Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ šiemet muzikos gerbėjams pateiks ypatingą staigmeną. Festivalis rengia išskirtinę muzikinių filmų programą, o joje yra ir garsios lietuvių atlikėjos vardas.
Kūrėjai, sulaukę išskirtinio dėmesio ir apdovanojimų garsiuose pasaulio kino festivaliuose, šių metų „Kino pavasaryje“ bus pristatomi programoje „Atradimai“. Šios programos filmų rengėjai ypač siūlo nepraleisti tiems, kurie ieško kažko naujo, nematyto ir neatrasto kine.
Rusų aktorius ir režisierius Vladimiras Menšovas, pelnęs „Oskarą“ už filmą „Maskva netiki ašaromis“, tarptautinio žiniasklaidos klubo „Formatas A3“ kvietimu lankysis Vilniuje. Sausio 31 d. jis dalyvaus viešame susitikime „Liaudis ir laikas – gyvenime ir kine“.
„Lietuvių trumpo metro filmams užtenka slėptis pogrindyje, metas drąsiai apie save pranešti pasauliui.“ Su tokiu siekiu trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian shorts“ keliaus į Klermone-Ferane (Clermont-Ferrand) vykstantį didžiausią Europoje trumpo metražo filmų festivalį, žurnalistų vadinamą mažaisiais Kanais. Ten vasario 1–9 d. Lietuva pirmoji iš Baltijos šalių nacionaliniame stende pristatys geriausius lietuvių filmus.
Net keturias nominacijas gavo režisieriaus Behno Zeitlino drama „Pabaisos iš laukinių Pietų“ („Beasts of Southern Wild“). Filmas pretenduoja į geriausio filmo, režisieriaus, scenarijaus bei pagrindinės aktorės „Oskarus“. Pagrindinį vaidmenį suvaidinusi Quvenzhane Wallis, dabar jau devynerių, tapo jauniausia visų laikų pretendente į „Oskarą“. Ji vaidina uragano nusiaubtoje vietovėje gyvenančią mergaitę, kuri
Tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ kasmet laukia ir gerą dokumentiką mėgstantys žiūrovai. Turtingą dokumentinių filmų programą „Kino pavasaryje“ pristato visuomeninis transliuotojas LRT.
„Jau beveik du dešimtmečius „Kino pavasaris“ žadina Lietuvą iš žiemos miego, skatina ne tik pamatyti, bet ir suprasti. Tai labai panašu ir į visuomeninio transliuotojo misiją, juolab kad festivalis siekia aprėpti visas kartas, visą Lietuvą. Neįmanoma nematyti ir dar vieno panašumo tarp „Kino pavasario“ ir LRT: tai ypatingas dėmesys dokumentikai, Europos kinui, globaliems pokyčiams. Linkiu festivaliui sėkmės, jo lankytojams – neišdildomų įspūdžių“, – teigia
Kovo 14-ąją prasidėsiantis tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ praneša apie konkursinės programos „Nauja Europa – nauji vardai“ filmus. „Kino pavasario“ gerbėjai pamatys 12 Rytų ir Vidurio Europos bei Balkanų regiono kino debiutų ar antrųjų režisierių darbų, atrinktų iš daugiau nei 80 pretendentų. Kas savaitę festivalis praneš apie jau šį kovą į „Kino pavasarį“ atkeliaujančius filmus, kad kino gerbėjai turėtų daugiau laiko su jais susipažinti.
Kino festivalio „Žiemos ekranai“ belaukiant
Laukiant tradicinio prancūzų kino festivalio „Žiemos ekranai“, šiais metais skirto meilės temai, sausio mėnesį Prancūzų institutas kviečia į kino klubą, kuriame taip pat bus filmų apie jausmus.
Aku Louhimieso filmų retrospektyva
Sausio 10–14 d. „Skalvijos“ kino centre ir „Pasakoje“ vyks suomių režisieriaus Aku Louhimieso filmų retrospektyva.
Aku Louhimiesas (g. 1968) dažnai pavadinamas vienu kontroversiškiausiu šių dienų suomių kino kūrėjų ir Aki Kaurismaki antipodu. Talentingas jaunosios kartos atstovas Louhimiesas mokėsi Helsinkio universitete ir Helsinkio meno ir dizaino universitete. Pripažinimą režisieriui atnešė pirmasis pilnametražis filmas „Levottomat“ (2000), tapęs savotišku naujos kartos manifestu ir parodytas Tarptautinio Maskvos kino festivalio konkurse. Vėliau visi Louhimesso filmai rodyti prestižiniuose tarptautiniuose kino renginiuose, 2005 m. sukurta „Sušalusi žemė“ buvo įvertinta net aštuoniais Suomijos kino akademijos apdovanojimais, o įtakingas „The Finnancial Times“ pavadino filmą „vienu tamsiausių, bet kartu vienu
Šį trečiadienį Vilniaus „Prospekto“ fotografijos galerijoje atidaryta Juozo Budraičio fotografijų paroda „Mano kinas. 1970–1990“ .
Juozas Budraitis gimė 1940 m. Lipinuose, Kelmės rajone. Nuo 1989 m. yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, nuo 1997 m. – Garbės narys. 1973 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, 1981 m. – aukštuosius kino režisūros kursus Maskvoje. Budraitis filmuojasi nuo 1961 m., sukūrė vaidmenų Lietuvos ir užsienio šalių filmuose. 1979–1989 m. buvo Kauno dramos teatro aktorius. Nuo 1995 m. ne vieną dešimtmetį buvo Lietuvos ambasados Rusijos Federacijoje kultūros atašė. Budraitis surengė individualių parodų Lietuvoje ir užsienyje.