Autorius: Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

Nuo pat XX a. trečiojo dešimtmečio scenografija buvo reikšmingas Lietuvos teatro kultūros dėmuo, drauge su dramaturgija, režisūra, muzika, aktorių vaidyba kūrė unikalią Lietuvos teatro tapatybę. Tuo pat metu scenografija – vienas dinamiškiausių spektaklio komponentų, besikeičianti su visa teatro kultūra, o kartais pati provokuojanti pokyčius, skatinanti teatrą žvelgti pirmyn. Koks teatras darė įspūdį skirtingų kartų kūrėjams, kokiu jie žavėjosi, į kokį lygiavosi, kokiam priešinosi? Kaip suderinti bendrą darbą ir asmeniškas scenografo individualybės ambicijas? Kokie spektakliai su scenografų pagalba tapo reikšmingiausiomis Lietuvos kultūros gairėmis? Kokios brangios idėjos liko neįgyvendintos? Kokie Lietuvos scenografijos mokyklos bruožai? Tai temos, kurias bus siekiama paliesti pokalbyje su scenografais Vitalijumi Mazūru, Virginija Idzelyte, Jonu Arčikausku, Gintaru Makarevičiumi, Renata Valčik, pokalbį moderuos menotyrininkas dr. Helmutas Šabasevičius.

Valstybinis Vilniaus mažasis teatras, 2018 m. spalio 23 d., 18 val. 30 min.

Rengėjų inf.

Kaunas choreografei Airai Naginevičiūtei svarbus ir artimas miestas. Šiame mieste užaugusi ir pirmuosius žingsnius šokio scenoje žengusi menininkė po ilgos pertraukos sugrįžta į gimtąjį miestą su šokio spektakliu „Chimeros karoliai“. Spektaklis bus rodomas spalio 24 d. Nacionaliniame Kauno dramos teatre.

Rengėjų inf.

Pagaliau moterys gali atsipūsti nuo pareigos apsilankyti teatre – atėjo vyrų eilė. Jaunosios kartos režisierius Gildas Aleksa imasi kalbėti apie tai, apie ką bijome kalbėti. Spalio 27, 28 d. Kauno miesto kameriniame teatre pasirodysiančioje premjeroje „Vėjo prigimtis“, skirtoje vyriškajai auditorijai, režisierius analizuoja tėvo ir sūnaus, kartų skirtumų problematiką ir kelia klausimus: kokią įtaką tėvai gali daryti jauno žmogaus pasirinkimams bei kaip jauno vyro identitetą keičia jo tėvo paveikslas?

Rengėjų inf.

Režisieriaus Artūro Areimos kuriamo spektaklio meniniai iššūkiai ir sąmoningos formų paieškos inspiruotas pasipriešinimas šiam sudėtingam tekstui skatina žiūrovą daryti tą patį – sąmoningai, racionaliai svarstyti apie didžiųjų sociokultūrinių virsmų keliamas visuomenines ir žmogaus savivokos problemas.

Rengėjų inf.

Lapkričio 8–11 dienomis sostinėje vyksiantis tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“ ketina ir vėl paliudyti, kad puikūs rašytojai skaitančiai visuomenei yra tokios pat ryškios žvaigždės, kaip ir melomanams – muzikos pasaulio korifėjai. Trečią rudenį iš eilės rengiamo festivalio dienomis organizatoriai žada susitikimus su vienais ryškiausių šalies ir pasaulio literatūros autorių, čia netrūks jaudinančių temų, atvirų pokalbių, puikios muzikos, vizualių performanso bei dramaturginių elementų.

Per keturias festivalio dienas suplanuota 20 renginių, didžioji dalis jų šiemet vyks Menų spaustuvėje (Šiltadaržio g. 6) – Vilniaus senamiestyje įsikūrusiame šiuolaikinių scenos menų centre. Kaip ir ankstesniais metais, kai didžioji renginio susitikimų dalis vyko Nacionaliniame dramos teatre (šiuo metu uždarytame rekonstrukcijai), norima pabrėžti, kad rašytojas yra turintis ką pasakyti menininkas ir autoritetas, iš kurio laukiama viešo ir ryškaus rezonanso.

Rengėjų inf.

Spalio 20 d., sekmadienį, 15 val. M.K. Čiurlionio galerijoje (V. Putvinskio g. 55, Kaune) pianistė Šviesė Čepliauskaitė kviečia pažymėti Lenkijos Nepriklausomybės 100-metį ir prisiminti Lenkijos menininkus, atlikėjus, kompozitorius, kurie buvo betarpiškai susiję su Lietuva.

Atlikėja klausia: „Ar žinojote, kad Varšuvos Filharmonijos įkūrėjas Emilis Mlynarskis buvo Beatričės Girncevičiūtės dėdė, kelis dešimtmečius leisdavęs vasaras Ilguvos dvare, kuriame viešėdavo ir muzikuodavo žymiausi to meto muzikantai – tarp jų du žymūs pianistai Arturas Rubinšteinas, vėliau tapęs Mlynarskio žentu ir Ignacas Janas Panderewskis, 1918 m. tapęs pirmuoju atkurtos Lenkijos valstybės ministru pirmininku?.

Rengėjų inf.

Festivalio GAIDA 2018 programoje netrūksta nei garsių vardų, nei įdomių projektų, nei naujų lietuviškų kūrinių pristatymų. Tačiau festivalio spaudos konferencijoje atskleisti dar keli nežinomieji bei iki šiol neminėti programos akcentai. Didžiausio Baltijos šalyse šiuolaikinės muzikos festivalio GAIDA kvietimu į Lietuvą atvyksta viena garsiausių šių dienų JAV kompozitorių Julia Wolfe, žymusis suomių orkestrinės muzikos kūrėjas Magnusas Lindbergas bei legendinis amerikiečių menininkas, vizualinių ir garsinių projektų kūrėjas Phillas Niblockas.

J. Wolfe yra viena įtakingiausių šių dienų kūrėjų, kartu su savo kolegomis kompozitoriais Michaelu Gordonu ir Davidu Langu įkūrusi jau legendinį ansamblį „Bang on a Can“. 2015 m. kompozitorė buvo apdovanota prestižine Pulicerio premija už koncertinę oratoriją chorui ir instrumentams „Anthracite Fields“. „Muzika pavergia, bet nieko neperdeda. Solidus, gilus darbas“, tuokart rašė „LA Times“. Tarp naujesnių J. Wolfe projektų minėtinas „ilgametražis“ kūrinys „Steel Hammer“ (2009), sukurtas grupei „Bang on a Can All-Stars“ ir dainininkams, taip pat BBC užsakymu parašytas koncertas „riSE and fLY“ kūno perkusijai ir orkestrui. Pastarąjį kūrinį spalio 27 d. girdėsime ir festivalio GAIDA 2018 programoje. Jį atliks įžymus britų perkusininkas Colinas Currie, kuriam specialiai šis kūrinys ir buvo parašytas, ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Kiti pripažinimą pelnę J. Wolfe kūriniai skambės festivalio GAIDA 2018 koncertuose spalio 24 d., spalio 26 d., spalio 28 d., lapkričio 4 d. ir lapkričio 8 d., o spalio 25 d. vyks susitikimas ir pokalbis su pačia J. Wolfe.

Rengėjų inf.

Šiemet didžiausioje kūrybinių industrijų konferencijoje Lietuvoje „What's Next?“ viešės itin įdomi viešnia – „WeTransfer“ kompanijos potyrių vadovė, orkestro kosmose direktorė, aktyvistė, kino režisierė ir vienintelė mokslininkė, kuriai buvo sukurta lėlė Barbė – prancūzė Nelly Ben Hayoun.

Kūrybiškumo galią naudojanti kovoje su įprastiniu mąstymu, Nelly Ben Hayoun „What's Next?“ konferencijoje atskleis savo įžvalgas ir patirtis iš potyrių dizaino srities.

„What's Next?“ konferencijoje pasakodama apie naujųjų technologijų poveikį ji sukels ne tik daug naujų minčių, diskusijų, bet ir provokacijų. Atskleisdama savo, kaip potyrių dizainerės patirtis, Nelly Ben Hayoun pademonstruos, kaip technologijos veikia žmones ir primins, kad nuo seniausių laikų daugelis inovacijų kildavo iš konfliktų. Aistringame savo pranešime, Nelly pasidalins didžiausių savo projektų (nuo Tarptautinio Kosminio orkestro iki „University of the Underground“) vystimo iššūkiais bei supažindins dalyvius su sava „atkaklaus dėmesio prikaustymo“ filosofija.

„Idėjos sklando ore. Tai žmogiškiausias mūsų visų gebėjimas – vaizduodė. Tarsi svarbiausias žmogaus ramuo. Visi turi idėjų, bet sudėtingiausia dalis jas paversti realybe. Išmokti jas atsirinkti, pritaikyti ir transformuoti taip, kad tomis idėjomis patikėtų ir kiti,“ – pasakoja Nelly, lietuviams ketinanti atskleisti, kaip tai padaryti ir neįmanoma paversti įmanoma.

Nors Nelly Ben Hayoun gimė Prancūzijoje, šiuo metu ji gyvena Didžiojoje Britanijoje. Ji ne tik priklauso Tarptautinės astronautikos federacijai ir yra Tarptautinio kosmoso informacijos bei švietimo komiteto narė, bet ir 2013 m., bendradrabiaudama su „NASA“ ir su tokiomis muzikos žvaigždėmis, kaip „Sigur Rós“, „Prodigy“, „Savages“,  Damon Albarn, ir kitais, sudarė pirmąjį pasaulyje Tarptautinį Kosmoso Orkestrą.

Siekdama dalintis savo žiniomis, Nelly įkūrė ir unikalų nemokamą „University of Underground“ universitetą, kuriame mokymas paremtas netradiciniais moksliniais tyrimais, o jo patarėjų gretas sudaro tokios asmenybės, kaip aktyvistas prof. Noam Chomsky, legedinio Niujorko muziejaus „MOMA“ kuratorė Paola Antonelli, „Ted Prize“ laureatas ir „SETI“ mokslininkas dr. Jill Tarter ir kiti.

Be to, ji yra potyrių dizaino studijos „Nelly BenHayoun Studios“ įkūrėja. Šios studijos klientų sąraše galima rasti visas didžiausias pasaulines kompanijas ir organizacijas – nuo „Google“, „Lego“ ar „BBC“ žiniasklaidos kanalo iki Nacionalinio Kinijos muziejaus.

Itin aktyvi ir nenuilstanti prancūzė nestokoja dėmesio ir įvertinimų. Žurnalas „Icon Magazine“ Nelly Ben Hayoun titulavo viena iš penkiasdešimties ateities dizaino inovatorių, o visus jos gautus apdovanojimus sunku ir išvardinti: nuo kone kasmetinių „Metų moters“ įvertinimų iki „Wired“ apdovanojimo už nuopelnus pasauliui.

„What's Next“ konferencijos metu pirmą kartą Vilniuje viešėsianti Nelly Ben Hayoun visiems tiems, kurie nori žengti koją kojon su pasaulinėmis naujienomis, pasimokyti iš gerų pavyzdžių ir praktiškai išmokti naujų inovatyvių metodų, nepagailės ne tik vertingų įžvalgų, bet ir nuoširdžių patarimų.

Šiemet „What's Next?“ konferencija, žadanti dvi koncentruotas dienas idėjų, įžvalgų, įgūdžių ir pažinčių išsinešimui, vyks lapkričio 8-9 d. menų fabrike „Loftas“. Bilietai į konferenciją jau prekyboje. Juos įsigyti galima čia: goo.gl/2mq72t

Daugiau informacijos: www.whatsnext.lt

Rengėjų inf.

Ar geram menui gimti visada reikalinga trauma? Kokią įtaką vaikystėje patirtos traumos daro mūsų gyvenimui? Kaip traumos veikia mūsų kultūrą? Kodėl nenorime pastebėti dramblio dydžio traumos mūsų visuomenėje? Apie tai pasikalbėti kviečia dokumentinė kultūros apybraiža „Kultmisijos“.

Menas gali kilti iš traumos ir gali pats būti jos priežastimi. „Menas iš esmės traumuoja žmones. Menas ir kultūra traumuoja juos ta prasme, kad jie nebegali gyventi normaliai – jų kasdienybė tampa nykuma. Žmonėms pateikiami kažkokie idealai,  nuo kurių jų kasdienybė pasidaro dar nykesnė: man atrodo, kad tai yra didelė problema“, – svarsto meno aktyvistas, pedagogas Redas Diržys.

Rengėjų inf.

Spalio 11 d. (ketv.) 18.30 val. Vilniaus mažojo teatro fojė įvyks susitikimas su Justino Marcinkevičiaus amžininkais režisieriumi Povilu Gaidžiu, aktoriumi Regimantu Adomaičiu, dramaturgu ir rašytoju Pranu Treiniu. Moderatorė – teatrologė dr. Daiva Šabasevičienė.