Kino klasikos vakarai: Jono Meko filmai

Balandį „Skalvijos“ Kino klasikos vakaruose bus rodomi Jono Meko (1922–2019) filmai. Mekas buvo poetas, menininkas, kino kritikas ir kuratorius, vienas svarbiausių avangardinio kino propaguotojų bei kūrėjų, vadintas pogrindžio kino popiežiumi. Jo filmai atnaujino amerikiečių kiną – neatsitiktinai Meko citatų galima pamatyti net didžiojo kino kūrėjų filmuose. „J. Meko filmavimas reliatyviai „abstraktus“, palyginus su įprastiniu dokumentiniu filmu, jis kiekvieną asmenį mato kaip judančių šešėlių raštą, kuris įsismelkia į žiūrovų vyzdį ir smegenis, į jo sąmonę, lygiai taip, kaip ir susitikimas su kitu žmogumi.“ (iš Fredo Camperio straipsnio „Ekstazės sekundės“). Meko kino kūrybai balandį skirti trys vakarai.

Balandžio 7 d. (17.20) bus proga prisiminti 1949–1963 m. filmuotą ir 1976-aisiais sumontuotą filmą „Be vietos“ („Lost Lost Lost“, angl. k., liet. subt., 178 min.). Mekas taip prisiminė filmo atsiradimą: „Šešios kino dienoraščio dalys nufilmuotos 1949–1963 metais. Nuo tada, kai 1949 m. lapkričio mėn. atvykau į Niujorką. (... ) Laikas, apie kurį pasakoju šiose dalyse, yra nevilties laikas, beviltiškos pastangos suleisti šaknis į naują žemę – sukurti naujus prisiminimus. Šešiose skausmingose dalyse bandžiau atskleisti, kaip jautiesi būdamas tremtiniu – kaip pats jaučiausi tais metais. Pavadinimas „Be vietos“ buvo skirtas filmui, kurį aš ir mano brolis norėjome padaryti 1949 m., ir jis yra tuometinės mūsų nuotaikos. Filmas atskleidžia žmogaus be vietos būseną – šis dar nepamiršo gimtosios šalies ir nesurado naujos. Šeštoji dalis pereinamoji, jau jaučiamas palengvėjimas, pasitaiko ir laimės akimirkų. Prasideda naujas gyvenimas.“ Filmą pristatys rašytoja, vertėja Jurga Vilė.

Balandžio 14 d. (18.30) bus rodoma 1966–2002 m. Meko sukurtų trumpametražių filmų programa (98 min.). Ją sudaro vienuolika filmų, kuriuos pristatys kino kritikė Dovilė Grigaliūnaitė.

Balandžio 28 d. (18.30) bus rodomas vienas garsiausių Meko filmų – „Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą“ („Reminiscences of a Journey to Lithuania“, 1972, 82 min.). Mekas šį filmą apibūdino taip: „Filmą sudaro trys dalys. Pirmoji – kadrai, filmuoti mano pirmuoju „Bolexu“ pirmaisiais metais Amerikoje. Daugiausia tarp 1950–1953 metų. Galite matyti mane ir brolį Adolfą, kaip atrodėme tuomet; įvairiausi Bruklino emigrantų gyvenimo vaizdai, iškylos, šokiai, dainos, Vilijamsburgo gatvės. Antroji dalis nufilmuota 1971 m. rugpjūtyje Lietuvoje. Joje – Semeniškių kaimas, kuriame gimiau. Seni namai, mano motina (gimusi 1887 m.), visi broliai, švenčiantys mūsų grįžimą; jūs matote vietoves, kuriose mes užaugome; lauko darbai, kitos nereikšmingos detalės ir prisiminimai. Tai nėra tuometinis Lietuvos paveikslas, o tik ištremtojo, po 25-erių metų pirmą kartą grįžusio namo, prisiminimuose iškylantis vaizdas. Trečioji dalis prasideda intarpu iš Elmshorno, Hamburgo užmiesčio, kur per karą metus praleidome priverstinio darbo stovykloje. Po jo – Vienoje, kur matome vienus geriausių mano draugų – Peterį Kubelką, Hermanną Nitschą, Annette Michelson, Keną Jacobsą. Taip pat Kremsmiunsterio vienuolyno vaizdus, Wittgensteino namą. Filmas baigiasi Vienos vaisių turgelio gaisru 1971-ųjų rugpjūtyje.“ Filmą pristatys kino kritikas Narius Kairys.