Autorius: Rengėjų inf.
Rengėjų inf.
Paroda „Ežiukas – Mažasis Princas kosminiame ūke“, skirta vaiko beribiam kūrybiškumui įprasminti
Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje (Vilniaus g. 39, Vilnius) veikia paroda „Ežiukas – Mažasis Princas kosminiame ūke“, skirta vaiko beribiam kūrybiškumui įprasminti.
...„Štai kokia mano paslaptis. Ji labai paprasta: matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis“( A.de Sent-Egziuperi „Mažasis princas“)...
Jau tradicija tampa, kad vasaros metu Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje eksponuojami mažųjų ateities kūrėjų (3-6 m.) – Galeriuko edukacijų lankytojų - darbeliai, kurie, su menininkų pagalba, tampa įspūdinga temine instaliacija.
Paroda - iš ciklo „Visai nevaikiškai“ - skirta vaiko beribiam kūrybiškumui įprasminti. Tai vaikų minčių, jausmų, idėjų atspindys darbuose, kuriuos šįkart vienija Mažojo Princo kelionių po visatą ir jo sutiktų herojų tema. Vaikas darbus vertina tik pagal formas, spalvas, tyrinėja aplinką ir atranda savas paraleles su jį supančia aplinka. Nes dažnai vaikų kūrybą kvestionuojame kaip "vaikišką", siekdami pabrėžti, kad ji yra apie nieką, nesusimąstydami, kad gal joje slypi labai konceptualios, globalias problemas siekiančios išspręsti idėjos. Todėl šiuo projektu siūlome į meną pažvelgti vaiko akimis, susitapatinti su jo mąstymu, priimti natūralumą ir nuoširdų jo pasaulį.
Ši meninė instaliacija, rengiama bendradarbiaujant su „Pojūčių teatro“ kolektyvu, pakvies lankytoją ne tik pamatyti, bet ir pajausti parodą. „Pojūčių teatras“ – tai pirmasis Lietuvoje tokio tipo teatras, jau daug metų kuriantis vaizduotės keliones, įvairius, žiūrovą įtraukiančius spektaklius ir kūrybines dirbtuves, susijusias su visais įmanomais žmogaus pojūčiais – uosle, skoniu, rega, kvapu, garsu, prisilietimu, judesiu.
„Galeriuko tikslas“ - ugdyti savarankiškai mąstantį, žingeidų naujų meninių formų žiūrovą ir kūrėją, būsimą šiuolaikinio meno galerijos lankytoją ir taip plėsti meno ir kultūros vartotojų auditoriją.
Galerijos direktorė Eglė Kielaitė
Meno vadovė Jūratė Stauskaitė
Idėjos autorė: Dovilė Stasiulytė
Edukatorės: Dovilė Stasiulytė, Vida Židonienė
Instaliacijos autorė: Šarūnė Pečiukonytė
“Pojūčių teatro” komanda: Karolina Žernytė, Šarūnė Pečiukonytė, Aistė Jančiūtė
Paroda veiks iki rugsėjo vidurio, lankymas nemokamas.
www.vaikugalerija.lt
Tel. +37061446911
Galerijos darbo laikas:
II – V 11 – 18 val
Rengėjų inf.
Europietiško kino mylėtojams – galimybė laimėti kelionę į Venecijos kino festivalį
Jau įsibėgėjo naujasis europietiško kino konkurso „European Film Challenge“ etapas, kurio nugalėtojas rugpjūčio pabaigoje kartu su kitais kino mylėtojais žengs raudonuoju Venecijos kino festivalio kilimu. Visiems, norintiems palydėti vasarą kartu su naujausiais filmais ir garsiausiomis pasaulio kino žvaigždėmis, tereikia iki liepos 15 d. legaliai peržiūrėti 10 Europos šalių filmų.
Rengėjų inf.
Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinė premija skirta Romui Treiniui už romaną „Dziedas“
Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinė premija šiais metais premija po mirties atiteks rašytojui Romui Treiniui už itin originalų, skaitytojų pamėgtą, tiesa, literatūrinės bendruomenės deramai nepastebėtą romaną „Dziedas“. Pasak komisijos pirmininko prof. Egidijaus Aleksandravičiaus, šis kūrinys nusipelnė premijos, nes jame perteikiamas daugiasluoksnis lietuvių, žydų, lenkų, škotų atminties audinys ir atskleidžiamas nepralaimintis herojus visuotinio dejavimo laikais.
Rengėjų inf.
Muzikos įvairovė Tytuvėnų vasaros festivalyje
Birželio 15 d. Tytuvėnų Švenčiausios Mergelės Marijos bažnyčioje prasideda XVI tarptautinis Tytuvėnų vasaros festivalis. Jis į gražiausias Šiaulių krašto vietas sukvies profesionalaus muzikos meno gerbėjus, kurie turės progą išgirsti įvairių žanrų muzikinius kūrinius, atliekamus Lietuvos ir užsienio atlikėjų.
Rengėjų inf.
Jubiliejinio Baltijos gitarų festivalio akiratyje klasikinės gitaros įžymybės
Baltijos gitarų festivalis, kurio pagrindinė programos ašis jau dešimtmetį sukasi apie geriausius pasaulyje klasikinės gitaros atlikėjus, birželio 14-15 d. vėl kviečia į Birštoną. Šiemet 10 metų jubiliejų švenčiantis vienas svarbiausių Baltijos šalyse klasikinei gitarai skirtų renginių jau išsikovojo pripažinimą ne tik tarp Lietuvos, bet ir aplinkinių šalių gitaros gerbėjų. Intensyvi dviejų dienų festivalio programa aprėpia tarptautinį jaunųjų klasikinės gitaros atlikėjų konkursą, sutraukiantį dešimtis dalyvių iš viso pasaulio, meistriškumo kursus, kuriuos veda kviestiniai festivalio atlikėjai, seminarus, instrumentų pristatymus. Tačiau svarbiausias akcentas - vakariniai koncertai, kuriuose pasirodo išskirtiniai, pasauliniam gitaros elitui priklausantys atlikėjai.
Rengėjų inf.
Šiluva taps ne tik maldininkų, bet ir šiuolaikinio meno piligrimų traukos vieta
Lietuvos bienalių paletėje atsiranda dar viena nauja spalva – šiemet rengiama pirmoji Šiluvos meno bienalė. Oficialus atidarymas vyks birželio 13 dieną Šiluvos bazilikoje – čia nuskambės specialiai bienalei sukurto šiuolaikinės muzikos opuso „Atverkite man teisumo vartus“ premjera (kompozitorius Arnas Mikalkėnas).
Bienalės programoje – parodos, įvietintos skulptūros, objektai, instaliacijos, žemės meno kūriniai, kūrybinės dirbtuvės ir po miestelį su molbertais nomadiškai klajojantys tapytojai.
Bienalė ir muzika – šie du raktiniai žodžiai pastaruoju metu sklando mūsų pokalbiuose ir mintyse, du žodžiai, koduojantys vieną svarbiausių metų aktualijų Lietuvos mene. Atiduodami pagarbą Lietuvos kūrėjams, laimėjusiems pagrindinį apdovanojimą Venecijoje už operą-performansą „Saulė ir jūra“, ir mes simboliškai bienalę pradedame muzikiniu kūriniu.
Antrasis stebuklas
Lietuva tiesiog kunkuliuoja meniniais įvykiais, čia nestinga ir bienalių tipo renginių. Kuo gi ypatinga bus Šiluvos bienalė? Pirmiausia, šios bienalės temą pasufleravo unikali vietos istorija, kurią nulėmė daugiau nei prieš 400 metų įvykęs stebuklas. Kalvinų dvasininkas, prisiartinęs prie akmens, paklausė verkiančios mergelės: „Mergaite, ko verki?“ Ji atsakė: „Verkiu dėl to, kad prieš tai šioje vietoje buvo garbinamas mano sūnus, o dabar čia ariama ir sėjama.“ Tai tarusi, ji pranyko.
Raseinių rajono savivaldybė puoselėja viltį matyti Šiluvą ne vien kaip tikinčiųjų susibūrimo vietą tradicinių atlaidų metų, bet ir garsinti ją kaip Europos piligrimystės centrą, kuriame savo nišą rastų ir solidūs kultūros, meno renginiai. Stebuklas gali šioje vietoje pasikartoti, tik šį sykį – jau kitu pavidalu – kūrybinės energijos proveržiu. Kviečiame prisidėti prie stebuklo ir Šiluvos meno bienalę kartu paversti reprezentatyviu plataus spektro tarptautiniu renginiu, pristatančiu įvairių meno sričių kūrinius, autorius, meno tyrinėtojus ir kuratorius.
Komandinis darbas
Tad Šiluva nori atnaujinti savo veidą, neatsisakydama savo unikalumo. Todėl 2019 metų bienalės tema – citata iš Psalmių knygos: „Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu“ (Ps 118:22). Pirmapradis akmuo, į kurį remiasi visos žmogiškosios ir dangiškosios vertybės, aiškus ir nekintantis, kaip pirmasis tuščioje erdvėje ištartas Žodis. Bet kuri kūryba yra visatos sutvėrimo tęsinys, ir koks bus tas Naujasis Pasaulis priklauso tik nuo mūsų pačių. Giluminė meno esmė, slypinti už jo performatyvios funkcijos, gali tapti tuo kertiniu akmeniu, ant kurio guls visi vėlesni egzistenciniai sluoksniai.
Išskirtinis šios, pirmosios, bienalės bruožas – ji neturi vieno kuratoriaus, renginio programą, įvaizdį ir stilistiką kuria grupė kultūros ir meno atstovų iš kelių Lietuvos miestų ir organizacijų. Ar Šiluva galėtų tapti ne tik tikinčiųjų, bet ir meno piligrimų gausiai lankoma vieta? Ar Lietuvos meno pasaulis priims Šiluvą kaip dar vieną vietą, kurioje puoselėjamos šiuolaikinio meno tradicijos? Tai yra pagrindiniai klausimai, į kuriuos atsakys ši pirmoji bienalė.
APIE PROGRAMĄ
Du bienalės ciklai
Birželio 13 dieną atidarymo muzikos kūrinyje „Atverkite man teisumo vartus“ persipins klasikos, džiazo, post folkloro, sakralinės muzikos motyvai. Šį postmodernų derinį įgyvendins VU Kauno fakulteto merginų ansamblis „Veni Gaudere“ (vad. Adelė Mikalkėnienė), džiazo trio „Ąžuoliniai berželiai“ (Tomas Razmus – saksofonas, Simonas Kaupinis – tūba, Arnas Mikalkėnas – perkusija) ir solistė Dana Indane (LV). Tą pačią dieną Piligrimų centro muziejuje atidaroma Agnės Jonkutės tapybos darbų paroda.
Antrasis bienalės ciklas liepos 13 d. prasidės tarptautiniu meno simpoziumu, kuriame dalyvaus kelių šalių menininkai. Jo programa labai įvairi, apimanti pagrindines šiuolaikinės kūrybos sritis. Toliau bus tęsiamas parodų ciklas – Šiluvoje planuojamos Algimanto Šlapiko skulptūrų ekspozicija, Sauliaus Vaitiekūno objektų paroda, Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės tapybos darbų paroda Raseinių krašto istorijos muziejuje, Evaldo Mikalauskio didelio formato skaitmeninės grafikos pristatymas atvirose miestelio erdvėse.
Universali meno kalba
Bienalės svečias iš Portugalijos – dailininkas, fotografas, iliustratorius Bruno Gaspar. Šiluvoje jis planuoja pristatyti platų savo kūrybos spektrą: gatvės meną, tapybos darbus ir dailės objektus, sukurtus iš kartono pakuočių. Šio dailininko sukurti objektai bus eksponuojami Piligrimų centro galerijoje kartu su panašios stilistikos Aistės Juškevičiūtės darbais. Juk meno kalba yra labai universali, panašių prasminių ar formos štrichų galime atrasti skirtingų šalių menininkų darbuose.
Meno simpoziumo metu skirtingose Šiluvos vietose gims ir kelios erdvinės instaliacijos. Gretos Kardišiūtės žemės meno objektas – tūkstančiais medinių pagaliukų ant žemės paviršiaus „išaustas“ tekstilės rašto fragmentas, kuris papuoš kalvelę prie įvažiavimo į miestą. Audiovizualinio meno grupė „Bionics“ (Lina Pranaitytė, Urtė Pakers) tuščioje istorinio pastato erdvėje eksponuos vaizdo-garso instaliaciją „Išlikti / prisiminti“. Andrius Kviliūnas, vienas nuosekliausiai videomeną Lietuvoje plėtojančių kūrėjų, tikras videomeno grynuolis, pakvies į savo darbų peržiūrą. Tuomet menininkas atliks performansą kartu su trio ONE TWO Free. Šią programos dalį užbaigs A. Kviliūnio specialiai bienalei sukurto videomeno kūrinio premjera.
Prisilietimas prie paveldo
Bienalės kūrybinėse dirbtuvėse – skirtingų meno žanrų studijos. Boriso Jakubauskio seminare bus kalbama apie tai, kas yra „Šiuolaikinė ikonografija, ikonografijos ištakos ir technologijos“. Kviesime sudalyvauti Vaivos Koveraitės-Trumpės „trasfer“ grafikos technikos laboratorijoje. Viešnia iš Baltarusijos VeraYahoudzik pristatys senąją primityvistinę „maliavankos“ tapybos techniką.
Garsiuosius Šilinių atlaidus, kiekvienais metais vykstančius rugsėjo 7–14 dienomis, savo fotografijose įamžins Tadas Kazakevičius, pelnęs kelis reikšmingus apdovanojimus tarptautiniuose spaudos fotografijos konkursuose. Šiluvos tradicijos juk taip pat ateityje keisis, labai svarbu užfiksuoti šią unikalią aplinką su jos žmonėmis, nematerialiojo paveldo turtą.
Pleneristų desantas
Dar vienas bienalės akcentas – tapytojų iš įvairių šalių „desantas“. Klajojančius su molbertais ir drobėmis lyg tikrus nomadus juos bus galima sutikti įvairiose Šiluvos vietose. Oksana Svizhak (UA), Valerija Moskvitina-Dmytriieva (UA), Daniel Gromacki (PL), Valentinas Varnas (LT) – tai tik dalis iš šios tarptautinės tapytojų kompanijos, kurie bandys Šiluvoje sukurti tikrą Paryžiaus Monmartro atmosferą.
Tokią atmosferą turėtų dar labiau sustiprinti bienalės klubas kavinės „Šiluvos karūna“ terasoje, kur menininkai galės pabendrauti su vietos bendruomene ar čia užklystančiais piligrimais, skambant džiazo muzikai...
Tegul kokybiškas šiuolaikinis menas gyvuoja ne tik Vilniuje, bet ir atokesniuose Lietuvos kampeliuose. Sukurdami įvairovę ir alternyvą, mes ugdome vieni kitus, skatiname iniciatyvumą, kūrybiškumą. Savo piligriminiame maršrute, netikėtų meno erdvių žemėlapyje pasižymėkime Šiluvą ir atkeliaukime čia idėjų ir smalsos pilnais krepšiais.
Visa informacija apie bienalės renginius – svetainėje www.menopiligrimai.lt ir FB paskyroje.
2019 metų Bienalės kalendorius:
Birželio 13 d.: bienalės atidarymas. Liepos 12 – liepos 27 d.: meno simpoziumas. Birželio 13 – spalio 12 d.: parodos, pristatymai, meninės akcijos.
PROGRAMA:
Bienalės atidarymas – šiuolaikinės muzikos opusas „Atverkite man teisumo vartus“ birželio 13d. 19 val. Šiluvos bazilikoje (Kompozitorius Arnas Mikalkėnas).
Birželio 13 d. 17 val. – Agnė Jonkutė. Tapybos darbų paroda Piligrimų informacijos centre (M.Jurgaičio g. 17 a, Šiluva). Paroda veiks iki liepos 17 d.
Nuo liepos 13 d. – tarptautinis meno simpoziumas.
Liepos 14 d. 15 val. Algimatas Šlapikas. Paroda-įvietinta skulptūra skverelyje priešais Šiluvos gimnaziją.
Rugsėjo 6 d. 17 val. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė. Tapybos darbų paroda Raseinių krašto istorijos muziejuje (Muziejaus g. 3, Raseiniai).
Liepos 19 d. - rugsėjo 15 d. Saulius Vaitiekūnas. Objektų paroda keliose Šiluvos erdvėse.
Nuo liepos 13 d. Evaldas Mikalauskis. Didelio formato skaitmeninės grafikos pristatymas atvirose miestelio erdvėse.
Liepos 21 d. 15 val. Bruno Gaspar (Portugalija). Instaliacija (ready-made), tapyba, gatvės menas. Šluvos piligrimų informacijos centras (M. Jurgaičio g. 17 a, Šiluva). Kartu savo darbus eksponuos Aistė Juškevičiūtė.
Liepos 19-26 d. Greta Kardišiūtė. Žemės menas, instaliacija (kalvelė prie įvažiavimo į miestą).
Liepos 13 d. 19 val. BIONICS (Lina Pranaitytė, Urtė Pakers). Erdvinė audiovizualinė instaliacija (ūkiniame pastate Naujoji g. 22).
Liepos 21 d. 18 val. Andrius Kviliūnas. videomenas, performansas kartu su trio ONE TWO Free. A. Kviliūnio specialiai bienalei sukurto videomeno kūrinio pristatymas Šiluvos kultūros namuose (J.Pauliaus II g. 12).
Rugsėjo 27 d. Tadas Kazakevičius. Šiluvos atlaidų fotografijų parodos atidarymas Šiluvos Jono Pauliaus II piligrimų namuose (M.Jurgaičio g. 5).
Kūrybinės dirbtuvės
Liepos 18–19 d. Vaiva Koveraitė-Trumpė. Kūrybinės dirbtuvės-projektas „Transfer grafikos technika“ Šiluvos parapijos namuose (Raseinių g. 14). Liepos 19–20 d. Borisas Jakubauskis. Seminaras „Šiuolaikinė ikonografija, ikonografijos ištakos ir technologijos“ Šiluvos parapijos namuose (Raseinių g. 14).
Liepos 22–23 d. VeraYahoudzik. Senosios primityvistinės „maliavankos“ tapybos technikos pristatymas Šiluvos parapijos namuose (Raseinių g. 14).
Plenerinės tapybos seansai
Oksana Svizhak (UA) Valerija Moskvitina-Dmytriieva (UA) Daniel Gromacki (PL) Valentinas Varnas (LT)
Bienalės programoje galimi nedideli pakeitimai, papildymai, naujausia informacija svetainėje www.menopiligrimai.lt ir fb paskyroje.
Rengėjų inf.
Viktoro Paukštelio paroda „Ornitologo sapnas“ Baroti galerijoje Klaipėdoje
Parodoje Viktoras Paukštelis pristato 2017-2019 metais kurtą tapybos darbų seriją. Jos pagrindinis motyvas – paukštis. Kūrybinio proceso metu tapytojas tarsi ornitologas stebi paukščius skirtingose situacijose, būsenose ir būviuose. Paukščio įvaizdį savo kūryboje Viktoras interpretuoja ir varijuoja, paveikslo motyvu gali tapti negyvas paukštis, nuo medžiotojo besislepiantis paukštis ar ženkliškas paukščio kūno kontūras-žemėlapis. Tapytojui svarbi ne tik pati paukščio kaip konkretaus motyvo ar gyvo organizmo struktūra ir forma. Tapydamas jis tarsi susitapatina su tapomu objektu ir, pasitelkdamas kūrybinį dvigubo stebėjimo metodą, tyrinėja, apmąsto save. Paukščio motyvo pasirinkime galima įžvelgti ir simbolišką paralelę su paties tapytojo pavarde. Viktoras savotiškai ironizuoja autoportretą ir savirefleksiją, pasitelkdamas homonimišką žodžių žaismą – Paukštelis-paukštis.
Tapydamas V. Paukštelis siekia ne tik tiesioginio, anatomiškai tikslaus paukščio atvaizdavimo – panašumo. Jam svarbi būsena, kurią sukelia tapomo paukščio įvaizdis. Tapydamas Paukštelis eksperimentuoja su dažo konsistencija, koliažuoja akvareliškai nulietus plotus, eskizišką piešinį su pastoziškais potėpiais, ištapytomis detalėmis. Tai galima sieti su paukščio kaip gyvo organizmo, kurį sudaro tiek griaučiai, tiek lengvos, virpančios plunksnos bei vidaus organai, struktūra. Kiekvienam paukščio motyvui Viktoras sąmoningai renkasi skirtingą tapybinę raišką – nuo realistiškos iki redukuotos, suvestos į linijinį piešinį. Tuo tapytojas siekia pabrėžti, jog kiekvienas motyvas reikalauja skirtingo tapybinio sprendimo.
Paukšteliui svarbus kultūrinis-istorinis kontekstas, jis apmąsto ir tikrumo bei autentiškumo klausimus. Galima sakyti, kultūrinė atmintis, tapusi asmeninės atminties dalimi, skatina jį kurti, tapyti. Jam tapyba – kaip vaistas, kuris ir gydo, ir sukelia priklausomybę. Kaip teigia pats autorius: „tapyba ne tiek vis giliau gramzdina ir slegia, kiek padeda suvokti, jog plačiąją prasme kuriu kontekste su meno istorija ir kultūrine atmintimi bei atskleidžia neišvengiamybę nuo to atsiriboti. Tapydamas negyvą paukštį negaliu jo nutapyti visiškai „autentiškai”, „tikrai”. Nes žinau, kaip jį jau yra nutapęs Chardinas ar Borremansas. Mano nutapytas paukštis jau tam tikra prasme perima jų nutapytų paukščių energetiką“.
Parodoje pristatoma tapybos darbų serija – tai tarsi istorija be siužeto, tačiau atskiros jos detalės sukuria vientisą pasakojimą, kuris primena iš ekspedicijos grįžusio ornitologo sapnų atplaišas.
Rengėjų inf.
Kultūros naktis Vilniaus universiteto bibliotekoje
Laikas, atsuktas atgal: valdovai, pranašai, maištininkai
Vilniaus universiteto biblioteka jau trečius metus Kultūros nakties proga rengia teatralizuotus vaidinimus universiteto istorijos tema. Juose dalyvauja universiteto dėstytojai, studentai, administracijos darbuotojai, bibliotekininkai.
Rengėjų inf.
Rasos Antanavičiūtės knygos „Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse“ pristatymas
Norime jus pakviesti į šių metų Venecijos bienalės Lietuvos paviljono komisarės, menotyrininkės ir šiuolaikinio meno projektų kuratorės Rasos Antanavičiūtės knygos „Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse“ pristatymą.
Šioje knygoje autorė tyrinėja istoriją, kad suprastų ir paaiškintų šiandienos procesus. Knygoje ji nuosekliai pasakoja apie Vilniaus viešųjų erdvių simbolinio ženklinimo raidą 1895–1953: nuo vėlyvosios Rusijos imperijos iki stalininės Sovietų Sąjungos.
Pristatyme dalyvaus autorė, istorikas ir rašytojas Tomas Vaiseta, architektūros istorikė Marija Drėmaitė. Renginį moderuos leidėja Ūla Ambrasaitė.
Diskusijoje bus keliami klausimai:
• Ką apie skirtingų valdžių idealogijas pasakojo XX amžiaus pirmojoje pusėje statyti paminklai?
• Kas juos statė?
• Ar šiandien tos pačios taisyklės ir būdai yra aktualūs?
• Ar jie atspindi dabartines žmonių vertybes?
• Galbūt yra kitokių, įdomesnių būdų, kalbančių su miestiečiais apie istorines ir šiuolaikines aktualijas?
Jūsų lauksime birželio 12 dieną, 19 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Renginių erdvėje, III a.
