Autorius: Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

Lapkričio 9 d. Marijampolės Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje (Meilės Lukšienės švietimo centras, P. Butlerienės g. 3, Marijampolė) atidaryta paroda „Retas svečias: Makso Bando tapyba Marijampolėje“. Parodoje demonstruojami litvako Makso Bando (1900–1974) tapybos darbai, sukurti Lietuvoje, Paryžiuje, Jungtinėse Amerikos valstijose. Būsimo dailininko talentas ėmė skleistis Marijampolėje. 1920 metais palikęs Lietuvą, Maksas Bandas gyveno Berlyne, Paryžiuje, Holivude. Parodoje pristatomi Makso Bando įvairiu laiku nutapyti portretai, peizažai, scenos iš Senojo testamento.

Ši paroda – kelių Lietuvos kultūros institucijų (Marijampolės Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijos, Lietuvos išeivijos dailės fondo ir „Lewben Art Foundation“, Lietuvos dailės muziejaus ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus) artimo bendradarbiavimo rezultatas. Tai vienas iš Marijampolės – 2018 metų Lietuvos kultūros sostinės baigiamųjų renginių Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje.

Garsaus dailininko, Paryžiaus mokyklos atstovo Makso Bando kūrybinis kelias prasidėjo Marijampolėje dvidešimtojo amžiaus pradžioje.Gyvendamas Paryžiuje, Maksas Bandas išlaikė ryšius su Lietuva. Paryžiuje susiklostė ekspresyvi ir jausminga tapybos maniera. Paveiksluose vyrauja melancholiškos nuotaikos, liūdnokas lyrizmas. Geriausioji Makso Bando kūrybos dalis – portretai.

Nuo 1940 metų Maksas Bandas gyveno Kalifornijoje, Jungtinėse Amerikos valstijose. Ten ir mirė 1974 metais.

Makso Bando tapybos ir skulptūros darbų yra įsigiję garsūs pasaulio muziejai: Berlyno Žydų muziejus, Kalifornijos meno muziejus San Diege, Spertus-Mičigano muziejus Čikagoje, Liuksemburgo muziejus Paryžiuje, Los Angelo County muziejus, taip pat JAV, Izraelio ir Lietuvos kolekcininkai.

Parodos organizatoriai: Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerija, Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centras

Parodos partneriai: Lietuvos išeivijos dailės fondas, „Lewben Art Foundation“, Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Marijampolės savivaldybė

Retas svečias: Makso Bando tapyba Marijampolėje
Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerija
2018 11 09–12 14

Rengėjų inf.

Lapkričio 9 d., penktadienį, 17 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma žinomo lietuvių tapytojo, Vilniaus dailės akademijos profesoriaus Broniaus Gražio kūrybos paroda „Daiktai“.

Veikale „Meno kūrinio prigimtis“ Martinas Heideggeris nagrinėjo kūrinio daiktiškumą, kuris, jo nuomone, save manifestuoja per medžiagą ir priemones, kuriomis yra sukurtas. Anot filosofo, materija yra pagrindas ir laukas, kuriame menininkas įvykdo kūrybinį veiksmą, todėl menas neišvengiamai ir visada bus daiktiškas: „Netgi išgirtoji estetinė patirtis negali būti atskirta nuo daiktiškojo aspekto meno kūrinyje. Yra kažkas akmeningo architektūroje, kažkas medinio skulptūroje, spalvingo – tapyboje, ištarto – žodiniame kūrinyje, skambaus – muzikos kompozicijoje.“

Rengėjų inf.

Lapkričio 9–16 dienomis Kaune jau 22-ąjį kartą vyks šiuolaikinės muzikos festivalis „Iš arti“. Šiais metais jis įsilieja į Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio renginių tėkmę, todėl programoje daug dėmesio skiriama lietuviškos tapatybės akcentams. Išgirsime kūrinių premjeras, bus atspindėtos naujausios akademinės muzikos tendencijos, pristatyti originalūs atlikėjų kolektyvai. Festivalis garsėja integruotais projektais, ypač su vaizduojamojo meno atstovais, tad ir šį kartą klausytojų/žiūrovų laukia intriguojanti ekspozicija.  

Festivalį atvers unikali paroda – skulptoriaus Luko Šiupšinsko ekspozicija „Urban flora“. Tai įspūdžius fiksuojantis pamąstymas apie gamtos formų tęsinį mieste, lyg šiuolaikinio botaniko surinkta urbanizuota augalų kolekcija. Ekspozicija prieš kurį laiką buvo pristatyta meno mugėje „Art Vilnius‘18“, o festivalyje „Iš arti“ miesto flora atgis originaliai įgarsinta kompozitoriaus Antano Kučinsko. Festivalio metu klausytojai galės išvysti dar vienos – jau tradicine tapusios parodos „Šnabždesys“ – objektus. Parodoje dalyvauja dailininkai Aistė Juškevičiūtė, Aušra Andziulytė, Eva Pohlke, Jolanta Galdikaitė, Jovita Glemžaitė-Matuzienė, Gvidas Latakas, Wieslaw Wachowski ir šios parodos kuratorius Gintautas Vaičys.

Rengėjų inf.

Jausti SAVO laiką – tokį moto pasirinko Šiauliuose rengiamas lietuviškos dramaturgijos festivalis ATGAIVA. Festivalis Šiauliuose rengiamas po 30 metų pertraukos, jo programoje – devyni spektakliai, poezijos vakarai, foto paroda, susitikimai ir konferencija-diskusija „Ryto mintys apie trisdešimt atgaivos metų“. Kas įvyko per tuos tris dešimtmečius? Ko išmokome, kaip pasikeitėme mes ir teatras? Ar jaučiame SAVO laiką? Atsakymų paieška prasideda ATGAIVOJE lapkričio 6-ąją.

Rengėjų inf.

Kitą savaitę sostinėje prasidės tarptautinis džiazo festivalis „Vilnius Mama Jazz 2018“. Šių metų programoje – iš tiesų įspūdingų atlikėjų pavardės. Tarp jų – „Grammy“ apdovanojimą pelnę meistrai, elektroninės muzikos virtuozai bei šiuolaikinio džiazo korifėjai.

Festivalio atidarymo koncerte – vienas žymiausių Europos džiazo saksofonininkų, britas Andy Sheppardas. Keturis dešimtmečius profesionaliai muzikuojantis saksofonininkas ir kompozitorius pripažintas visame pasaulyje, pelnęs daugybę apdovanojimų, kūręs muziką ir bigbendams, ir kameriniams orkestrams, ir televizijai, koncertavęs su ryškiausiomis planetos žvaigždėmis ir toliau stebinantis savo neišsemiama fantazija.

Rengėjų inf.

Lapkričio 8 d., ketvirtadienį, 18.30 val. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyks vienuoliktas „Lietuvos teatro amžiaus“ renginys – susitikimas su Lietuvos kompozitoriais. Dalyvauja Bronius Kutavičius, Feliksas Bajoras, Giedrius Kuprevičius, Algirdas Martinaitis, Faustas Latėnas, Antanas Kučinskas, Giedrius Puskunigis. Moderuoja muzikologė Rasa Murauskaitė. Renginys nemokamas.

Rengėjų inf.

Lapkričio 6 d., antradienį, 18.30 val. „Meno forte“ (Bernardinų 8/8) įvyks dešimtasis „Lietuvos teatro amžiaus“ renginys – aktoriaus Dariaus Meškausko performatyvi paskaita „XX amžiaus devintojo dešimtmečio režisierių įtaka menininko gyvenime“.

Rengėjų inf.

Senosios muzikos ansambliai „Canto Fiorito“ (Lietuva) ir „Musica Antiqua Salzburg“ (Austrija) tęsia muzikinę kelionę po Europą – lapkričio 3, 4 d. specialiai parengta programa „Hanzos kelias: muzikinė kelionė po bendrą praeitį“, kurioje pristatomi  XVI–XVII a. kompozitoriai iš Hanzos šalių nuo Anglijos iki Baltijos kraštų, bus atlikta Jungtinėje Karalystėje, prestižiniame Braitono senosios muzikos festivalyje.

Lapkričio 4 d. 19.30 val. koncerto šv. Martyno bažnyčioje (St. Martin’s Church) klausytojai išgirs renesanso polifoninės muzikos meistrų  Williamo Byrdo, Thomaso Tallio, Orlando di Lasso, Jano Pieterszoono Sweelincko kūrinius, baroko seconda prattica kompozitorių Heinricho Schützo, Bartłomiejaus Pękielio, Tarquinio Merulos, taip pat Venecijos polichoralinės tradicijos atstovų Hieronymo Praetoriuso ir Giovanni Battistos Cocciolos kūrybą. Penkis ansamblio „Canto Fiorito“ dainininkų balsus lydės „Musica Antiqua Salzburg“ istoriniai pučiamieji instrumentai ir vargonų basso continuo.

Rengėjų inf.

Lapkričio 1–30 d. Užupio meno inkubatoriaus projektinėje erdvėje „Kalnas“ (Krivių g. 10A) bus eksponuojama Jono Garbuzo darbų paroda „Pagaminta Airijoje“. Atidarymas spalio 31 d. 18 val.

„Prieš bene šešiasdešimt metų slauniame Palangos miestelyje gimė Jonas Garbuzas (Džonis). Prie jūros nelyg pustomas smėlis prabėgo jo nerūpestinga vaikystė – berankiojant gintarėlius ir akmenėlius tarp išmestų maurų, dvokiančių žuvų ir žuvėdrų griaučių, lentgalių, butelių, dumblių ir jūržolių.

Paauglystės nuotykiai, kaip ir daugelio palangiškių – ant akmenų, ypač siautulingomis vasaromis, kai Palangą prašlifuodavo valkatos ir hipiai iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir plačiosios TSRS.

Rengėjų inf.

Kiek Lietuvoje turime menininkų, kurių kūryba domina ir platesnį pasaulį? Kokia Lietuvos kultūra atrodo svetimšaliams? Kuo galime didžiuotis, o kur dar reikėtų pasitempti? Apie Lietuvos kultūrą pasaulio kontekste sekmadienį kvies pasikalbėti dokumentinė kultūros apybraiža „Kultmisijos“.

Mažai šaliai būti pastebėtai už savo ribų – nelengva užduotis. Kaip sako Londone gyvenanti rašytoja, žurnalistė Zita Čepaitė, kiekvienas didelis daiktas visada yra pastebimas vien dėl savo didumo, o štai būnant mažam reikia ryškumo. Visgi, ją džiugina, kad net tokioje multikultūrinėje erdvėje kaip Londonas yra lietuvių, sugebančių pritraukti auditorijos dėmesį.

Briuselyje gyvenantis  kompozitorius, dirigentas Vykintas Baltakas apgailestauja, kad net apie pačius iškiliausius mūsų menininkus pasaulyje žinoma mažai. „Būnant Lietuvoje atrodo, kad mes labai dideli, čia labai daug visko vyksta, viskas matosi ir girdisi, bet, pažiūrėjus iš šono, mes esame labai nedideli, ir net didžiausios pastangos, pavyzdžiui, pirmininkaujant Europos Sąjungai, yra tik gana nedideli išsišokimai platesniame kontekste“, – kalba jis.