Autorius: Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

Lennart Mänd knygos meno ir įrišimų paroda „Saugantys istorijas“

Popierinės knygos yra socialinės sąveikos objektai, sukeliantys emocijas, asociacijas ir prisiminimus. Jos susideda iš turinio (knygos „kūno“) ir apvalkalo. Knyga „aprengiama“ naudojant medžiagų ir įrišimo būdų derinius, kurie lemia knygos turinio suvokimą. Meninis knygų įrišimas – išvystyta ir per daugelį metų įsitvirtinusi disciplina, egzistuojanti nuo spaudos atsiradimo laikų.
Šioje parodoje eksponuojamos įrištos knygos yra eksperimentai, kuriais ieškoma ryšių tarp amato ir pramonės, tiriama, kaip naujai pritaikyti rankų darbo technikas riboto kiekio knygų gamybai. Siekiama rasti paprastus ir funkcionalius technologinius sprendimus, kurie komercinei knygai suteiktų prabangesnę išvaizdą. Taip pat nagrinėjamos įvairios knygos detalės, naujos dangos ir medžiagos: nuo aukso lapų ar pergamentų iki spalvotų klijų, džiovintų augalų ir širšių korio.
Atrandant naujus medžiagų derinius ir žaismingai laužant nusistovėjusias taisykles kuriamos naujos savybės. Skaitmeniniame amžiuje individualizuota popierinė knyga turi perspektyvą tapti prabangos preke.
Instaliacijoje „Apdairumas“ (galerijos rūsyje) pergamentas naudojamas kaip membrana ir apvalkalas. Žinios, kaip dirbti su pergamentu, yra beveik prarastos, tačiau šis metodas yra galimybė išvaizdai suteikti naują veidą. „Kartais klausiu pats savęs, kiek svarbi materija, į kurią knyga įrišta, ir ar ji savaime pasakoja savo istoriją“, – svarsto parodos autorius Lennart Mänd.

Lennart Mänd magistro laipsnį įgijo 1998 m. Estijos dailės akademijoje, kur vėliau dėstė Odos meno fakultete. Nuo 2009 m. Lennart Mänd tapo Odos meno, aksesuarų ir knygų įrišimo dizaino fakulteto profesoriumi. Jis dalyvavo daugelyje parodų Estijoje ir užsienyje. Jo kūrinius galima rasti daugelyje muziejų ir privačių kolekcijų.
L.ennart Mänd yra vienas iš Estijos Meninio knygų įrišimo asociacijos steigėjų ir tarptautinės knygų įrišimo parodos „Scripta Manent“ lyderių. Menininkas dažnai dirba kaip ekspozicijų dizaineris.

Rengėjų inf.

Virgilijaus Noreikos dainininkų konkurse – ukrainiečių tenoro triumfas

Baigėsi beveik savaitę trukęs, išskirtinių jaunosios kartos dainavimo talentų pasirodymus Lietuvos publikai pristatęs Tarptautinis Virgilijaus Noreikos dainininkų konkursas. Penktadienį Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre vykusio finalo, kartu paminėjusio ir maestro Virgilijaus Noreikos gimtadienį, metu publika išgirdo septynių finalistų pasirodymus, po kurių paaiškėjo laureatų pavardės. Konkurso nugalėtoju pripažintas Valentynas Dytiukas iš Ukrainos. Antrosios vietos laureatu tapo lietuvių baritonas Modestas Sedlevičius, o trečioji vieta atiteko svečiui iš Mongolijos Badralui Chuluunbaatarui.

Rengėjų inf.

Kitoks akordeonas

Rugpjūčio 28 – lapkričio 29 dienomis Vilniaus akordeonistų draugija rengia projektą „Kitoks akordeonas 2017: pasaulio akordeono meno paslaptys“, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo tūkstantmečiui. Jis skirtas šiuolaikiniam naujovėmis besidominančiam jaunimui, kuriam talkins geriausi Lietuvos akordeono pedagogai, atlikėjai, taip pat svečiai iš užsienio. Jie ne tik ves meistriškumo pamokas, bet ir pristatys savo bei kitų užsienio šalių akordeono meno „paslaptis“, akordeono valdymo subtilybes bei šiuolaikinių kūrinių ypatybes.

Rengėjų inf.

„siNbiozė: laboratorija + studija“ rugsėjo pabaigoje pakvies į paskaitas, diskusiją, dirbtuves bei laboratoriją

Tarptautinis renginys „siNbiozė: laboratorija + studija“ į susitikimą Vilniuje sukvies tarptautinio DIYbio tinklo narius ir pristatys atvirą programą su paskaitomis, diskusijomis, dirbtuvėmis bei laboratorija, vyksiančius sostinės projektų erdvėje „Sodų 4“ bei Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre.

„siNbiozė“ – tai bandymas realybėje įgyvendinti mokslinių ir meninių praktikų simbiozės galimybę siekiant kartu vystyti ir pristatyti idėjas, kvestionuoti esminės mokslinės informacijos vizualizavimo klausimą bei kalbėtis tokiomis temomis kaip genų inžinerija bei gyvybės programavimas.

Šis dviejų dalių renginys susideda iš laboratorijos „Self–repair“ (liet. savęs pagerinimas) su dvejomis dirbtuvėmis bei studijos, kurioje vyks nagrinėjamas temas liečiančios diskusijos ir paskaitos – rengiamų tarptautinio DIYbio tinklo narių susitikimo kontekste. „siNbiozė“ pasiūlys dirbti tikros mokslinės laboratorijos aplinkoje, taip pat laboratorijoje „namų sąlygomis“ bei persikelti į teorinį ir filosofinį lygmenis. Vyks diskusijos apie savęs pagerinimą, organizmų kūrimą ir redagavimą bei bioetiką ir biosaugumą – visi šie klausimai bus aptariami iš skirtingų perspektyvų.

Laboratorija „Self–repair.“ Sukurta ir įgyvendinta Mindaugo Gapševičiaus, bendradarbiaujant su Gaile Griciūte, Lina Rukevičiūte, Vilnius–Lithuania iGEM 2017 komanda bei Technariumu.

Neseni bandymai namie pasigaminti penicilino ar klonuoti savo paties kūną atvėrė naują eksperimentavimo kūnu lauką DIY (liet. „pasidaryk pats“) praktikose. Įdomu, jog panašūs eksperimentai fantastiniuose romanuose bei filmuose neretai siejami su dirbtiniu intelektu. Vienas iš žinomesnių savęs pagydymo natūraliomis sąlygomis atvejų – tai Leonido Rogozovo 1961–aisiais sau pačiam atlikta apendektomija ekspedicijos į Antarktidą metu. Kol žmonija svajoja apie keliones į kosmosą, dažnai užmirštame klausimą „O kas, jeigu...“ „O kas, jeigu aplink nėra kitų žmonių, kurių galėtume paprašyti pagalbos?“ „Kas, jeigu tam tikros srities eksperimentavimas yra draudžiamas įstatymų?“ Bei kiti panašūs klausimai, pavyzdžiui, „Kiek galima eksperimentuoti su savo kūnu“ arba „Kam priklauso mano kūno dalys kai jos yra atskiriamos nuo mano kūno?“
 
„Self–repair“ kalba apie netradicinius daugiausia su žmogaus kūnu susijusius atvejus, kuomet socialiai reikšmingi klausimai nėra iškeliami, arba turinčios veikti sistemos iš tiesų nefunkcionuoja. „Self–repair“ – tai galimybė identifikuoti trūkumus ir pasitaisyti save pačius. „Self–repair“ kalba apie eksperimentus, kurių visuomenė gali netoleruoti ar net laikyti juos neetiškais.
 
Šioje laboratorijoje veikia keletas sąveikaujančių elementų: žiūrovai, interaktyvi instaliacija „[ne]etiška“, laikina laboratorija, įrankių rinkinys „Kaip pasiruošiu klonuoti save patį“, garso kūrinys, kelios idėjos savęs pagerinimo tema, pasiūlymas iGEM konkursui „SynORI – skirtingų plazmidžių grupių palaikymo ir reguliavimo sistema“ bei dvi biolaboratorijos (dirbtuvės) – „Kerpių biohakas: atskleidžiant užmirštos karalystės paslaptis“ ir „Kaip mokslininkai panaudoja bakterijas savo norimai funkcijai atlikti?“

Studija „Gyvybės ateitis. Ar suprantame, ką kuriame?” Paskaitos ir diskusija, dalyviai: Ursula Damm, Gabrielius Jakutis, Mindaugas Gapševičius, Gediminas Drabavičius. Moderatorius: Kristupas Sabolius.

Sintetinės biologijos mokslininkai dažnai cituoja fizikos teoretiko Richard’o Feynman’o posakį „Ko negaliu sukurti, to nesuprantu“. Šiandien šios srities mokslo pasiekimai leidžia įvairiais tikslais atliekamą precedento neturinčio masto genetinių elementų bei sistemų sintezę. Pastaruoju metu tai sukėlė kritinių svarstymų, susijusių su žmogaus kūrybos vaidmeniu ir reikšme, bangą. Ar mes tikrai suprantame, ką mes kuriame? Ar mus tenkina dabartiniai gyvybės apibrėžimai? Kas prisiims atsakomybę apibrėžti žmonijos ateitį? Kokios yra gyvųjų ir negyvųjų organizmų ribos?

Kartu su šiuolaikinio gyvenimo iššūkiais mokslininkai susiduria su nuolatiniu poreikiu persvarstyti gyvybės kūrimo, išradimo, inžinerijos sąvokas – ir jie tai daro kartu su humanitarinių, socialinių mokslų bei meno profesionalais. Ši diskusija sukuria galimybę kolektyviai mąstyti apie sintetinę biologiją bei gyvybės mokslus, neišvengiamai susiduriant su tokiomis esminėmis temomis kaip atsakomybė, saugumas, žmonijos ateitis.

Programa

Penktadienis, 2017 m. rugsėjo 29 d.

• 12:00 Biolaboratorija „Kerpių biohakas: atskleidžiant užmirštos karalystės paslaptis“ su Technariumu. Projektų erdvė „Sodų 4“, Sodų g. 4, Vilnius (registracija į dirbtuves el. paštu [email protected]).
• 17:00 Studija „Gyvybės ateitis. Ar suprantame, ką kuriame?“. Paskaitos ir diskusija, dalyviai: Ursula Damm, Gabrielius Jakutis, Mindaugas Gapševičius, Gediminas Drabavičius. Moderatorius: Kristupas Sabolius. VU Gyvybės mokslų centras, R102 aud., Saulėtekio Al. 7, Vilnius.

Šeštadienis, 2017 m. rugsėjo 30 d.

• 12:00 Biolaboratorija „Kaip mokslininkai panaudoja bakterijas savo norimai funkcijai atlikti?“ su Vilnius–Lithuania iGEM 2017 komanda. VU Gyvybės mokslų centras, R322 lab., Saulėtekio Al. 7, Vilnius (registracija į dirbtuves el. paštu [email protected]).
• 17:00 DIYbio tinklo susitikimas. Projektų erdvė „Sodų 4“, Sodų g. 4, Vilnius.
• 19:00 „Self–repair“ laboratorijos finisažas. Mindaugo Gapševičiaus bendradarbiavimo su Lina Rukevičiūte, Gaile Griciūte, Vilnius–Lithuania iGEM 2017 komanda bei Technariumu projektas. Projektų erdvė „Sodų 4“, Sodų g. 4, Vilnius.    

„Self–repair“ laboratorija įsikurs ir bus atvira projektų erdvėje „Sodų 4“, Sodų g. 4, Vilnius, 2017 m. rugsėjo 27–30 d. 15–19 val.

Visi renginiai vyks anglų kalba.
Plačiau apie kiekvieną renginį http://www.howto-things.com/Vilnius_meeting_2017

Renginį organizuoja Institutio media bendradarbiaudama su Vilnius–Lithuania iGEM 2017 komanda, Technariumu, Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centru bei Kauno technologijos universiteto Tarptautiniu semiotikos institutu.

Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė, Nordic Council of Ministers.

Rengėjų inf.

Diskusija „Žmogus tvirtu stuburu“

Lenkijos instituto Vilniuje iniciatyva, bendradarbiaujant su Lietuvos žydų bendruomene, Gerosios valios fondu ir leidykla „Czarne“ rugsėjo 27 d. Vilniuje vyks diskusija „Žmogus tvirtu stuburu“, skirta vietos gyventojų atminčiai apie Holokaustą ir lenkų bei lietuvių Teisuolius, gelbėjusius žydus nuo mirties. Pagrindinis susitikimo svečias bus Švenčionyse gimęs ir per stebuklą nuo mirties išgelbėtas Romualdas Weksleris-Waszkinelis.

 

Diskusijos atspirties taškas bus knyga „Žmogus tvirtu stuburu“, parašyta Lenkijos radijo žurnalisto Dariuszo Rosiako, kurios herojumi tapo Romualdas Waszkinelis. Nepaprastai įdomios, jaudinančios istorijos apie lenkų išgelbėtą nuo mirties ir išaugintą žydą fone autorius ir knygos herojus pasidalins su klausytojais prisiminimais ir refleksijomis apie Pasaulio teisuolių vardą pelniusius lenkus ir lietuvius. Jų pavardžių ir darbų priminimas ypač aktualus dabar, kai viešojoje erdvėje vis dažniau skleidžiami iškreiptos atminties kodai ir falsifikuota istorija. Diskusija palies ir būtinybę saugoti vietinę atmintį apie Holokaustą.

Rengėjų inf.

Plenero „Šviesa – Tiesa“ paroda

Plenero „Šviesa – Tiesa“ paroda vyks Rusų kultūros centre (Išganytojo g. 2/4, Vilnius)

Parodos atidarymas rugsėjo 23 d. 18:00 val. ir veiks iki spalio 13 d.

Pleneras „Šviesa –Tiesa“ Kudirkos Naumiestyje 2017
Kudirkos Naumiestyje aštuntus metus iš eilės įvyko šviesos ir tiesos paieškos. Plenero pavadinimas pasiskolintas iš Lietuvos himno, parašyto V. Kudirkos.  O plenero dvasiai savitumo priduoda  minėto miestelio ribinė istorinė, geografinė padėtis. Išsidėstęs Šešupės ir Širvintos santakoje, prie pat Kaliningrado srities sienos, miestelis atrodytų ramus ir net apsnūdęs, kuriame laidotuvių daugiau nei vestuvių.

 Vienas iš plenero gyvavimo motyvų ir kontekstų yra pasienis. Ar tai tik valstybinė Lietuvos respublikos ir ES siena? O gal natūraliai ar nenatūraliai baltų žemėse atsiradusi skirtingų civilizacijų ir kultūrų riba? Pastaroji veikiama geopolitinių veiksnių kelis kartus atsidurdavo vertybiniame virsme. Vakarų kultūrą, LDK likučiai, Lietuvos respublika, dabar geografiškai esantys rytuose. O iš vakaruose  buvusių Rytprūsių  buvo parnešama įvairi kontrabanda, o ypač, kas svarbu XIX a. uždrausta  lietuviška spauda. Dabar siena uždaryta, beje viena iš seniausiųjų  ir nepakitusių Europos sienų, nustatytų dar Vytauto Didžiojo laikais. Širvintos ir Šešupės upės pusės sruvena kaip sruvenusios, primindamos apie laiko nepastovumą  ir masina disidentiškam žygiui-  neformaliam plenerui.

 Pirmasis pleneras įvyko 2010 metais ir nenutrūko iki šiol, nes nebuvo jam  rašomų projektų, prašoma lėšų.  Rėmėjai - gera valia, kaip pasakytų vienas iš plenero kuratorių Mantas Maziliauskas.  Laisvas menininkų susibūrimas, minimaliai patenkinant buitinius poreikius, užtat daug laiko ir laisvės pačiai kūrybai. Nes pleneras - tai ne tik kūrybos, bet ir komunikacijos, naujovių ir idėjų sklaidos vieta. Čia nauja atnešama, čia naują ir pasiimama. „Šviesa –Tiesa“ dabar jau stabilus meno renginys pamažu  tapo miestelio istorijos dalimi.

Plenero uždaviniai pasirėmus Lietuvos himno žodžiais visada buvo švietėjiški. Atnešti į uždarą provincijos gyvenimą meniškos dvasios ir priešintis meno gyvenimo reiškinių formalizavimui.   Realybėje tai-niūniuojami   provincijos ritmai,  atitinkamos ir meninės refleksijos.  Klausimas kokią žinią norėtume perduoti  visiems žiūrovams iš šio plenero?

Viena iš kertinių žinių  tai stovėti lietuviškoje dvasioje. Dailininkui tai nebloga proga puoselėti lietuviškąją spalvinę tapybos mokyklą susiformavusią tarpukariu. Žinoma, galima prikišti, kad tai ribotas požiūris ir netgi konservatyviai provincialus. Tačiau tokia galimybė gali būti puikiai interpretuojama atsiliepiant į nūdienos realijas. Galų gale spalvos matomos tik šviesos tiesoje. Tokiu keliu natūraliai eina keletas tapytojų pateikdami impresionistiškai - ekspresionistinius kūrinius. Čia būtų galima išskirti autorių Mindaugo Pauliuko, Romano Averincevo, Irenos Mikuličiūtės, Viliaus Kiškio tapybos darbus. Kita galimybė yra puoselėti lietuviškąjį teminį konceptą. Susitelkti ties ženklų prasme ar jų simbolių vertybine kaita, kuri galbūt paveikta paribio situacijos tarp kultūrų ir sienų. Tokiu keliu eina autoriai Mantas Maziliauskas ir Liutauras Griežė.
Visumoje autoriai pateikia tai, kas yra jų pačių atsakomybėje prieš pačius save. Temos, programos, ribotas gerbūvis ir ataskaitos - tai kitokių plenerų dalis.

                                                                          Plenero dalyvis ir kuratorius Mindaugas Pauliukas

Rengėjų inf.

Žygimanto August(in)o paroda „IN.550“ Klaipėdoje

Paroda vyksta Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro parodų rūmuose (Vandens g. 2, Klaipėda) nuo rugsėjo 15 d. iki spalio 8 d., 2017 m.
Parodų rūmų darbo laikas: III-VII nuo 11 val. iki 19 val.

Nuo vaikystės parodos autorių Žygimantą Augustiną persekiojantis gretinimas su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ir Lenkijos karaliumi Žygimantu Augustu (1520-1572) negalėjo nepaveikti jo savivertės ir požiūrio į pasaulį. Todėl 2017 m. Žygimantas Augustinas negali nepapaminėti savo tariamojo tėvo Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo (1467-1548) 550-ųjų gimimo metinių. Šia proga kartu su architektu Vaidu  Grinčelaičiu jis atliko utopinę Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmų rekonstrukciją, 2002-2009 m. atstatytą pastatą geriau pritaikydamas iškilmingiems pokyliams ir valstybės prestižo kėlimui. Taip pat  (remiantis antropometrija ir Luko Cranacho  jaun. tapytais  Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos atvaizdais) sukurė naujus tariamųjų tėvų portretus ir grafikui Augustui Bidlauskui užsakė išgraviruoti naują nuolankaus jų sūnaus, Žygimanto Augusto portretą. Tai jau antroji sukaktį mininti paroda šiais metais, pirmoji įvyko Vilniuje kovo mėnesį. Parodą Klaipėdoje papildys keli nauji paveikslai, jų tarpe  - Žygimanto Augusto motinos Bonos Sforcos portretas išryškinantis tyrimo metu atsiskleidusį jos panašumą į šių dienų Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Paroda yra projekto „ŽYGIMANTAS AUGUST(IN)AS  (1520-1572) IR JO APLINKA. Istorinių asmenybių tyrinėjimas per asmeninius potyrius“ dalis. Projektas išbando alternatyvius istorinių datų aktualizavimo būdus ir humoro  bei ironijos panaudojimo galimybes visuomeniniame  kontekste. Taip pat siekia atkeipti dėmesį į istorijos subjektyvizavimo, bei paralelinių realybių konstravimo reiškinius. Projektą remia Vilniaus dailės akademija ir Lietuvos  kultūros taryba.

 

Rengėjų inf.

Festivalio AURA 27 atidarymo vakarą – intriguojanti premjera

Netrukus Kaune jau dvidešimt septintąjį kartą sumirgės afišos, kviečiančios į tarptautinį šiuolaikinio šokio festivalį AURA 27, kuris vyks spalio 5-8 dienomis. Laukiantiems festivalio kaip visuomet bus pasiūlyta įvairi programa, tad kiekvienas žiūrovas galės rinktis savo favoritus. Pradžiai – žvilgsnis į atidarymo vakarą.

 

Su „Auros“ trupe dirba vokiečių kūrėjai

 

Festivalio atidarymo vakarą – spalio 5 dieną – publikos laukia intriguojanti premjera. Tai Kauno šokio teatro „Aura“ ir vokiečių kompanijos „Bodytalk“ bendras kūrybinis produktas – spektaklis „Glück / Laimė \ Счастье“. Prieš daugelį metų pamatytas B.Letukaitės sukurtas spektaklis „Aseptinė zona arba Lietuviškos sutartinės“ vokiečių kūrėjams paliko neišdildomą įspūdį, tad šie nusprendė susirasti „Aurą“ ir pasiūlyti bendradarbiavimą.

Choreografės Yoshiko Waki and režisieriaus Rolfo Baumgarto įkurtas šokio teatras „Bodytalk“ pelnė tarptautinį pripažinimą. Šokio kritikų šio teatro pasirodymus vertinančiuose tekstuose naudojamas žodynas: radikalu, brutaliai juokinga, grubu, negailestinga, riebu, be tabu.

Kokia kryptimi pasisuks kūrybinis „Auros“ trupės ir kompanijos „Bodytalk“ bendradarbiavimas, žiūrovai galės pasmalsauti festivalio atidarymo vakarą. Kol kas spektaklio kūrėjų laukia intensyvus repeticijų laikas.

Rengėjų inf.

Teresės Jankauskaitė juodosios keramikos parodos ,,Žibantys“

Maloniai kviečiame į  Teresės Jankauskaitė juodosios keramikos parodos ,,Žibantys“ atidarymą, kuris vyks rugsėjo 26 d., (antradienį) 17.00 val. „Baltijos gintaro meno centre“ (Šv. Mykolo g. 12, Vilnius).

Teresė Jankauskaitė – dailininkė, keramikė, tapytoja – gimė Žemaitijoje 1949 m., Pakuršėnų kaime, Šiaulių rajone. Užaugo Vilniuje, gyvena ir kuria atokioje, miškų apsuptoje sodyboje Pelekiškių kaime, Merkinės seniūnijoje, Varėnos rajone. 1973 metais baigė Lietuvos Dailės Akademiją ir įgijo keramikės specialybę. 1978 metais buvo priimta į Lietuvos dailininkų sąjungą.
Studijų metais Teresė dalyvavo etnografinėse ekspedicijose. Susipažinusi su juodąja keramika, jau žinojo, ką dirbs. Meilė juodajai keramikai išliko iki šių dienų. Ekspedicijų metu pabuvojo įvairiuose Lietuvos kampeliuose. Menininkė taip pat dalyvavo archeologijos ekspedicijose Vidurinės Azijos dykumose, kopė į kalnus, grožėjosi gamta plaukiodama baidarėmis įvairiomis upėmis. Likę prisiminimai netiesiogiai atsispindi jos įvairiapusėje kūryboje. Ypatingai menininkę patraukė Dzūkijos kraštas. Miškingose upių ir ežerėlių išvagose Merkinės apylinkėse archeologinių ekspedicijų metu rasta juodosios keramikos puodų šukių iš VII – VIII amžiaus prieš Kristų.

Juodosios keramikos gamybos tradicijos išliko gyvos ir iki šių laikų. Nepaprastas molio kelias. Teresė Jankauskaitė susipažino su senaisiais juodosios keramikos liaudies meistrais Stasiu Mašala (jis prisiminė kaip degė juodąją keramiką jo močiutė) ir Miku Miliausku. Jie dalijosi su menininke juodosios keramikos degimo paslaptimis ir sukauptomis iš kartos į kartą perduodamomis žiniomis. Teresė, visuomet mylėjusi gamtą, apsigyveno viduryje miškų, pristatė dirbtuvėlę – ir juodosios keramikos degimo krosnį. Jau prieš gerą keturiasdešimtmetį Merkinė traukė dailininkus, besidominčius  juodąja keramika. Keramikės darbai – paprasti ir stebuklingi. Vienspalviai, bet juose žaidžia faktūra ir forma. Dvasiukų, juodųjų šviestuvų, dubenų, riedulių, kerėplų ir kitų formų tradicija bei gamtiškumas jungiasi su individualumu. Tik su jai būdingu kruopštumu ir kantrybe Teresė išgauna yatingą molio kūrinių blizgesį ir ornamentus, o sujungta į ekspozicijas, juodoji keramika dažnai sukuria paslapties ir įdvasintos erdvės įspūdį.

Teresė Jankauskaitė yra surengusi per penkiasdešimt autorinių parodų daugelyje Lietuvos miestų ir kitose šalyse:  Prancūzijoje, Šiaurės Osetijoje, Lenkijoje, Latvijoje. Tačiau pačios svarbiausios, surinkusios šimtus žiūrovų, įvyko Bedugnio ežere, ant plaukiojančių salų ir pakrantėje, 1993 ir 2009 metais. O ,,skambanti“ suknelė, nulipdyta iš molio žvynų, sverianti apie 6 kilogramus, įrašyta į Lietuvos Gineso rekordų knygą. Menininkė taip pat dalyvavo kolektyvinėse parodose, kūrė kūrinius interjerams. Teresės Jankauskaitės vaikystės svajonė būti žoliautoja. O neišsipildantis noras – pasėdėti ant vaivorykštės. Į klausimą kas esi, keramikė atsakė: dirbanti juodai – gyvenanti baltai.

Paroda veiks iki 2017 m. spalio 26 d.

Rengėjų inf.

„NoRoutine Books“ dalyvauja knygų mugėje Niujorke

Rugsėjo 21–24 dienomis Niujorke, JAV „MoMA PS1“ erdvėje, vyks tarptautinė meno knygų mugė „Printed Matter’s New York Art Book Fair“, kurioje lietuviškas meno knygas pristatys nepriklausoma leidybinė platforma „NoRoutine Books“.

 

Dvyliktą kartą rengiama mugė yra orientuota į menininkų knygas, knygas-objektus, mažatiražę leidybą, retus ir kolekcinius leidinius. „NoRoutine Books“ prisistatys centrinėje mugės erdvėje, „MoMA PS1“ kieme, aikštelėje pavadintoje „Xe(rox) & Paper + Scissors and The Small Press Dome“. Mugėje taip pat svarbią vietą užima politiškai angažuotos ir aktyvistinės knygos pristatomos aikštelėje „Friendly Fire“, fotografijos leidiniai – „Focus: Photography“. Renginio metu organizuojama konferencija, skirta šiuolaikinėms menininko knygoms bei leidybos praktikoms aptarti, parodos, performansai, diskusijos ir t.t.