Autorius: Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

Lapkričio 6 d. 18 val. Užupio meno inkubatoriaus galerijoje „Galera“ atidaroma Gretos Alice (Greta Liekytė) paroda, skirta Ričardo Gavelio romanui „Vilniaus pokeris“. Menininkė ne tik pirmoji kuria iliustracijas šiam lietuvių literatūros klasika tapusiam kūriniui, tačiau taip pat turi ambicijų ateityje visą romaną paversti piešinių serija.

Istoriniai įvykiai – greta šiandienos aktualijų
Grafikos darbuose prieš trisdešimt metų parašytos knygos įvykiai dažnai vaizduojami taip, lyg vyktų šiandieniniame Vilniuje. „Vilniaus pokerio“ iliustracijos man yra visų pirma asmeninis projektas, todėl ir rezultatas labai asmeniškas – gyvenimas „rajone“, ilgus dešimtmečius nekintantys jame sutinkamų moterų tipažai, turgus, laiptinės, mėlyni balkonai ir kiti Vilniaus atributai“, – apie savo iliustracijas pasakoja menininkė.

Autorė sako siekianti perteikti R. Gavelio rašymo stilių, kai tas pats įvykis papasakojamas skirtingų veikėjų ir galiausiai išryškėja visiškai skirtingos istorijos versijos. „Ričardo Gavelio kūryba, mano akimis, labai vizuali, jo tekstuose gausu spalvų bei atmosferiškumo. Man pačiai kūryboje labai svarbus kūniškumas“, – teigia Greta Alice.

Nesukaustyta kūryba ir atviri vaizdai
Kaip ir R. Gavelio romanai, Gretos Alice iliustracijos dažnai yra atviros, nevengia atviro kūno, buities ir erotikos vaizdavimo. „Žmonės reaguoja labai skirtingai. Kai kas nustemba, kad tokį kūrinį galima analizuoti vizualiai, kiti sako, jog tai – savęs traumavimas“, – sako menininkė.

Ji priduria, jog ne vieną žiūrovą jos iliustracijos paskatino atrasti iki tol nežinomą lietuvių literatūros kūrinį – daug ką nustebina, kad lietuvių rašytojai apskritai nagrinėja tokias sudėtingas temas ir kad panaši knyga galėjo būti parašyta 1989 metais.

„Greta atstovauja šiuolaikinei iliustracijai, grafikai, menui apskritai, pasižyminčiam tiek temų universalumu bei konceptualumu, tiek komiksine ryškių spalvų samprata. Autorei yra būdingas jaunatviškai ironiškas požiūris į meną ir į gyvenimą, kuriame esama ir smagaus pasikikenimo, ir intelektualaus pakrizenimo, ir sardoniško juoko buitinių ir būties nesąmonių atžvilgiu. Tai užburia, tai daro poveikį, nes bent jau lietuviškasis menas iki šiol yra pernelyg sukaustytai rimtas ir tariamai solidus“, – Gretos Alice kūrybą apibūdina dailėtyrininkas dr. Vidas Poškus.

Norėtų išleisti ziną
Savo kūrybą Greta Alice iki šiol pristatė daugiausiai grupinėse parodose, prieš metus dalyvavo Londono iliustracijų mugėje. „Dėl kažkokių priežasčių „Vilniaus pokerio“ veikėjai itin domino mugės lankytojus iš Azijos valstybių. Daug kas vartė iliustracijas, kuriose vienas knygos herojų po mirties virsta šunimi ir keliauja miesto gatvėmis – teko aiškinti, kas tai per istorija, ar tai toks tautinis lietuvių mitas“, – prisimena iliustratorė.

Šioje parodoje savaitgaliais ji taip pat planuoja rengti kūrybines trimačių atvirukų dirbtuves.
Gretos Alice teigimu, jau prieš 9 metus, pirmą kartą skaitydama „Vilniaus pokerį“, ji žinojo, kad tai bus jos gyvenimo projektas. Šįmet ji su knygos iliustracijomis apsigynė magistrinį darbą Vilniaus dailės akademijoje, o ateityje norėtų išleisti romanui skirtą ziną (zinas – savileidybos principu išleistas limituoto tiražo žurnalas – red. past.). „Neturiu tikslo nuosekliai iliustruoti visos knygos, vargu, ar tokiam kūriniui to reikia. Tiesiog savo kūryba jį analizuoju, o knyga tokia pilna, kad panašu, jog dar tik įpusėju“, – teigia menininkė.

Greta Alice (g. 1992) – jaunosios kartos menininkė, šįmet baigusi grafikos magistrantūros studijas Vilniaus dailės akademijoje. Abu savo baigiamuosius darbus apgynė piešdama Ričardo Gavelio kūrinių interpretacines iliustracijas. Menininkė dalyvauja grupinėse parodose, surengė 7 personalines parodas. Šįmet Greta Alice laimėjo Knygos meno parodos diplomą už asmeninio projekto „Vilniaus pokeris“ iliustracijas, 2016 m. buvo įvertinta  Vytauto Jurkūno premija. 2017 m. Ričardo Gavelio kūrybos įkvėpti veikėjai buvo pristatyti Londono iliustracijų mugėje, taip pat Kaune, Šiauliuose, Mažeikiuose ir Vilniuje.

Paroda galerijoje „Galera“ (Užupio g. 2) veiks 2018.11.06–24 Parodos atidarymas 2018.11.06 18 val. Galerijos darbo laikas: II–VI 12–18 val. Daugiau apie parodą: nuoroda Renginys Facebook: nuoroda

Daugiau informacijos:
Greta Liekytė [email protected] +370 662 40525

Rengėjų inf.

Prasidėjo naujasis „European Film Challenge“ etapas, kurio metu laimingasis laimės kelionę į Tarptautinį Berlyno kino festivalį. Žaidimo principas paprastas – reikia pasižiūrėti 10 europietiškų filmų iki gruodžio 10 d.

Šio konkurso tikslas – skatinti žiūrėti europietiškus filmus ir dalintis savo įspūdžiais. Žaidimo metu reikia pažiūrėti 10 europietiškų filmų skirtingose legaliose platformose, įamžinti savo peržiūrą nuotraukoje ir įkelti ją į „European Film Challenge“ puslapį bei pasidalinti bent viename iš socialinių tinklų, pridėjus žymę #europeanfilmchallenge. Daugiausia taškų surinkęs dalyvis džiaugsis išskirtine galimybe nemokamai keliauti į Berlinalę.

Rengėjų inf.

Sulaukę nuoširdaus Kuršių nerijos bendruomenės palaikymo, Neringos muziejai jau trečius metus iš eilės rengia gyvosios istorijos parodą „Muziejų kuriame kartu“, kurios kūrėjais kviečia tapti kiekvieną, kurio širdis priklauso Mažosios (Prūsų) Lietuvos kraštui. Šių metų parodos tema – „Ką mes radom Čia atvykę“.

Tapti parodos bendraautoriais galima itin paprastai: tereikia iki šių metų lapkričio 21 d. į Kuršių nerijos istorijos muziejų (Pamario g. 53, Nida) atgabenti savo saugomą „relikviją“, savo asmeninę „muziejinę vertybę“, kuri mena tuos laikus, kuomet jūs ar jūsų šeima atsikėlė gyventi čia – į Mažąją (Prūsų) Lietuvą, į Kuršių neriją, galbūt net daiktą, kuris buvo rastas čia atvykus!

Kiekvieno žmogaus atneštos „relikvijos“ ir taps parodos „Muziejų kuriame kartu“ eksponatais, demonstruojamais drauge su trumpomis daiktų istorijomis: ką ir kodėl jie reiškia savo šeimininkui, kas yra vienas esmingiausių šio gyvosios istorijos „muziejaus“ akcentų. Juk visi pasaulio muziejai yra pripildyti ne ko kito, o kadaise žmogaus kasdienybėje naudotų, konkrečiam laikmečiui įprastų daiktų, kurie tik per laiko distanciją tapo beasmeniais istoriją užkodavusiais objektai.

Rengėjų inf.

Parodos atidarymas: 2018 m. spalio 30 d., 19 val.
Parodos vieta: VšĮ galerija „Menų tiltas“, Užupio g. 16, Vilnius
Parodos organizatorius ir kuratorius: galerija „Menų tiltas“
Paroda veiks iki 2018m. lapkričio 19 d.
Rėmėjas: INTERRAO Lietuva

Vienu metu keturių Europos sostinių galerijos – „Protée“ Paryžiuje, „MM“ Briuselyje, „Lindengrün“ Vienoje bei „Menų tiltas“ Vilniuje pristato gyvybe ir siautulinga energija trykštančią, sodriomis spalvomis užburiančią prancūzų menininko Gérard’o Stricher tapybą. Kartu susibūrusios keturios Europos galerijos, simpatizuojančios siautulingai šio autoriaus tapybai, nusprendė surengti šį tą įspūdingesnio bei suteikti kūrybai daugiau mąsto. Galerijų kartu įgyvendintas projektas –  tai per keturių Europos šalių sostines vienu metu nusitęsianti jungtinė paroda. Kiekvienoje jų bus eksponuojama po dvi dešimtis unikalių menininko drobių.

Gérard’as Stricher gimė 1948 m. Sarbūre, Mozelio regione, menininkų šeimoje. Pradėjo tapyti XX a. 8 deš., Paryžiuje studijuodamas inžineriją. Dalyvavo įvairiuose meno sambūriuose, kur susipažino su potencialiais pirkėjais, sulaukė padrąsinimo kurti, bet studijuota specialybė lėmė, kad jis pasirinko tarptautinės vadybos sritį. Menininkas tapo „pasaulio piliečiu“, ir naujos patirtys – sutikti žmonės, pamatyti kraštovaizdžiai, kitos kultūros – nugulė kažkur pasąmonėje, o vėliau išsiliejo jo tapyboje. 2004 m. Veksene, Šiaurės Vakarų Prancūzijos regione, jis nusipirko seną malūną, jame įsirengė studiją ir ėmė intensyviai dirbti: prasidėjo naujas nuotykis, kurio centre buvo tapyba. 2007 m. po Paryžiaus „Espace Commines“ galerijoje įvykusios parodos menininku susidomėjo kolekcininkai ir kitos galerijos – jo paveikslus entuziastingai priėmė Čikagos (Ilinojus, JAV) „Bartlow“ galerija, bet tikrasis pripažinimas atėjo įvykus jo personalinei parodai tarptautinėje meno mugėjė „Art Chicago“. Menininko kūriniai taip pat buvo eksponuojami „Artbox“ galerijoje, Indianapolyje (Indiana, JAV), vėliau jo tapybos darbų įsigijo Misūrio valstijoje, Springfildo mieste esantis „Empire“ bankas, Niujorko „PepsiCo Foundation“, taip pat žymūs Amerikos kolekcininkai, vienas jų – Bobas Bohlenas. Po šios sėkmės buvo surengtos parodos Paryžiaus galerijoje „Protée“ ir „Schwab Beaubourg“. 2012 m. Stricher kūriniai buvo eksponuojami Lauros Rathe Hjustono ir Dalaso (Teksasas, JAV) „Fine Art“ galerijose bei Vienoje esančioje galerijoje „Lindengrün“.

2013 m. menininko darbai eksponuoti Auvers-sur-Oise miestelio galerijoje „Mezieres“, o kitais metais – Diuseldorfo galerijoje „Kellermann“ ir Honflero miesto galerijoje „La Veluze“. 2015 m. Stricher laimėjo „Dizart Editions“ konkursą, buvo apdovanotas monografija, kūriniai eksponuoti Briuselio „MM“ galerijoje. 2017 m. viduryje prisijungė prie Paryžiuje įsikūrusios galerijos „Protée“ komandos.
Ketvirtoji jungtinės Gérard’o Stricher tapybos parodos dalis bus pristatyta Vilniaus galerijoje „Menų tiltas“ (Užupio g. 16). Maloniai kviečiame spalio 30 d. 19 val. apsilankyti parodos atidarymo vakare, kuriame dalyvaus ir pats autorius Gérard Stricher, o taip pat bus pristatomas parodos katalogas. Paroda veiks spalio 30 – lapkričio 19 d. Ateikite į parodą ir leiskite būti užburiami jausmingos bei gaivališkos spalvų terapijos! Galerijos darbo laikas: II-V 12-19 val., VI 12-17 val.

Rengėjų inf.

Bene prieš mėnesį prasidėjusio Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ baigiamasis akordas suskambės spalio 29–30 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, kur bus parodytos Eimunto Nekrošiaus Varšuvos nacionaliniame teatre pastatytos Adomo Mickevičiaus „Vėlinės“. Renginys, skirtas pažymėti Lietuvos ir Lenkijos Nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį, organizuojamas kartu su partneriais Lietuvoje ir kaimyninėje šalyje: Adomo Mickevičiaus institutu, Lenkijos institutu Vilniuje, „Orlen Lietuva“. A. Mickevičiaus poemos tekstą scenai adaptavo poetas, eseistas Rolandas Rastauskas, scenografiją ir kostiumus kūrė nuolatiniai režisieriaus bendražygiai Marius Nekrošius ir Nadežda Gultiajeva, kompozitorius – Pawełas Szymańskis, šviesos dailininkas – Audrius Jankauskas. Du vakarus į didžiulę Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro salę kviesiantis spektaklis bus rodomas su vertimu į lietuvių ir anglų kalbas, jiems parengti naudoti Justino Marcinkevičiaus ir Charles S. Kraszewskio poemos vertimai.

Rengėjų inf.

Spalio 24 d. (trečiadienį) 17 val. – Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje vyks monografijos „Giedrius Mackevičius (1945–2008) ir jo Teatras“ sutiktuvės.

Tai pirmoji knyga lietuvių kalba apie iškilaus XX a. teatro menininko Giedriaus Mackevičiaus gyvenimą, kūrybą ir jo likimą paveikusį sudėtingą istorinį laikotarpį. Monografiją išleido Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, sudarytoja Liucija Armonaitė.

Rengėjų inf.

Spalio 30 d. 18 val. ir lapkričio 14 d. 18 val. Valstybiniame jaunimo teatre bus rodomos kompozitoriaus Antano Kučinsko muzikėčios „Apie žvėris ir žmones“. Spektaklio režisierė Birutė Mar, videomenininkas Džiugas Katinas. Atlikėjai: Andrius Bialobžeskis (skaitovas), Rolandas Ramoslauskas (altas), Laima Šulskutė (fleita), Sergejus Okruško (klavesinas), Oliveris Ramonas (kontrabosas), Saulius Auglys (mušamieji).

„Apie žvėris ir žmones“ – tai teatralizuotas muzikinis kūrinys, kuris žanriškai galėtų būti įvardinamas kaip muzikėčios (muzikinės pasakėčios). Literatūrinei šio sumanymo inspiracijai pasitarnavo Kristijono Donelaičio pasakėčios. Pasitelkęs modernią muzikos kalbą kompozitorius siekia naujai pažvelgti į K. Donelaičio pasakėčias, traktuodamas jas ne kaip istorinį artefaktą, o kaip paradoksaliai drąsią ir aktualią mūsų laikams medžiagą, moralinį imperatyvą. Kaip po premjeros 2014 m. rašė muzikologė Eglė Gudžinskaitė, „ši „vaizduojamoji muzika“ buvo tokia vykusi ir įtikinama, kad net ir be aktyvaus sceninio veiksmo pasakėčių siužetą perprasti buvo nesunku.

Rengėjų inf.

Tarptautinis Kauno kino festivalis (TKKF) ir Nacionalinė dailės galerija (NDG) kviečia į nemokamus kino seansus. Nuo spalio 24 d. iki lapkričio 29 d. NDG Vilniuje žiūrovai turės galimybę pamatyti 24 vienuoliktojo Kauno kino festivalio filmus, suskirstytus į 15 seansų. 

Kauno kino festivalis kasmet skiria daug dėmesio judančio vaizdo, meninio kino reiškinio aptarimui. Festivalio kuratoriai programą sudaro laisvai traktuodami kino industrijos bei meno lauko istoriškai nubrėžtas ribas. Rugsėjį Kaune vykusiuose festivalio renginiuose buvo pabrėžiama tyrimo, kaip kūrybinės strategijos, ir metodologinių prieigų svarba audiovizualinėje kūryboje. Nuo 2018 iki 2020 m. Kauno kino festivalis kartu su partneriais menininkų kolektyvu Auguste Orts (Belgija) ir Norvegijos kino ir meno mokykla Lufutene vykdo projektą, skirtą menininkų kino kūrybai bei sklaidai palaikyti, „On & For Production and Distribution“. Vilniuje bus galima pamatyti du filmus, prie kurių gamybos prisidėjo bandomoji „On & For Production“ platforma. Tai Hermano Asselberghso filmas „Kol kas“ („For Now“) ir Beatrice Gibson kūrinys „Pažeistos simetrijos“ („Crippled Symmetries“).

Rengėjų inf.

Vienintelė Lietuvoje tarptautinė knygos dizaino konferencija „6pt“ vyks spalio 27 dieną šiuolaikiniame menų centre „Menų spaustuvė“ (Šiltadaržio g. 6, Vilnius). Jau penktąjį kartą šalyje organizuojamas renginys šiemet kviečia įdėmiau pažvelgti į knygos veidą (viršelį): kas jis, koks jis ir kokias magijas slepia?

„6 pt“ yra ypatinga erdvė kūryba, knygomis, idėjomis gyvenančiam žmogui, suteikianti puikią progą susipažinti su naujausiomis knygų dizaino tendencijomis, išgirsti ir pabendrauti su pasauliniais šios srities autoritetais bei užmegzti naujus kontaktus su knygų dizaino profesionalais iš Lietuvos ir užsienio. Dizaino ir leidybos srities kūrėjai dalinsis idėjomis, veiksmingiausiais praktiniais metodais ir asmeninėmis patirtimis. Kviečiame pasisemti įkvėpimo ir naujų impulsų savo kūrybai ir plėsti jos konkurencingumo ribas pasauliniu mastu.

Rengėjų inf.

Spalio mėnesį šv. Kotrynos bažynčioje vyko I tarptautinis šiuolaikinių kompozicijų simfoniniam orkestrui konkursas „Future Symphony“. Konkursas sulaukė paraiškų net iš vienuolikos pasaulio valstybių: Lietuvos, Estijos, JAV, Kanados, Taivano, Kinijos, Australijos, Prancūzijos, Gruzijos, Didžiosios Britanijos ir Pietų Korėjos.

Konkurso finalininkais tapo septyni jaunieji kompozitoriai – Matas Drukteinis (Lietuva), Jiang Xiaron (Kinija), Aleksejus Kalininas (Lietuva), SiHyun Uhm (Pietų Korėja), Giorgio Papiashvilis (Gruzija), Pengyi Li (Kinija) ir Robertas Ge (JAV), kurių kompozicijas atliko specialiai šiam konkursui suburtas orkestras, vadovaujamas jauno lietuvių dirigento Adomo Morkūno-Budrio.

Finalinio koncerto metu kūrinius vertino muzikos profesionalai: dirigentas Modestas Barkauskas, muzikos žurnalistė Rasa Murauskaitė, kompozitoriai Marius Baranauaskas (žiuri pirmininkas), Gediminas Gelgotas bei svečias iš Izraelio Ayalas Adleris. Jeruzalės muzikos ir šokio akademijos dėstytojas A. Adleris džiaugėsi konkurso sėkme: „Man buvo malonu būti vienu iš „Future Symphony“ konkurso komisijos narių. Buvau itin sužavėtas kompozicijų meistriškumu bei nuostabiu ir darbščiu jaunųjų muzikantų orkestro atlikimu. Labai tikiuosi, kad šis projektas toliau tęsis bei plėtosis!“