Europos politinė istorija – detektyvinio romano forma

Leidykla „Tyto alba“ išleido ir pristato visuomenei advokato Jono Ramučio Smilgevičiaus istorinį trilerį „Marta fon Macer“. Tai trečioji autoriaus knyga. Fikcija joje susilieja su realiais 1922–1923 m. Europos istoriniais įvykiais, pirmiausia – slaptąja Pirmąjį pasaulinį karą laimėjusių ir pralaimėjusių šalių diplomatija. Ne paskutinis vaidmuo čia tenka ir bolševikinei Rusijai, bandančiai neleistinais būdais skverbtis į tarptautinę politinę areną. Taip knyga susišaukia su dabarties istoriniais įvykiais, nes Rusijos veikimo metodai iki šiol nėra pasikeitę. Po diplomatinius ir žvalgybinius užkulisius skaitytoją vedžioja autoriaus pramanyta gražuolė agentė Marta fon Macer, juos tarsi ironizuojanti ir komentuojanti. Tad Smilgevičiaus romanas jungia istorinės kronikos ir detektyvo žanrus.

Romaną „Marta fon Macer“ pristatantis politikas, diplomatas Mečys Laurinkus pabrėžia, kad skaitytojas jame patrauklia forma supažindinamas su svarbiausiais to meto įvykiais, lėmusiais pasaulio ateitį: „Vokietija vaduojasi iš Versalio sutarties. Galvas kelia naciai. Į politinę areną braunasi bolševikinė Rusija. Europos diplomatijos istorijoje klestėjo slaptoji diplomatija. Ne išimtis – ir politinės žmogžudystės.“

1922 m. birželio 24 d. Berlyne pakeliui į darbą buvo nušautas Vokietijos užsienio reikalų ministras Walteris Rathenau. Šis žydų kilmės politikas, Vokietijos demokratų partijos įkūrėjas, buvo įsitikinęs, kad laimėtojams mokamos reparacijos gali pasitarnauti visos Europos pokariniam atkūrimui ir tautų santarvei, kvietė bendradarbiauti su socialdemokratais. Jei ne Rathenau mirtis, Vokietijos istorija galėjo pakrypti kitaip.

„Laikai, į kuriuos nukeliu skaitytojus, man nepatinka, bet svarbiausia ne veiksmo metai, o ką noriu pasakyti. Juk nereikia bijoti keistis tavo požiūrį atitinkančiomis mintimis, kurios kitiems gali atrodyti nepatogios. Apskritai, visas XX amžius – ypatingas. Pasauliniai karai, bolševizmas, fašizmas, partijų tapatinimasis su valstybe, bandymai žmogų paversti žvėrimi ir... nesvietiškas noras įeiti į istoriją net naikinimo kaina“, – sako romano autorius Jonas Ramutis Smilgevičius.