Autorius: Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

AAT | Artūro Areimos teatras spalio 14 dieną, šeštadienį,  „Menų Spaustuvėje“ pristatys premjerą: spektaklį – žmogaus laboratoriją „Klamo Karas: pradžia“.

Spektaklio tikslas – atrakinti kasdienio gyvenimo grožį, jo subtilybes. Tai, su kuo mes susiduriame kasdien, dažnai praleidžiame pro ausis, pro akis ir kitas žmogaus jusles, kaip įprastą gyvenimo foną.  Mes nebevertiname šiandienos ir nebepastebime jos grožio, nors su juo susiduriame kasdien. Dažniausiai tai , kas atrodo elementaru, nėra taip lengvai suprantama, todėl dažnai pakliūname į kasdienybės paprastumo painiavą.

Dideles, žmogiškąsias problemas ir sukelia iš pirmo žvilgsnio nesvarbios, kasdieniškos detalės, tačiau mes linkę į tai reaguoti tik tada, kai mus ištinka įvykis, kurio dažnai jau nebeturime jėgų pakelti. 

Rengėjų inf.

Spalio 16–20 dienomis antrą kartą Lietuvoje vyks Vokiečių kalbos dienos „Ö kaip vokiškai?“, kurios pasiūlys apie 250 renginių.

Vokiško kapitalo įmonė UAB „Layher Baltic” su moksleiviais apipavidalins stoteles Salininkuose, UAB „Schüco Lietuva” ir UAB „Hausengel International” supažindins su vokiška verslo aplinka, Kauno technologijos universiteto studentai surengs projektą vaikų globos namuose, Kauno mokyklos gilinsis į vokiečių kalbos subtilybes laipiojimo centre, Palangos gintaro muziejus pakvies į ekskursiją gidus ir visus, besidominčius Tiškevičių gyvenimo subtilybėmis, Goethe’s institutas surengs Vokietijos dainininko Uwe Kaa koncertus Vilniuje ir Šiauliuose.

Rengėjų inf.

Naujajame „LRT Kultūra“ sezone žiūrovų lauks net trylika dokumentinių kultūros apybraižų „Kultmisijos“. Trečiojo sezono pradžiai besiruošiantys „Kultmisijų“ autoriai džiaugiasi, kad jų sumanytas laidos formatas rado savo žiūrovų ratą, jau dabar nekantriai laukiantį projekto sugrįžimo.

„Prieš dvejus metus pradėjome kurti „Kultmisijas“ kaip eksperimentą. Nebuvome tikri, ar šiais nuolatinio skubėjimo laikais žmonėms bus įdomu kalbėti ne tik apie tai, kas vyksta šiandien, šią savaitę ar šį mėnesį, bet pasižiūrėti į kultūrą ir su ja susijusius reiškinius giliau.. Tačiau pirmi du sezonai leido įsitikinti, kad einame teisinga linkme: sulaukėme atgarsių, kad tokios laidos labai trūko, tad tai tapo įkvėpimu toliau eiti į priekį“, – pasakoja „Kultmisijų“ prodiuserė Daiva Bilinskienė.

Trečiajį „Kultmisijų“ sezoną sudaro trylika dokumentinių kultūros apybraižų, kuriose žymūs visuomenės veikėjai – kultūrologai, sociologai, psichologai, istorikai, menotyrininkai, politikai, filosofai, menininkai ir kiti – dalinsis savo mintimis apie kultūros santykį su kitais svarbiais mūsų gyvenimui reiškiniais ir sritimis: istorija, kūryba, kapitalu, maistu, bendruomenėmis, iliuzijomis, valdžia ir daugeliu kitų.

Rengėjų inf.

Kitąmet vyksiančiame svarbiausiame architektūros renginyje pasaulyje, Venecijos architektūros bienalėje, debiutuos Lietuva. Prieš dvejus metus mūsų šalis buvo reprezentuota „Baltijos paviljone“ kartu su Latvija ir Estija. Šį kartą iškeltas naujas ambicingas tikslas – statyti savo paviljoną. Toks veiksmas gali pasirodyti įžūlus, nes pretenduojama į vienintelį laisvą sklypą Venecijoje, kuriame dar įmanoma naujo nacionalinio paviljono statyba.

Projektas pavadinimu „Pelkių paviljonas“ atsisako tradicinio reprezentacijos modelio, kai šaliai atstovauja statiškas architektūros objektas. Vietoje to, siūloma įsteigti erdvę, kurioje vyktų architektūrą, Lietuvą ir globalius procesus nagrinėjantys įvykiai. Paviljonas taptų ne pastatu, o nuolatiniu procesu paskutiniame laisvame Venecijos sklype. Pelkių tema veikia kaip koncepcinis modelis, nurodantis ir į pačią Venecijos kilmę, kai vadinamas skrajojantis miestas iškilo raistingoje vietovėje, tiek į naujas eksperimentavimo ir interpretavimo galimybes klimato kaitos akivaizdoje.

Rengėjų inf.

Režisierius Antanas Gluskinas pristato interaktyviųjų technologijų integraciją į teatrą. Dalį 19-metės Tytės meilės istorijos, įkvėptos Justinos Stučinskaitės knygos „Ačiū, gyvenu gerai“, žiūrovai stebės savo išmaniuosiuose telefonuose.

„TI“ – tai spektaklis, pastatytas pagal „Ačiū, gyvenu gerai“ – vienintelę Justinos Stučinskaitės knygą, kurią ji parašė 2004 m., būdama devyniolikmetė antro kurso medicinos studentė. Laisva, mažai cenzūruota kalba su daug humoro ir saviironijos autorė pasakoja apie savo gyvenimo etapą po išsiskyrimo su vaikinu. Čia netrūksta „snukis“, „šyza“ ir panašių žodelių. Pasakodama apie save ji aprašo ir aplinką, žmones, kurie ją supa. Knygoje daugybė Kauno miesto kultūros ir aplinkos ženklų bei viso to, kuo tuo metu gyveno jaunimas: radijo stotyse skambėjo Nirvana, senieji SEL ir BʼAvarijos hitai, o barai Combo ir Bo (BOškė) išgyveno savo geriausius laikus. 

Rengėjų inf.

Spalio 12 d., 17.30 val. Lietuvos fotomenininkų sąjungos (LFS) Prospekto fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) vyks režisieriaus Šarūno Barto fotografijų „Keletas iš jų / Few of Them“ parodos atidarymas. Atidaryme dalyvaus parodos kuratorė Sonia Voss.

Garsiosios Maskvos kino meno mokyklos VGIK auklėtinis Š. Bartas fotografija, kaip ir kino menu, pradėjo domėtis gana seniai. Jis taip pat ir pats filmuoja savo kūrinius. Stulbinamas požiūris į filmavimo planą ir apšvietimą atskleidžia dokumentinį grynumą ir iš didžiųjų meistrų paveldėtą vaizdo galią. Tyla ir gana reti dialogai, būdingi beveik visiems jo filmams, dar labiau sustiprinami vaizdu.

Šios nuotraukos, autoriaus padarytos besirengiant filmuoti, atskleidžia tą patį požiūrį į peizažus, į brutalų žmogaus veiklos pėdsaką, griuvenų melancholiją, veidų šilumą. Palyginti su jo filmografija, kuri susideda iš fikcijos su ryškiu naratyvu, nuotraukose sutelkta visa dokumentika, kuri, beje, ryški ir jo kino filmuose. Kelios nuotraukos išduoda romantišką autoriaus pasaulėjautą, bet dauguma jų atskleidžia beveik šamanišką Š. Barto ryšį su gamta ir žmonėmis, pragmatizmo ir poezijos pusiausvyrą, nes tai yra jo išskirtinumas ir magnetizmas.

Parodoje aplankome Kaliningradą, Rusijos eksklavą tarp Lenkijos ir Lietuvos, prie Baltijos jūros, kurio griuvenos ir apleistos pakrantės liudija buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų būklę žlugus sovietiniam blokui. Šiauriau matome tofalarus, klajoklius medžiotojus iš Sajanų kalnų Sibire, kuriuos Rusija privertė tapti sėsliais, o jų kalbai ir gyvenimo būdui gresia išnykti. Subtilūs Krymo ir Lietuvos kaimo peizažai, kuriuose ryški metų kaita ir Rytų šalims būdingas atšiaurumas, atspindi kuklų išskaidyto kaimo gyvenimą.

Serija, sukurta besirengiant filmui „Namai“, netikėtai nukelia mus į apleistą dvarą Vilniaus pakraštyje. Jame dar lankosi buvusių gyventojų sielos, o dekoras mena senus laikus: Š. Bartas moka pasakoti istorijas iš atskirų detalių, iš daiktų tekstūrų ir jų vibracijų.

Š. Bartas taip pat pabuvojo pietų Maroko dykumoje ir Aukštojo Atlaso kalnuose. Priešingai nei šaltose Rytų Europos stepėse, čia pastebime susitaikymą su gyvenimu nepritekliuje, susiliejant su gamta.

Šarūnas Bartas, gimęs 1964 m., yra 8 filmų, pristatytų didžiausiuose kino festivaliuose ir kritikų gerai įvertintų, autorius. Pradedant pirmuoju ilgojo metražo filmu „Trys dienos“ (1991 m.), jo kūriniai yra sudėtingi ir labai asmeniški, juose žavimasi ties riba gyvenančių žmonių gyvenimais, klajojančiais personažais ir jų aplinka – ar ji būtų įspūdinga, ar suniokota. Savo filmuose jis atgaivina pamirštas, bet daug atskleidžiančias vietas, pavyzdžiui, pietvakario Sibiro slėnius („Mūsų nedaug“), Kaliningradą („Trys dienos“), Lietuvos girias („Namai“), pietų Maroko dykumas („Laisvė“) ar Krymo kaimo vietoves („Septyni nematomi žmonės“).

Paroda veiks iki lapkričio mėn. 4 d.
Sonia Voss

Rengėjų inf.

Spalio 8 d. VII tarptautinis Šv. Jokūbo festivalis pakvies į savo kulminaciją. Baigiamajame koncerte Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje choras „Vilnius“ atliks įspūdingą Alfredo Schnittke’s „Requiem“. Plačia emocijų skale žaižaruojantis kūrinys atvers plačias choro skambesio galimybes – nuo galingo iki skaidriai trapaus. Koncerte prie choro prisijungs talentingi solistai ir instrumentų ansamblis.

Besibaigiančiame tarptautiniame Šv. Jokūbo festivalyje šiemet svečiavosi choras iš Austrijos, sau neįprastame amplua – parengdamas sakralinės muzikos programą – pasirodė valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“, grigališkojo choralo ir gyvos elektronikos sąjunga intrigavo VU giedojimo mokykla „Schola cantorum Vilnensis“. Net trijuose koncertuose karaliavo lietuvių sakralinės muzikos garsai: lietuviškos muzikos programą atliko Šiaulių valstybinis choras „Polifonija“, choras „Vilnius“ parengė autorinį Vaclovo Augustino kūrinių koncertą, o berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ koncerte, šalia kitų kūrinių, skambėjo ir kolektyvo vadovo Vytauto Miškinio kompozicijos. Festivalį vainikuos didingas „Requiem“, jo autorius A. Schnittke (1934–1998) artimai bendravo su iškiliu dirigentu Sauliumi Sondeckiu, yra jam dedikavęs kūrinių, o kompoziciją kameriniam orkestrui „Sutartinės“ kompozitorius sukūrė Lietuvai tragiškų 1991 metų sausio įvykių dienomis.

Rengėjų inf.

Iš Šveicarijos, Ženevos, pasiekė džiugia žinia – Panevėžio miesto dailės galerija kartu su kitais 146 naujais nariais iš viso pasaulio tapo Tarptautinės keramikos akademijos ( IAC –  International Academy of Ceramics) nare.

„Galerijai didžiulis įvertinimas ir laimėjimas. Tarptautinė keramikos akademija – garbinga organizacija, burianti viso pasaulio keramikus, menotyrininkus, muziejus, galerijas, kūrybines rezidencijas, kolekcininkus, kurie veikia keramikos meno lauke.  Į ją patekti nėra paprasta, reikia pereiti griežtą atranką“, – sakė Panevėžio miesto dailės galerijos direktorius Egidijus Žukauskas.
Dailės galerijos siekį įsilieti į  Tarptautinę keramikos akademiją parėmė jos nariai – žinomi keramikai Rimas VisGirda (JAV), Anthony Stellaccio (JAV), Juris Bergins (Latvija) ir ilgametė Dailės galerijos vadovė, simpoziumų organizatorė  Jolanta Lebednykienė.

Keturiolika akademijos Tarybos narių dviem etapais vertino kandidatus į akademijos narius. Buvo pasvertas Dailės galerijos įdirbis keramikos meno srityje: Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų organizavimas, sukaupta unikali pasaulio šiuolaikinės keramikos kolekcija, keramikos meno sklaida ir reprezentacija tarptautinėje erdvėje, edukacinė veikla. Galutinį sprendimą priėmė Ženevoje susirinkusi akademijos Taryba.

Tarptautinė keramikos akademija įsteigta 1952 metais. Jos misija – tarptautinio  bendradarbiavimo tarp įvairių sričių profesionalų, veikiančių keramikos sferoje, skatinimas. Šiuo metu akademija vienija daugiau kaip 680 narių iš 56 pasaulio valstybių.

Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

Ketvirtasis pjesių skaitymų festivalis „Dramokratija“ prasidėjo savaitę trukusiomis kūrybinėmis dirbtuvėmis su vokiečių dramaturge Theresia Walser. Kupini įspūdžių dalyviai jau laukia kito susitikimo su lektoriumi iš Rusijos. Deja, organizatoriams tenka apgailestaujant pranešti, kad dėl politinių priežasčių tai bus ne labai lauktas Michailas Ugarovas,  bet kitas itin vertinamas ir paties M. Ugarovo rekomenduotas scenaristas ir dramaturgas Michailas Durnenkovas.

„Dramokratija“ jau ketvirtus metus kviečia jaunus dramaturgus rašyti pjeses tam tikra tema ir pristatyti jas įvairiose Vilniaus miesto vietose. Šiemet plunksnas į rašalą merkia net 27 užsiregistravę dalyviai, ruošdamiesi atrankai į festivalio skaitymus pavasarį. Festivalio metu jie galės pristatyti savo pjeses propagandos tema bei pakviesti susirinksiančius žiūrovus diskusijai apie kone kasdienius susidūrimus su tuo.