Autorius: „Skalvijos“ inf.

„Skalvijos“ inf.

Vasario 23 d. kino centre „Skalvija“ ir vasario 24 d. Vilniaus knygų mugėje režisierė Lilija Vjugina ir poetas Tomas Venclova pristatys dokumentinės juostos ,,Romas, Tomas ir Josifas“ premjerą. Įkvepianti istorija apie lietuviškus pėdsakus Nobelio premijos laureato Josifo Brodskio likime nukels į sovietinį laikmetį.

Tai – pirmas filmas apie lietuviškąjį J. Brodskio (1940-1996) gyvenimo tarpsnį. Pirmąsyk Vilniuje sovietų valdžios persekiojamas rašytojas apsilankė 1966 metais. Poeto „romanas su Lietuva“ tęsėsi iki pat jo gyvenimo pabaigos. J. Brodskis yra prisipažinęs, jog kelionės į Lietuvą jam tapo organizmo poreikiu, kurį rašytojo draugai vadina tiesiog meile. Poetui patiko Vilnius, išsiskiriantis savo neskubiu gyvenimo tempu ir iškalbinga architektūra. Brodskio kūrybos žinovai teigia, kad Vilniaus baroko polifonija, išraiškingi jo bažnyčių siluetai rado atgarsį poeto eilėse.

Viešnagės Lietuvoje yra paženklintos asmeninio poeto gyvenimo dramų – čia jis gydėsi nelaimingos meilės sieloje įrėžtas žaizdas. Vienas garsiausių rusų „sidabro amžiaus“ lyrikų savo širdį galėjo valandomis lieti bičiuliui fizikui Ramūnui Katiliui ir jo žmonai Elmirai jų bute Liejyklos gatvėje. Katilių bute Josifas daug piešė, rašė, fotografavo. Šis adresas vėliau tapo žinomas kaip Brodskio vilnietiški namai - šiandien juos puošia poetui skirta memorialinė lenta.

„Skalvijos“ inf.

Kas atsitiktų socialinei tvarkai, menui ir meilei, jeigu pasaulį valdytų kvailiausi sadistai? Tokį klausimą žiūrovams užduoda vienas žymiausių šiuolaikinio kino režisierių Peteris Greenaway’us filme „Virėjas, vagis, jo žmona ir jos meilužis“ (1989).

Vienas postmodernistinio kino šedevrų „Virėjas, vagis, jo žmona ir jos meilužis“ bus rodomas „Skalvijos“ kino centro rengiamuose „Kino klasikos vakaruose“ gruodžio 3, 10, 17 ir 31 dienomis (pirmąjį seansą gruodžio 3 d. pristatys kino kritikė Izolda Keidošiūtė), taip pat Kauno kino centre „Romuva“ gruodžio 17 ir 19 d.

„Virėjas, vagis, jo žmona ir jos meilužis“ yra penktasis režisieriaus filmas, žymėjęs jo karjeros viršūnę, tačiau sutiktas kontroversiškai. Šiuolaikinės pasakos formą filme įgijusios sekso, prievartos, kanibalizmo temos buvo interpretuojamos kaip „tečerizmo“ alegorija, kurioje vagis yra Margaret Tatcher vyriausybė, virėjas – paklusnus proletariatas , žmona – Britanija, o meilužis – neefektyvi kairioji opozicija.

„Skalvijos“ inf.

Lapkritį „Skalvijos“ kino centras kviečia į kino klasikos vakarus, kuriuose bus galima pamatyti vieną pirmųjų Roberto L. Stevensono romano „Daktaras Džekilas ir ponas Haidas“ ekranizacijų ir japonų kino meistro Hiroshi Shimizu filmą „Ponas Ačiū“ (1936).

Johno S. Robertsono 1920 metais sukurtam filmui „Daktaras Džekilas ir ponas Haidas“ („Dr. Jekyll and Mr. Hyde“, JAV, 1920) lapkričio 5 d. pianinu akompanuos džiazo pianistas Edgaras Sabilo. „Nebylūs filmai niekada netylėjo. Orkestro atliekamos kompozicijos ar taperio akomponavimas – du dažniausi nebylaus kino įgarsinimo būdai. Kiekvienas taperis gali iš esmės pakeisti filmo pasakojimą, jo ritmą, paaštrinti kulminaciją ar ją nuraminti“, – apie filmų garsinimo subtilybes sako vienas ankstyvojo kino festivalio „Pirmoji banga“ organizatorių Aleksas Gilaitis.

„Skalvijos“ inf.

Lietuvių kino akademijos apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ ceremonija įvyks birželio 13 d. Birželio 3–12 d. „Skalvijos“ kino centre bus rodomi apdovanojimams nominuoti filmai.  

„Likus savaitei iki apdovanojimų, nusprendėme surengti nominuotų filmų peržiūras ir apžvelgti, kas praėjusiais metais sukurta Lietuvoje. Deja, ne visus iš jų pavyks parodyti žiūrovams. Filmai „Šventasis“ (rež. Andrius Blaževičius) ir „Kartą Rytų Europoje“ (rež. Igor Cobileanski) Lietuvos kino teatrus pasieks tik rugsėjo mėnesį“, – pasakojo „Skalvijos“ kino centro programos koordinatorė Sonata Žalneravičiūtė. Anot „Skalvijos“ kino centro direktorės Vilmos Levickaitės, kino centras jaučia pareigą sudaryti galimybę pamatyti svarbiausius praėjusių metų lietuvų filmus ir padėti susidaryti nuomonę apie jo raidą ir meninį lygį.

„Skalvijos“ inf.

„Skalvijos“ inf.

Sausio 31 d. kino ir teatro aktoriui sukako 80 metų. Šia proga „Skalvijos“ kino centras kartu su Lietuvos kino centru ir Kinematografininkų sąjunga vasario 7 d. 19 val. rengia aktoriaus jubiliejinį vakarą.

Lietuvos ir užsienio filmuose bei serialuose Adomaitis yra sukūręs kelias dešimtis personažų.
„Tai doras, sąžiningas, padorus, energingas, patriotiškas vyras. Energija, kurią Regimantas skleidžia ir teatre, ir kine, stulbinanti. Retai kam pavyksta taip galingai įkūnyti net ir kai kuriuos žmogaus silpnumo požymius,“ – apie Adomaitį yra sakęs aktorius Juozas Budraitis, kuris kartu su juo filmavosi ne viename filme. Dar 1965 m. abu aktorius išgarsino Vytauto Žalakevičiaus filmas „Niekas nenorėjo mirti“. Jie kartu taip pat vaidino ir Algimanto Grikevičiaus bei Algirdo Dausos filme „Jausmai“ (1966), Grigorijaus Kozincevo ekranizacijoje „Karalius Lyras“ (1970), Žalakevičiaus filmuose „Visa teisybė apie Kolumbą“ (1970), „Faktas“ (1980), „Tas saldus žodis – laisvė! “ (1972). Būtent Žalakevičius atvedė Adomaitį į kiną – skyrė epizodinį vaidmenį filme „Vienos dienos kronika“(1963).

„Skalvijos“ inf.

Prieš du mėnesius pasaulis atsisveikino su lenkų  kino klasiku Andrzejumi Wajda. Per pusšimtį kūrybos metų Wajda  sulaukė gerbėjų visame pasaulyje, jo filmai turėjo įtakos ne vienai kino režisierių kartai. Wajdos filmais žavėjosi Martinas Scorsese, F.F. Coppola, Andrejus Tarkovskis ir  daugybė kitų. Romanas Polanskis yra pavadinęs  Wajdą drąsos ir laisvės simboliu.

Wajdos filmus ir visą Lenkų kino mokyklos judėjimą įkvėpė audringa Lenkijos istorija. Filmuose analizuojama prieštaringa pokario  Lenkijos dabartis ir  praeitis, kartu gilinamasi ir į vidinį žmogaus pasaulį, jo pasirinkimo dramą.

„Adrzejus Wajda nebijojo paliesti tokių svarbių temų, kaip Varšuvos sukilimas ir jo tragedija, nepakeliami išgyvenimai, patirti komunistų laikais, Katynės košmaras. Jis buvo lenkų kino legenda ir vienas svarbiausių kino kūrėjų pasaulyje. Wajdos filmai universalūs ir suprantami visiems: jie apie gyvenimą, tikras problemas, tikrus iššūkius. Lenkų kinas jau niekada nebus toks pats be Wajdos“, – sako Lenkų instituto direktorius Marcinas Łapczyńskis.

„Skalvijos“ inf.

Stanley’io Doneno ir Gene’o Kelly miuziklas „Dainuojantys lietuje“ („Singin’ in the Rain“, 1952) – vienas geriausių ir mėgstamiausių visų laikų miuziklų. Šio klasikinio filmo seansai gruodžio sekmadieniais vyks „Skalvijos“ kino centre (gruodžio 31 d. – specialus šventinis seansas), filmą galės pasižiūrėti Utenos („Taurapilis“, gruodžio 5 d.) ir Klaipėdos („Kultūros fabrike“, gruodžio 8 d.) kino mėgėjai.

1952 m. pasirodęs filmas – tai kupina fantazijos 3-iojo dešimtmečio Holivudo satyra, pasakojanti, koks sunkus buvo perėjimas prie garsinio kino. Veiksmas prasideda 1927-aisiais, kai nebylus kinas artėja į pabaigą. Kino žvaigždė ir žiūrovių numylėtinis Donas Lokvudas (Gene Kelly) yra šlovės viršūnėje. Už tai jis daugiausia turi būti dėkingas ekrano partnerei Linai Lamont (Jean Hagen). Tačiau labai aukštu ir kniaukiančiu balsu apdovanota Lina negali prisitaikyti prie garsinio kino. Studijos „Monumental Pictures“ vadovai nusprendžia dubliuoti žvaigždę. Linos dublere tampa debiutantė Keti (Debbie Reynolds) – atsitiktinė Dono pažįstama. Talentingos merginos pasirodymas filmavimo aikštelėje sukelia Linos nepasitenkinimą. Ji pradeda regzti intrigas prieš Keti...

„Skalvijos“ inf.

„Filmuoti man reiškia svajoti“, – viename interviu yra sakęs italų kino meistras Federico Fellini. Tamsiausiais rudens vakarais kino gerbėjai kviečiami pasižiūrėti 1973 m. jo sukurtą filmą „Amarcord“. Vilniuje, „Skalvijos“ kino centre, filmas bus rodomas spalio 30 d., lapkričio 20 ir 27 d., Kauno „Romuvoje“ – lapkričio 2 ir 16 d.

„Amarcord“ neretai vadinamas autobiografiškiausiu Fellini filmu. Gimtuoju italų režisieriaus dialektu „Amarcord“ reiškia „Aš prisimenu“. Filmo pagrindas – Fellini prisiminimai ir fantazijos apie vaikystę ir paauglystę mažame pajūrio miestelyje 3-iojo dešimtmečio Italijoje. Šie prisiminimai ir išgyvenimai buvo perkurti, transformuoti ir įvilkti į sapnų bei fantazijos rūbą.

„Skalvijos“ inf.

Lemtingi atsitiktinumai, netikėtai susiklosčiusios aplinkybės ir improvizacija – įnoringiausi režisieriai ir dokumentiniame kine, ir realybėje. Tai pajuto ketvirtadienį atidaryto13-ojo Tarptautinio Vilniaus dokumentinių filmų (VDFF) festivalio organizatoriai. Atidarymo filmą „Keliaujantys gyvenimai“ turėjęs pristatyti vienas režisierių Amitas Madheshiya įstrigo Kijevo oro uoste.

Festivalį atidarę „Kino keliautojai“ (rež. Shirley Abraham, A. Madheshiya) šiemet Kanų kino festivalyje įvertinti „Auksine akimi“ už operatoriaus darbą. Vizualus, į egzotišką Indijos kasdienybę panardinantis pasakojimas seka paskui keliaujančius Indijos kino teatrus. Kartą per metus jie aplanko net ir nuošaliausiose vietovėse įsikūrusius gyventojus. A. Madheshiya yra profesionalus fotografas. Kai kurie filme panaudoti kadrai jam pelnė apdovanojimų svarbiuose tarptautiniuose konkursuose, tarp jų – Pasaulio spaudos fotografijos (World Press Photo, 2011).