Lietuvos Nepriklausomybės šventės ir Vilniaus knygų mugės sutiktuvių džiaugsmą šiemet stiprina leidinys, svariai papildantis Lietuvos kultūros lobyną. Tai – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleistas Teodoro Brazio užrašytų „Tautinių dainų“ I tomas. Čia publikuotos Kietaviškių, Semeliškių ir Žiežmarių apylinkėse T. Brazio užrašytos dainos. Knygą sudarė, tomo tekstus klasifikavo, parengė ir redagavo, paaiškinimus parašė, dainų tipų rodyklę ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Melodijas parengė ir redagavo, įvadą ir reziumė parašė Živilė Ramoškaitė. Knygą apipavidalino Rokas Gelažius.
„Teodoras Brazys (1870–1930) – kunigas, aktyvus muzikinės kultūros veikėjas, XX amžiaus pradžioje klojęs pamatus atgimstančios Lietuvos kultūrai. Jis reiškėsi daugelyje sričių: buvo vargonininkas, chorų vadovas, pedagogas, kompozitorius, publicistas ir galiausiai muzikologas, tyręs lietuvių folklorą, bažnytines giesmes, skelbęs straipsnius apie muziką. T. Brazys parašė pirmuosius lietuviškus muzikos vadovėlius. Dar išvertė estetikos pagrindų vadovėlį, kuris liko neišleistas (...). Greta sukurtų originalių sakralinės muzikos veikalų ir liaudies dainų išdailų T. Brazys yra palikęs didelį pluoštą savo paties užrašytų liaudies dainų. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyne saugomi du dideli rankraštiniai rinkiniai: LTR 205 ir LTR 443, apytikriai datuojami 1918–1919 metais. Juose – 1358 dainos“, – skyriuje „Apie Teodoro Brazio gyvenimą ir darbus“ rašo muzikologė Ž. Ramoškaitė. Šiame knygos skyriuje patraukliai išdėstyta T. Brazio gyvenimo, tarnystės ir nuveiktų darbų faktologija, amžininkų atsiminimai ir tyrėjų mintys labai gyvai perteikia XX a. pradžios atmosferą ir spalvingą T. Brazio asmenybę, kelia didžiulę pagarbą jo nuveiktiems darbams. Knygoje publikuota T. Brazio užrašytos dainos faksimilė geriausia liudija dainų užrašytojo kruopštumą ir atsakomybę – tiksliai fiksuoti natas ir kuo pilniausius dainų poetinius tekstus.
Du didžiuliai XX a. pradžioje T. Brazio užfiksuotų dainų su melodijomis pluoštai galų gale išvydo dienos šviesą kaip vientisas, šių dienų mokslo darbuotojų profesionaliai parengtas leidinys, vertingas ir moksliniu požiūriu, ir praktiniais tikslais. Liaudies kūrybos puoselėtojams tai dar vienas neįkainojamas dainų šaltinis, apstus gražiausių liaudies poezijos pavyzdžių ir senųjų melodijų. Verta padėkoti knygos leidybą pagal „Nacionalinę lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programą“ finansavusiai Lietuvos mokslo tarybai ir dalį pradinių knygos parengimo darbų parėmusiai Elektrėnų savivaldybei.
Numatyta išleisti iš viso tris „Tautinių dainų“ tomus, medžiagą suskirstant geografiniu principu. Pirmame tome sudėtos dainos, užrašytos Kaišiadorių–Trakų regione, antrame – Merkinės apylinkėje, trečiame – Varėnos ir Alytaus apylinkėse, taip pat paskiros dainos iš atokesnių Lietuvos vietovių. Leidinio pavadinimui pasitelktas paties T. Brazio vartotas terminas. Užbėgant įmanomiems teoriniams ginčams už akių, pavadinimas aiškiai apibrėžiamas knygos sudarytojo K. Aleksyno pratarmėje: „Liaudies dainos T. Brazį traukė kaip gausi ilgaamžė meninės kūrybos sritis, atspindinti ir išreiškianti lietuvių tautos poetinės ir muzikinės kūrybos galias. Suvokdamas ir kartu pabrėždamas, kad mūsų dainos palyginus su kitų tautų analogiška kūryba yra labai savitos, joms vadinti pasirinko tada gyvavusį tautinių dainų terminą, nors vienu kitu atveju (...) jas yra vadinęs ir filologų mokslinėje apyvartoje tuo metu vis labiau įsigalinčiu terminu – liaudies dainomis. Tad ir leidinio pavadinimui pasirinktas T. Braziui įprastinis nusakymas.“
„Tautinių dainų“ I tome skelbiama medžiaga (412 dainų) išdėstyta pagal pateikėjus (37 dainuotojų) ir jų gyvenamą vietą – Anykštos, Ašakieniai, Bajorai, Gilūšis, Kareivonys, Kietaviškės, Mijaugonys, Šuoliai, Vindžiuliai, Kakliniškės, Semeliškės, Žuvyčiai, Gilučiai, Girelė, Kudonys, Liutonys, Piktakiemis (visi šie kaimai turi bendrą dainavimo tradiciją, savitą Kaišiadorių ir Trakų apylinkių regionui). Kiekvieno dainininko repertuaras sudėtas tematiškai, pagal kūrinio paskirtį. Studijuojančiam prieš šimtmetį surinktas dainas ir bandančiam susivokti to meto kultūriniame kraštovaizdyje itin pravarčios yra dainų tekstus ir melodijas leidybai parengusiųjų pastabos bei skyrelis „Apie dainų pateikėjus“ – tautosakininkės Onos Rasutės Šakienės užrašyta medžiaga apie prieš šimtmetį T. Brazio lankytas vietas ir jų gyventojus. Nors ir negausi, bet iškalbinga knygos iliustratyvioji dalis – nuotraukos, faksimilė ir Teodoro Brazio nuotrauka, paimta iš Kaišiadorių vyskupijos kurijos archyvo.
Jau nekantraujantiems paimti į rankas T. Brazio rinktų dainų, jo paties vadintų „brangiausiais ir puikiausiais muzikos perlais“, I tomą, linkiu suskubti Vilniaus knygų mugėn – knygos pristatymas vyks vasario 22 d., sekmadienį, 13 val. Konferencijų salėje 5.5, I aukšte. Knygą pristato ir platina Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.
