal abstrakčios išvaizdos skulptūra „Gašlus kampelis“ („Dirty Corner“) Versalio soduose vargu ar sukeltų daug nerimo, ypač Prancūzijoje, tačiau neformalus pavadinimas („Karalienės putė“) suteikė progą žodinėms kovoms. Diskutuojama, ar skulptūra turi panašumo į vaginą, ar į karalienės vaginą, ar čia turime galvoti apie po giljotina gyvenimą baigusią Mariją Antuanetę? Dešinieji respublikonai purkštauja, o dienraštis „Le Parisien“ („Paryžietis“) Kapoorą apibūdiną kaip genialų provokatorių.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Filmą apie vampyrus ir okultinę Maskvą pagal Olego Malovičkos scenarijų „Sparnai“ Rusijoje kurs Emilis Vėlyvis. Ten jis pristatomas kaip labiausiai kasinio Lietuvos istorijoje filmo autorius. Pagrindinis vaidmuo teko Ivanui Jankovskiui – aktoriaus Olego Jankovskio anūkui ir režisieriaus Filipo Jankovskio sūnui. Šio veikėjo mylimąją vampyrę vaidins Liubovė Aksionova. Gėrio jėgoms filme atstovaus Leonidas Jarmolnikas ir Danila Jakuševas, blogio – Michailas Jevlanovas ir Sabina Achmedova.
Sekmadienį, gegužės 31 d., atidarytas 55-asis Krokuvos kino festivalis. Tai vienas seniausių Europos kino festivalių, kuriame rodomi dokumentiniai, trumpametražiai ir animaciniai filmai. KFF – tai trys tarptautiniai konkursai (dokumentinių, trumpametražių ir muzikinių filmų) ir vienas, skirtas lenkų filmams. Šiemet bus parodyta ir 12 nekonkursinių programų, tarp jų – estų animatoriaus Priito Parno retrospektyva, jis taip pat bus apdovanotas festivalio prizu „Drakonų drakonas“ už gyvenimo nuopelnus. Šiemet festivalis pristatys 250 filmų, dauguma jų Lenkijoje rodomi pirmą kartą.
Šeštadienį įvyko iškilminga Lietuvių kino akademijos (LiKA) apdovanojimų „Sidabrinės gervės“ teikimo ceremonija. Vakarą, kurį tiesiogiai transliavo LRT, vedė aktorė Sandra Daukšaitė-Petrulėnė ir laidų vedėjas Andrius Tapinas.
Šiųmetinėje ceremonijoje triumfavo Giedrės Žickytės dokumentinis filmas „Meistras ir Tatjana“, pasakojantis apie fotografą Vitą Luckų. Šiam filmui įteikta geriausio pilnametražio dokumentinio filmo „Sidabrinė gervė“, geriausio montažo režisieriaus apdovanojimą pelnė Danielius Kokanauskis, Dominykas Kilčiauskas, Giedrė Žickytė, geriausiu operatoriumi tapo Audrius Kemežys, geriausia režisiere – Giedrė Žickytė.
