Autorius: „Skalvijos“ inf.

„Skalvijos“ inf.

Paskutinį spalio sekmadienį kino klasikos vakarus rengiantis „Skalvijos“ kino centras nukels į nebyliojo kino erą. Bus parodytas kertinis sovietų kino klasiko Fridricho Ermlerio filmas „Imperijos nuolauža“ („Oblomok imperii“, SSRS, 1929) su gyvu akompanimentu.

„Skalvijos“ inf.

Spalio 22–24 d. „Skalvijos“ kino centre jau antrus metus rengiamos Ukrainos kino dienos.  Bus pristatyti pastaraisiais metais sukurti šios šalies kino kūrėjų filmai. Visi seansai nemokami.

Antradienį (22 d.19 val.) Ukrainos kino dienas atidarys bene laukiamiausias pastarųjų metų  ukrainiečių filmas „Talka“ („Toloka“, 2019). Filmą pristatys režisierius Michailas Iljenka. „Talka“ sukurta poeto Taraso Ševčenkos baladės „Tos Katerinos troba prie tilto“ motyvais. Tragiškas moters likimas filme – tarsi Ukrainos valstybės likimo atspindys. Pasinaudojant Katerinos gyvenimo posūkiais, pasakojama apie Ukrainos išlikimą.

„Skalvijos“ inf.

Ateinantį pirmadienį, birželio 17 d., 17 val. „Skalvijoje“ įvyks specialusis nemokamas Sergejaus Loznicos filmo „Donbasas“ („Donbass“, Vokietija, Ukraina, Prancūzija, Olandija, Rumunija, 2018) seansas. Filmas sukurtas remiantis 2014 m. įvykiais, jo premjera surengta pernai Kanų kino festivalyje, Ukraina ji buvo pristačiusi „Oskarui“.

„Skalvijos“ inf.

Gegužės sekmadieniais „Skalvija“ kvies pasižiūrėti vieną ryškiausių 10-ojo dešimtmečio filmų – amerikiečių aktoriaus Vincento Gallo režisūrinį debiutą „Buffalo ’66“ (1998). Tai kartu ir miuziklas, ir kelio filmas, ir drama. Filmas buvo sutiktas prieštaringai: vieni jį liaupsino ir vadino JAV nepriklausomųjų kino hitu, kiti – pretenzingu mėgdžiojimu.

„Skalvijos“ inf.

Balandį „Skalvijos“ Kino klasikos vakaruose bus rodomi Jono Meko (1922–2019) filmai. Mekas buvo poetas, menininkas, kino kritikas ir kuratorius, vienas svarbiausių avangardinio kino propaguotojų bei kūrėjų, vadintas pogrindžio kino popiežiumi. Jo filmai atnaujino amerikiečių kiną – neatsitiktinai Meko citatų galima pamatyti net didžiojo kino kūrėjų filmuose. „J. Meko filmavimas reliatyviai „abstraktus“, palyginus su įprastiniu dokumentiniu filmu, jis kiekvieną asmenį mato kaip judančių šešėlių raštą, kuris įsismelkia į žiūrovų vyzdį ir smegenis, į jo sąmonę, lygiai taip, kaip ir susitikimas su kitu žmogumi.“ (iš Fredo Camperio straipsnio „Ekstazės sekundės“). Meko kino kūrybai balandį skirti trys vakarai.

„Skalvijos“ inf.

Vienas svarbiausių 8-ojo dešimtmečio filmų – Milošo Formano „Skrydis virš gegutės lizdo“ (1975) sugrįžta į kino ekranus. Prieš daugiau nei keturiasdešimt metų sukurtas filmas sulaukė didelio pasisekimo – buvo apdovanotas penkiais „Oskarais“, šešiais „Auksiniais gaubliais“ ir iki šiol laikomas garsiausiu režisieriaus kūriniu.

Pagrindinis filmo veikėjas Makmerfis (Jack Nicholson) – vagis, sukčius ir chuliganas, bando išvengti kalėjimo ir apsimeta psichiškai nesveiku. Patekęs į psichiatrinę gydyklą, jis pamažu įsitikina, kad tai nėra užuovėja, kurioje malonu leisti laiką. Skyrių valdo despotiška medicinos seselė Račed (Louise Fletcher), nevengianti psichinių ir fizinių poveikio priemonių. Makmerfis nsuprendžia pasipriešinti, tačiau maištas atneša drastiškų pasekmių ir jam, ir kitiems pacientams. „Skrydis virš gegutės lizdo“ – tai žmonių pasaulio metafora. Uždaroje psichiatrinės erdvėje ryškėja visos tarpusavio santykių bei bendravimo problemos, iškyla lojalumo ir lyderio poreikis, noras veikti kartu. Filmo kūrėjai pabrėžia trapią ribą, skiriančią normalumą ir beprotybę.

„Skalvijos“ inf.

„Skalvijos“ inf.

Lietuvių kino akademijos „Sidabrinių gervių“ ceremonija, kurioje paaiškės metų geriausieji, įvyks birželio 13 d., ją tiesiogiai transliuos Lietuvos televizija. Žiūrovai kviečiami svarbiausius praėjusių metų lietuviškus filmus pamatyti kino ekrane. „Skalvijos“ kino centras visą birželį rodys ciklą „Lek gervė, lek gervelė“, kurį sudarys apdovanojimams nominuoti filmai.

„Jau keletą metų prieš „Sidabrinių gervių“ apdovanojimus ir po jų rengiame ciklą, kuriame norime suteikti žiūrovams galimybę apžvelgti, kokie filmai buvo sukurti Lietuvoje praėjusiais metais. Į programą įtraukiame visus „Sidabrinėms gervėms“ nominuotus pilnametražius vaidybinius ir dokumentinius filmus. Deja, filmas „Kvėpavimas į marmurą“ (rež. Giedrė Beinoriūtė), kuris nominuotas 5-iose kategorijose, nebus parodytas. Kino žiūrovai jį galės pamatyti tik rudenį“, – sako „Skalvijos“ kino centro programos koordinatorė Sonata Žalneravičiūtė.

„Skalvijos“ inf.

Vilniaus kino žiūrovai turės galimybę susipažinti su Irano kinu. Gegužės 25–27 d. „Skalvijos“ kino centre vyks Irano kino dienos, kurias rengia Irano Islamo Respublikos ambasada Varšuvoje. Pirmoji Irano kino savaitė Vilniuje buvo surengta 2012 metais.

Irano filmai – svarbi pasaulinio kino dalis, tai rodo ir gausus šios šalies kūrėjų Asgharo Farhadi, Jafaro Panhi, Majido Majidi filmų dalyvavimas prestižiniuose Kanų, Venecijos ir Berlyno kino festivaliuose. Tačiau Irano kinematografija – tai ne tik pripažintų kūrėjų filmai. „Dauguma Irano filmų stengiasi kažką pasakyti, padėti žmonėms tapti geresniems. Daugumos filmų istorijos kalba apie žmogiškumą, taiką, religiją, tarpusavio santykius. Būtent tokį požiūrį į kiną vertina tarptautiniai festivaliai“, – teigia Mohammadreza Abbasianas iš Irano vizualiųjų menų instituto.

„Skalvijos“ inf.

„Skalvijos“ kino centras, minėdamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, sudarė Nepriklausomybės kino rinktinę „Nojaus arka“. Į ją įeina svarbūs nepriklausomybės laikotarpio Lietuvos kino kūrėjų filmai. Visą pavasarį, antradienio ir trečiadienio vakarais, „Skalvijoje“ bus rodomi ir dokumentiniai, ir vaidybiniai filmai. Bus surengta dvidešimt seansų.

Bus rodomi vaidybinio kino klasikų Algimanto Puipos, Gyčio Lukšo, Raimundo Banionio, nepriklausomybės pradžioje Lietuvą garsinti pradėjusių režisierių  Šarūno Barto, Kristijono Vildžiūno, Audriaus Stonio, Arūno Matelio, Giedrės Beinoriūtės bei kitų vaidybinio ir dokumentinio kino kūrėjų filmai. Visus seansus pristatys kino kūrėjai, tarpukario kroniką – istorikai.

Kino rinktinę kovo mėn. pradės tarpukario kronikos – „Lietuva 1929-aisiais“ ir šventiniai Valstybės atkūrimo minėjimai 1924, 1928, 1938 metais, kuriuose užfiksuotos tautinės šventės, dirbantys, atostogaujantys žmonės, žaidžiantys vaikai, įamžinti iškiliausi rašytojai, miestų architektūra, tradicijas puoselėjantis kaimas.