Spalio 12, 13 dienomis į Vilnių tradiciškai atvyksta Baltijos šalių trumpametražių filmų kūrėjai. Kino režisieriai ir prodiuseriai iš Latvijos, Estijos ir Lietuvos susitiks trumpametražių filmų projektų pristatymo renginyje „Baltic Pitching Forum“, kuris Vilniuje organizuojamas jau šeštus metus. Dvi dienas truksiančiame forume kino kūrėjai dalyvaus mokymuose, diskusijose bei viešai pristatys savo kino projektus, siekdami laimėti kelialapius į reikšmingiausius Europos trumpametražių filmų industrijos renginius.
Šiemet forumo programoje numatomos kelios atviros sesijos, į kurias kviečiami audiovizualinių projektų kūrėjai. Penktadienį vyks scenarijaus vystymo bei projektų pristatymų konsultantės Gabrielės Brunnenmeyer (Vokietija) paskaita apie tai, kaip pasiekti maksimalų efektyvumą per kelių minučių trukmės audiovizualinio projekto pristatymą. Po jos seks „Baltic Pitching Forum“ 2015 m. ir 2016 m. laimėjusių alumnų prisistatymai: kūrėjai pasidalins filmų gamybos patarimais bei papasakos, kaip jiems sekasi realizuoti savo projektus. Renginio dalyviai turės galimybę pasiklausyti kino industrijos profesionalų diskusijos tema – festivaliai ir internetas: tuo pat metu ar atskirai?
Spalio 11 dieną į sostinės Rusų dramos teatrą grįžtantis festivalis „Vilnius Jazz“ perbraižys mūsų įsivaizduojamą šiuolaikinio džiazo žemėlapį. Kaip sakė festivalio rengėjas Antanas Gustys, daug džiazo vardų Lietuvoje būna nežinomi, kol jų nepristato šio renginio scena.
Tokia bus ir pirmoji šių metų programos grupė – vieno įdomiausių jaunosios kartos pianistų Shai Maestro trio. Tai tikra Izraelio džiazo svajonių komanda, subūrusi tris išskirtinius, laukiamus visame pasaulyje talentus.
Vienu ryškiausių savo kartos pianistų vadinamas Shai Maestro 2010-aisiais įkūrė savo pirmąjį trio, su kuriuos išleido keturis puikiai kritikų įvertintus albumus, išmaišė pasaulį rengdamas iki 80 koncertų per metus, pelnė vienos įdomiausių šių dienų džiazo grupių reputaciją.
Kūrybinė komanda „Bilietų nėra“ naująjį audioteatro sezoną pradėjo premjera. Rugsėjo 18 d. 18 val. Vilniaus universiteto radijo Start FM eteryje nuskambėjo pirmoji audioserialo „Šiaurės miestelis“ serija.
Spalio 9 d., antradienį, 18.00 val. Lietuvos teatro sąjungoje – unikali proga prisiliesti prie legendinio Lietuvos teatro režisieriaus Juozo Miltinio (1907–1994) asmenybės ir kūrybos. Juozas Miltinis Panevėžį pavertė viena iš XX a. II pusės Lietuvos teatro sostinių.
Spalio 6 d., šeštadienį, istorinę Liepkalnio vandens saugyklą užliejo kitokie „Vandenys“ – tai kompozitorės Jutos Pranulytės specialiai šiai vietai sukurtas novatoriškas audiovizualinis kūrinys, kurį atlikti iššūkį priėmė Chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ merginų choras (vadovė Jolita Vaitkevičienė), kartu su interaktyvių vizualizacijų Luku Vytautu Dagiliu ir šviesų kūrėju Arvydu Buinausku.
Renginio žiūrovus rezervuaro erdvėje iš visų pusių supo choras, išsidėstęs ratu palei kupolo formos sieną, kurią interaktyviomis bangomis užliejo meniškos L. V. Dagilio vizualizacijos, besikeitusios reaguojant tiek į erdvės garso stiprumą. Centrinėje rezervuaro erdvėje susibūrusi publika sekė vaizdo projekcijų žaismą kupolo skliautuose ir turėjo galimybę patirti neįprastai aidinčią erdvės akustiką.
Skambūs merginų choro balsai industrinę erdvę pripildė skirtingomis kalbomis (lietuvių, švedų, farerų, arabų, mandarinų ir kitomis) dainuojamomis ir sakomomis patarlėmis apie vandenį. Kompozitorė J. Pranulytė jas iliustravo vandens stichiją atliepiančiais garsiniais paveikslais – krioklio, lietaus ar tekančio vandens.
Spalio 10 dieną sostinėje prasidės tradicinė šiuolaikinio džiazo šventė „Vilnius Jazz”.
Po stipraus jubiliejinio pernykščio festivalio pasiūlyti ne mažiau įdomią programą ir šiemet džiazo prodiuseriui Antanui Gusčiui buvo nelengva užduotis. Tačiau 31-asis „Vilnius Jazz“ nenuleido kartelės. Jo vitrinoje - trylika išskirtinių šiuolaikinio džiazo projektų iš Prancūzijos, JAV, Izraelio, Jungtinės Karalystės ir Švedijos, Lenkijos ir Lietuvos.
Spalio 9 – lapkričio 17 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ veiks IV knygos meno paroda. Atidarymas ir laureatų apdovanojimas 2018 m. spalio 9 d. 18 val. VGMC (Latako g. 3, Vilnius).
Jau antrą dešimtmetį vykstanti knygos meno paroda šiemet yra ketvirtoji. Ji rengiama kas treji metai ir yra atpažįstama pagal išraiškingą logotipą, kurį sukūrė knygos dailininkas Romas Orantas (1949–2012). Parodoje eksponuojama pastarųjų trejų metų Lietuvos knygos dailininkų kūryba. Greta matytų, leidiniais jau virtusių kūrinių, čia pristatomi nauji, spaudai dar rengiami darbai ir pavienės, jokiai knygai neskirtos iliustracijos. Pastarosios eksponuojamos kaip savarankiški įsivaizduojamos dailininko knygos lakštai. Knygos meno paroda žvelgia ne vien į praeitį, bet kartu rodo ateitį ir viltį, kad dailininkų vardai ir jų sukurtos iliustracijos liks Lietuvos meno istorijoje ir ateinančią Lietuvos kartą auginančiose paveikslėlių knygose.
Kaip ir kiekvienais metais Europos kino akademija kviečia kino gerbėjus visoje Europoje rinkti jų mėgstamiausią filmą. Kai pakviečiami Akademijos nariai, geriausi filmų kūrėjai: režisieriai, aktoriai ir aktorės, Žmonių simpatijų prizas atkreipia jų dėmesį į publikos nuomonę. Šiųmetinis balsavimas jau prasidėjo! Iki spalio 31 d. galite balsuoti ir laimėti galimybę prisijungti prie nominuotųjų ir laimėtojų iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje gruodžio 15 d. Sevilijoje.
Praeityje žiūrovų apdovanojimą yra gavę filmai „Amelija iš Monmartro“, „Hasta lavista“, „Lūšnynų milijonierius“, „Ida“ ir „Karaliaus kalba“. 2017 metais Europos kino kademijos Žiūrovų simpatijų prizas paskirtas Marios Schrader filmui „Stefanas ceigas: atsisveikinimas su Europa“.
Kino gerbėjai gali balsuoti Europos kino akademijos tinklalapyje (https://www.europeanfilmawards.eu/en_EN/peopleschoiceaward).
Jurga Juodytė
Meno ir inžinerijos vienos dienos projektas
2018 m. spalio 12 d.
Kaišiadorių geležinkelio stotis
Trukmė: nuo 12.33 val. iki 20.39 val.
Videoperformansai: Jurga Juodytė
Kuratorė: Lina Urbanavičienė
Inžineriniai sprendimai, programavimas: Paulius Tumelis
Vaizdo instaliavimas, montavimas: Augustas Bagdonas
Tarpdisciplininio meno projektas apjungia videoperformansą, mokslą ir kompiuterines technologijas.
Videoperformansų menininkė Jurga Juodytė tyrinėja medijų meno, tarpdisciplininio menininko ir mašinos santykį. Šiame videoperformanse ją domina ne vien glaudus tiesioginis ryšys tarp medijų, padedančių sukurti meno kūrinį (fotoaparato, vaizdo kameros, kompiuterio), bet ir meno kūrinio transliacijos. Videoperformanso menas yra priklausomas nuo technologijų – jos neišvengiamos kuriant, vizualizuojant ir eksponuojant meno kūrinį. Tokiame santykyje menininkas pasijunta pavaldus mašinai – jis negali kurti be elektros generatoriaus. Tačiau kūrėjas (vis dar) turi galią paspausti mygtuką OFF/ON. Vienintelis būdas paversti šį subordinacinį santykį lygiaverčiu – pažinimas. „Kuo labiau esame priklausomi nuo technologijų, tuo labiau būtina tyrinėti ir parodyti jų veikimo principus.“ (2011 m. J. Oliver, G. Savičić ir D. Vasiliev „Kritiškos Inžinerijos manifestas“). Technologijų perteklius verčia mus kritiniu mąstymu įvertinti technologinį progresą.
Menininkė vizualizuoja glaudų žmogaus ir technologijų ryšį pajungdama mašiną (traukinį) išpildyti menininko prašymą – įjungti video projektorių ir eksponuoti meno kūrinį. Programa, instaliuota delno dydžio kompiuteryje, priima traukinio siunčiamą signalą ir siunčia jį vaizdo projektoriui. Be traukinio energijos meno kūrinio demonstracija būtų neįmanoma. Geležinkelio stoties perone esantys penki projektoriai įsijungia traukiniui atvykus ir demonstruoja videoperformansą „Sudie“ – dedikacija laikui.
Geležinkelio stoties laukiamajame vaizdo projektorius „įgauna“ visaregintį žvilgsnį iš aukštai (vaizdas projektuojamas žemyn) ir ant laukiamojo salės grindų demonstruoja videoperformansą „Mano cube”: 8 valandos, virstančios 8 minutėmis“ (belaukiant kelionės laikas išsitempia).
Projektu siekiama vizualizuoti mašinų ir meno santykį.
Organizatorius: Kaišiadorių kultūros centras
Partneris: „Lietuvos geležinkeliai“
Rėmėjas: Kaišiadorių savivaldybė
Naujas tinklalapis www.besienu.com siūlo kauniečiams kurti kolektyvinę miesto viziją. Viziją, kurioje išryškėtų miestiečių valia, – ne tik verslo ir politikos interesai.
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus svetainėje www.besienu.com kviečia kauniečius kurti unikalų dokumentą – „Miestiečių manifestą“. Įvardinkite, kas svarbiausia, kad savo mieste gyventume visavertiškai, tiesiog užbaigdami sakinį: „Man ir mano miestui rūpi, kad …“.
Kita prisidėti kviečianti tinklalapio dalis - „Miesto akupunktūra“. Tai – interaktyvus žemėlapis, kuriame miestiečiai žymi jiems svarbius miesto taškus ir palieka savo įrašus ar nuotraukas. Kodėl viena ar kita miesto vieta, objektas jums svarbūs, kodėl reikia tai išsaugoti ar galbūt turite viziją, kaip vieta gali keistis? „Miesto akupunktūroje“ labai laukiami taiklūs kritikos dūriai į šiuo metu transformacijas patiriančias Kauno viešąsias erdves, naujai planuojamus ar jau kylančius miesto objektus.
Savo įrašus galima palikti trijose kategorijose. Kategorijoje „Aš ir pastatai“ kviečiame parašyti apie jums svarbius privačios ar viešosios paskirties architektūros objektus, o „Aš ir miesto erdvės“ – apie kiemus, gatves, aikštes, parkus, krantines ir kitas viešąsias miesto erdves po atviru dangumi bei jų detales: paminklus, laiptus, fontanus, grindinį ir panašiai. Jautri „akupunktūros“ zona „Aš ir medžiai“ kviečia žymėti savo mėgstamiausius Kauno medžius, pasidalyti su jais susijusiomis istorijomis ar nuotraukomis.
Miestiečių įrašai tinklapyje www.besienu.com taps svarbiu dokumentu, fiksuojančiu visų mūsų lūkesčius ir vizijas.
Jungtis prie „Miestiečių manifesto“ ir dalyvauti „Miesto akupunktūroje“ galima ne tik virtualiai. Trečiadieniais Paveikslų galerijos (K. Donelaičio g. 16) trečiame aukšte, „Mažųjų istorijų“ erdvėje, veiks arbatos svetainė, kuri lauks kiekvieno, norinčio savo pastebėjimu, kritikos dūriu ar manifesto sakiniu prisidėti prie kolektyvinės miesto vizijos kūrimo.
Tinklalapio informacinis taškas jau veikia Šančių bibliotekoje, numatoma ir kitose miesto bibliotekose.
Projekto kuratorė – Auksė Petrulienė, projekto vizualinis stilius – Julija Tolvaišytė-Leonavičienė, interneto svetainės grafinis dizainas – Eglė Vitkutė, interneto svetainės garsas – Gailės Griciūtės kūrinys „Truputis viso to / Some Of All Of That“, Projekto tinklalapis – „Upndev“.
Tinklalapis www.besienu.com – Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus projekto „Mieste. Gatvėj. Galerija be sienų“ dalis.
Papildomą informaciją teikia: Auksė Petrulienė, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus parodų ir projektų kuratorė, tel. 8 612 44 272.
Kviečiame visus prisijungti.
