„7md“ rekomenduoja

„Skalvija“ rodo Federico Fellini filmus

Nuo sausio 22 d. virtualioje „Skalvijos“ kino salėje galima pasižiūrėti du Federico Fellini filmus – „Pienburniai“ („I vitelloni“, 1953) ir „8½“ (1962).

Fellini pavardė filmų titruose pasirodo dar neorealistiniuose 5-ojo dešimtmečio filmuose, o režisuoti jis pradėjo 6-ojo dešimtmečio pradžioje. Formaliai „Pienburniai“ – trečiasis Fellini filmas, bet jis vadinamas tikrąja didžiojo režisieriaus kūrybos pradžia. Dienoraščio logika grįstas filmas – tai Fellini sugrįžimas į gimtuosius kraštus. Rodoma grupelė Adriatikos paplūdimiuose ir pauglystėje įstrigusių vaikinų. Jie svajoja palikti tėvų namus, bet tai neįmanoma: kad žengtum tokį žingsnį, turi būti suaugęs. Taigi artėja trisdešimtmetis, svajonės apie ateitį darosi vis nerealesnės, o mintys apie darbą ir pareigas kelia siaubą. Dienas penki filmo veikėjai leidžia priešais kavinukę ir krėsdami pokštus, o naktį juos kankina abejonės, vienatvė, kol pagaliau vienas iš draugų Moraldas (Franco Interlenghi) išvyksta į didelį miestą. Kaip ir daugumoje Fellini filmų, šiame didžiausia vertybė yra meistriška aplinkos ir personažų charakteristika bei poelgių aprašymas. Fellini rodo stingdantį italų provincijos marazmą, kuriam pasmerkti silpni filmo veikėjai, tačiau į pirmą planą iškyla atmosfera, svarbus vaidmuo tenka visam Fellini kinui būdingiems motyvams – tai tuščias paplūdimys, karnavalo garsai, nostalgiška Nino Rotos muzika.

„8½“ galima rasti bet kuriame geriausių visų laikų filmų sąraše. Tai Fellini opus magnum. Jis hipnotizuojantis, barokiškas, gilus, pasižymintis šiuolaikiškiausia naracija (ir tada, ir dabar), ir kiekvienąkart atrodo, kad žiūri jį pirmą kartą, nes atsiveria vis nauji sluoksniai. Autobiografijoje Fellini rašė: „Sugalvojau visą save. Savo vaikystę, asmenybę, lūkesčius, svajones, prisiminimus – viską.“ Šie žodžiai tiktų keliems jo filmams, bet labiausiai, matyt, „8½“. Filmo herojui – kino režisieriui Gvidui Anselmi – keturiasdešimt treji (tiek, kiek ir filmą kuriančiam Fellini), jis dėvi tokią pat skrybelę, taip pat vaikšto ir net taip pat užsimeta ant peties peleriną. Jis irgi moka sklandžiai meluoti, na, ir galiausiai sako: „Neturiu ko pasakyti, bet vis dėlto kalbu...“, tačiau tai nėra filmas apie kūrybinę Fellini krizę. „8½“ sumanymas brendo ilgai, bet nuo pat pradžių Fellini žinojo, kad nori sukurti tam tikrą Thomo Manno „Užburto kalno“ variaciją – pasakojimą apie inteligentą, intelektualą, išgyvenantį ne patį geriausią gyvenimo tarpsnį. Bandymas išsiveržti iš įprasto ritmo įstumia Gvidą į krizę, iš kurios jis bando kapstytis, supratęs, kad reikia priimti pasaulį tokį, koks jis yra. Tai Fellini išreiškia karnavališku finalu, kuriame tikrovės, prisiminimų ir svajonių personažai susiima už rankų. Pagrindinį vaidmenį sukūrė Marcello Mastroianni.

Filmai „Skalvijos“ virtualioje kino salėje bus pasiekiami nuo sausio 22 d. Naujiems vartotojams peržiūra virtualioje salėje nekainuoja, o ją išnaudojusiems – 3,29 euro.

Klaipėdos gimnazistų kino klubas pristato programą „Viena šeima“

„Dideli maži ekranai“ – penktus metus vykstantis medijų edukacijos bei tyrimų centro „Meno avilys“ ir Britų tarybos medijų raštingumo projektas Lietuvos mokykloms bei kitoms ugdymo įstaigoms, dirbančioms su mokyklinio amžiaus jaunimu. Projektas yra Britų tarybos kultūrinių ryšių programos „People to People“, vykdomos visose trijose Baltijos šalyse, dalis. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Projektu siekiama ugdyti Lietuvos jaunimo bei jaunimo ugdytojų medijų raštingumo gebėjimus, atrasti, tyrinėti savo bendruomenę ir puoselėti dialogą su kitomis, pasitelkiant kūrybines ir analitines medijų raštingumo veiklas.

Nuo praėjusio rudens Klaipėdos kino klubo gimnazistai žiūrėjo filmus, klube svečiavosi režisierė Marija Stonytė, „Nepatogaus kino“ festivalio programos kuratorė Dovilė Grigaliūnaitė ir vienas svarbiausių Lietuvos dokumentinio kino kūrėjų Audrius Stonys. Po ilgų diskusijų buvo atrinkti du dokumentiniai Audriaus Stonio filmai „Viena“ bei „Ūkų ūkai“ ir dvi vaidybinės trumpo metražo tragikomedijos – Tito Lauciaus „Šeima“ ir Klaudijos Matvejevaitės „Paskutinė diena“.  

Gimnazistų sudarytą programą „Viena šeima“ planuota parodyti tikrame kino ekrane, tačiau karantinas šiuos planus nubraukė. Tad iki vasario 15 d. visi norintieji filmus gali pamatyti medijų edukacijos ir tyrimo centro „Meno avilys“ platformoje „Nepriklausoma sinemateka“ (www.sinemateka.lt), kuruotų programų skiltyje.