7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Apie muzikos ir ekologijos, vabzdžių ir meno dermę

Festivalio „Nepaklusniųjų žemė X“ impresijos

Skirmantė Valiulytė
Nr. 28 (1089), 2014-07-18
Muzika
Festivalio 10-mečio proga sukurta vėliava. S. Valiulytės nuotr.
Festivalio 10-mečio proga sukurta vėliava. S. Valiulytės nuotr.
Lietuvos festivalių jūron šiemet vėl įsiliejo liepos 6–11 d. Neringoje vykusi „Nepaklusniųjų žemė“. Įsiliejo, bet nepaskendo, išliko savito veido ir originalios dvasios reiškiniu, gyvuojančiu jau dešimt metų. Būtent reiškiniu, nes nuo pat pradžių, 2005-aisiais pretendavo būti kur kas daugiau nei muzikos ir ekologijos festivaliu, kaip įvardyta šio renginio pavadinime. Kokia ji – „Nepaklusniųjų žemė X“? Pasidalysiu dar neataušusiomis karštos festivalio savaitės impresijomis.
 
Simboliška, jog šiemet sukurtoje festivalio vėliavoje šviečia užrašas „Nepaklusniųjų žemė“ ir tiek, nedetalizuojant, kas tai yra. Susidūrusieji su šia žeme ir jos gyventojais (vadinamais „Nepaklusniaisiais“) netrunka pajusti patekę į teritoriją, kur alsuoja nepaklusnumas rutinai, kur sustabarėti neleidžia improvizacija, kur viskas šiek tiek nenuspėjama ir panašu į nuolatinį kūrybinį vyksmą... Čia muzika siejama su gamtosauga, o nešvariai išgrota nata ar paplūdimyje rasta šiukšlė tampa akstinu valytis ir kurti grožį. Abejingi aplinkai ar prie taisyklių prisirišę ir vargiai netikėtumus pakeliantys asmenys čia sunkiai prigyja. Bet gyvybė „Nepaklusniųjų žemėje“ ir be jų knibždėte knibžda, ir kažkokia magiška trauka sujungia šios žemės gyventojus nematomais giminystės saitais.
 
Kaip „Nepaklusniųjų žemėje“ dera muzika ir ekologija? Pagal nuo pat pradžių pasirinktą festivalio renginių formą, čia rengiami koncertai, ekologinis pleneras ir šiukšlių akcija (atnešus maišą paplūdimyje surinktų šiukšlių galima nemokamai patekti į koncertą). Šiemet festivalyje per šešias dienas pristatytos aštuonios koncertinės programos, surengti devyni koncertai (jaunųjų talentų pasirodymas pakartotas du kartus – Nidoje ir Juodkrantėje), muzikuota ir Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje Valstybės dieną aukotose šv. Mišiose.
 
Keturias dienas Nidoje vyko ekologinis pleneras, o jį vainikavo vaikų ir suaugusiųjų sukurtų darbų paroda Neringos meno mokykloje. Gamtos apsaugos, jautrumo mus supančiam pasauliui ir dvasios ekologijos tema visus renginius susiejo į intensyvų vientisą veiksmą, įtraukusį įvairaus amžiaus, interesų, šalių dalyvius ir stebėtojus.
 
Iš pirmo žvilgsnio eklektiška „Nepaklusniųjų žemės“ koncertų programa būtent tuo ir išskiria šį festivalį iš kitų. Čia drąsiai imamasi menų sandraugos ir interpretuojama tai, ką maga patiems atlikti ir kuo norima publiką sudominti. Įprastas koncertų repertuaras praturtinamas premjeromis ir Lietuvoje negirdėtais ar retai atliekamais kūriniais. Domimasi naujovėmis, bet nenusigręžiama ir nuo klasikos. „Labai norėjau pagroti Mozarto Kvartetą fleitai ir styginiams“ – prisipažįsta vienas festivalio senbuvių, o akys degte dega ir liudija tą norą buvus išties didžiulį. Ir Mozartas suskambo Josepho Haydno, Wolfgango Amadeaus Mozarto, Ludwigo van Beethoveno ir Franzo Schuberto kūrybai skirtoje programoje „Sugrįžtant į Vieną“, atviliojusioje į Nidos Evangelikų liuteronų bažnyčią nemažai vokiečių poilsiautojų.
 
Šie ir kiti festivalyje susiburiančių dalyvių norai pagroti ką nors širdžiai artimo „Nepaklusniųjų žemėje“ suauga į troškimų medį, ir taip laisva valia randasi įvairios festivalio koncertų programos.
 
Šiemet „Nepaklusnieji“ buvo nusiteikę šiek tiek nostalgiškai. Gręžėsi į kartu nugyventus dešimt festivalio metų ir kartojo kai ką iš ankstesnių metų programų. Tai – „Mažylis“, „Kabaretas“, „Nepaklusnieji groja Chicką Corea’ą“ ar pavieniai kūriniai, įpinti į naujas programas. Dešimtmečio proga smagu buvo pasinerti į savotišką retrospektyvą. Pamėgę Charlie’o Chaplino kūrybą „Nepaklusnieji“ šio menininko gimimo 125-osioms metinėms Nidos kultūros centre „Agila“ atliko kino ir muzikos programą. Jos pagrindu tapo gyvai įgarsinamas Chaplino šedevras – filmas „Mažylis“. O, su kokiu entuziazmu ir emociniu įkarščiu jie grojo Chaplino muziką! „Su šypsena ir galbūt su ašara“ perteikė ekrane matomą vyksmą, ir protarpiais pamiršdavai, kad rodomas nebylusis kinas. 
 
Kitą vakarą „Agiloje“ „Nepaklusniųjų“ instrumentinis ansamblis ir dainininkas Steinas Skjervoldas sau ir kitiems suteikė malonumo dar kartą gėrėtis nenuspėjamu, emocijų ir širdies proveržių kupinu kabareto žanru. Su Vidmanto Bartulio „I like Marlene Dietrich (Lili Marlen)“ sukūrę kabareto atmosferą, atlikėjai ją aitrino Williamo Bolcomo, Kurto Weillio ir Dario Martinelli dainomis bei Dariaus Milhaud’o siuitos „Skaramušas“ („Scaramouche“) dalimis, o vakaro apogėjumi tapo lietuvių kompozitorių Osvaldo Balakausko, Felikso Bajoro, Vytauto Barkausko ir Artūro Noviko dainos iš vinilo plokštelių epochos.
 
Gausią publiką Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje subūrė programa „Nepaklusnieji groja Chicką Corea’ą“. Programą komentavęs „Nepaklusniųjų žemės“ idėjinis ir meninis vadovas Rokas Zubovas priminė originalų Corea’os kūrybinį kelią, jo nepaklusnumą garsiajai Julliardo mokyklai ir savarankiškas stiliaus paieškas, nupasakojo „Nepaklusniųjų“ patirtas peripetijas, įgyvendinant troškimą imtis šio džiazo ir kamerinės muzikos kūrėjo muzikos. Intriguojančių komentarų fone beliko nuoširdžiai nerti į perteikiamą garsų visatą ir palikus nuošaly visas kritines priekabes klausytis „Vaikų dainų“, „Septeto“ ir „Isfahano šventyklos“.
 
Ori nostalgija ir sentimentai lydėjo baigiamajame festivalio koncerte prisimintas „Nepaklusniųjų“ rengtas premjeras – Žibuoklės Martinaitytės „Mozaiką“ ir Lino Rimšos „A Bit of Gold, a Bit of Rain“, o ypač – Arvydo Malcio „Nepaklusniųjų žemę“. Šiuo, festivalio pavadinimą ir ansamblio branduolį lėmusiu kūriniu kadaise festivalis pradėtas, o šiemet, dešimtmečio proga, juo atsisveikinta.
 
Ankstesnės premjeros festivalyje persipynė su naujomis. „Nepaklusnieji“ ir vėl kėlė sau bei publikai nežinomybės kupiną klausimą – koks bus tas naujai sukurtas opusas? Nuo pirmojo festivalio „Nepaklusniųjų žemėje“ esantis norvegų klarnetininkas ir kompozitorius Rogeris Vigulfas dešimtajam festivaliui sukūrė ekspresyvų meilės prisipažinimą „Thalula“, į komandą įsiliejusi ir įvairiais amplua (šiemet skambino kanklėmis Rėzos dainas, vedė „ZooRadio“ koncertą) drąsiai atsiskleidžianti kompozitorė Jurgita Mieželytė subtiliai prabilo Polio Eluard’o eilėmis (dainavo Steinas Skjervoldas), lydimomis jautraus violončelės akompanimento (Mindaugas Bačkus), o festivalyje pirmą kartą dalyvavęs kompozitorius Dario Martinelli nustebino kaip savitos popmuzikos bei „zoo“ kompozicijų kūrėjas. Įvairiose festivalio programose buvo atliktos jo dainos „Valsas Nr. 3“, „Be Yourselfie“ ir „Banginio daina“ („Sing Loud and Tender“), o didžiausiu netikėtumu ir savitu iššūkiu „Nepaklusniesiems“ tapo Dario įkvėpta ir sumanyta programa „ZooRadio“.
 
Teatralizuotą koncertą „ZooRadio“ tiesiogiai iš Nidos kultūros centro „Agila“ liepos 10 d. 20 val. transliavo Lietuvos nacionalinio radijo „Klasikos“ kanalas! Tiesioginės radijo transliacijos patirtį sambūris išgyveno pirmą kartą. O „Nepaklusniųjų žemės“ publika pirmą kartą patyrė dvigubą radijo transliacijos įspūdį, mat tai, ką matė ir girdėjo gyvai, buvo įtikinamai perteikta sceninė radijo laida su visais jai privalomais „atributais“: kanalų junginėjimu, „Nepaklusniųjų žemės“ radijo šaukiniu, garsų trikdžiais, laidos vedėjos (Jurgita Mieželytė) pristatomais muzikos kūriniais ir net horoskopais (ne juokais susimąstyti apie gyvūnų apsaugą skatinančius tekstus skaitė Ieva Mažunaitytė). Teatralizuoto koncerto programą sudarė su gyvūnų tematika susiję kūriniai: garsusis Nikolajaus Rimskio-Korsakovo „Kamanės skrydis“, George’o Gershwino „Promenada“ (arba „Pasivaikščiojimas su šuniuku“), Camille’o Saint-Saënso „Karnavalas“, Franciso Poulenco „Žvėrynas“, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Lakštingala“, Jurgitos Mieželytės „Kaip genys eglę kirto“, Franzo Schuberto „Upėtakis“, Dario Martinelli „Banginio daina“ ir gyva elektronika, grįsta aplinkos garsų įrašais, pavyzdžiui, lakštingalos čiulbesiu.
 
Į „Nepaklusniųjų žemę“ dėmesį šiemet atkreipė ne tik radijas. Festivalio pabaigos koncertą ir jame skambėjusias premjeras įamžino dokumentinių filmų kūrėjas, režisierius Saulius Beržinis, jau seniai besidomįs nepaklusnumo tema. Kas iš to išeis – pagyvensim, pamatysim. Kol kas tik akivaizdu, kad „Nepaklusniųjų žemėje“ bendraminčių daugėja.
 
Kalbant apie gausėjančias „Nepaklusniųjų žemės“ bendraminčių gretas, nevalia nepaminėti pačių dalyvių pastangų į festivalio vyksmą įtraukti įvairių kartų ir interesų žmones. Jau tradicija tapo rengti jaunų atlikėjų koncertus, juose kasmet pasirodo ir savo kūrybines paieškas pristato jaunieji Lietuvos talentai. Šiemet festivalyje koncertavo du žavūs Kauno Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Muzikos akademijos studenčių ansambliai. Smuikininkė Vaiva Chockevičiūtė ir pianistė Kamilė Sutkaitytė atliko Edvardo Griego Trečią sonatą smuikui ir fortepijonui, o pianistės Gryta Navardauskaitė ir Živilė Kudirkaitė pagrojo Sergejaus Rachmaninovo Pjeses fortepijonui keturioms rankoms, op. 11.
 
Netikėtai į festivalio programą įsiliejo ir daugiau jaunimo. Valstybės dieną aukotų šv. Mišių įžanga tapo ne tik „Nepaklusniųjų“ išvien su visa bažnyčia giedamas Lietuvos himnas, bet ir VDU Muzikos akademijos studento Jurgio Jarašiaus jautriai atlikta Giedriaus Kuprevičiaus daina „Skriski, skriski Lietuvėlėn“ iš miuziklo „Devynbėdžiai“. Festivalio pradžiai parengtoje programoje Kristijono Donelaičio „Metų“ ištraukas, lydimas improvizacijų pagal Liudviko Rėzos ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio užrašytas liaudies dainų melodijas, skaitė ne tik „Nepaklusniųjų“ komandos senbuviai, bet ir VDU studentų duetas – Justina Gerulaitytė ir Jurgis Jarašius.
 
Rengiant šiųmetės „Nepaklusniųjų žemės“ programas prie festivalio senbuvių Sonatos ir Roko Zubovų (fortepijoninis duetas), Mindaugo Bačkaus (violončelė), Andriaus Radziukyno (fleita), Roberto Bliškevičiaus (altas), Rogerio Vigulfo (klarnetas, Norvegija), Vytauto Mikeliūno (smuikas), Tomo Collingwoodo (violončelė, Didžioji Britanija), Juliaus Černiaus (klarnetas), Steino Skjervoldo (baritonas; Norvegija, Lietuva), Andriaus Dirmausko (valtorna), Jurgitos Mieželytės (kompozitorė) prisijungė smuikininkė Margarita Garmutė, kontrabosininkas Danielis Rubinas ir kompozitorius Dario Martinelli (Italija, Lietuva).
 
„Nepaklusniųjų žemėje“ gyvena ir muzikantų vaikai. Jie ne tik dalyvauja kūrybinėse ekologinėse dirbtuvėse, bet ir paragauja „Nepaklusniųjų“ duonos netikėtai pasirodydami koncertuose. Šiemet festivalio scenos krikštą patyrė Danielio Rubino sūnus Tomas Rubinas, fagotu grojęs koncerte „Du pamario milžinai: Donelaitis ir Rėza“ bei ekologinio plenero parodos atidaryme. Čia prie jo prisijungė ir Mindaugo Bačkaus sūnus Žygimantas, improvizavęs gitara ir fortepijonu. Būrelis „Nepaklusniųjų žemės“ dalyvių vaikų – Agota, Morta, Barbora, Žygimantas, Elmis, Jokūbas, Jonas, Tomas – vienaip ar kitaip įsitraukė į Nidoje veikusias kūrybines dirbtuves mažiesiems ir išvien su kitais plenero dalyviais sukūrė įspūdingą įvairiausių dūzgiančių, skraidančių, ropojančių, plaukiojančių ar bėgiojančių žemės gyvių parodą K. Donelaičio „Metų“ tema.
 
Ekologinio plenero kūrybines dirbtuves mažiesiems ir didesniems poilsiautojams jau ketvirtus metus rengia dailininkė, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos dėstytoja Vaida Kunigėlytė ir jos kolegė Vilma Dmitrijevienė. Joms talkino kūrybingas jaunimas: Ieva Mažunaitytė, Barbora Dmitrijevaitė ir Jonas Kuprevičius. Kaip visada daug festivalio talkininkų ir dalyvių lieka „už kadro“. Kad ir tie entuziastai, kurie sąžiningai rinko šiukšles pajūryje ir taip palaikė „Nepaklusniųjų žemės“ ekologijos idėją.
 
„Nepaklusniųjų žemę X“ liepos 6-ąją atvėrė programa „Du pamario milžinai: Donelaitis ir Rėza“. Donelaičio metais Valstybės dienai skirtame koncerte susipynė didžiojo būrų gyvenimo dainiaus tekstai ir Liudviko Rėzos atrastos Pamario krašto dainos. Tarsi atliepdami iš Vilniaus ataidinčiai Pasaulio lietuvių dainų šventei ir jungdamiesi prie K. Donelaičio „Metų“ skaitymų, „Nepaklusnieji“ drąsiai supynė pačių skaitomas „Metų“ ištraukas su laisva instrumentine L. Rėzos ir M.K. Čiurlionio užrašytų liaudies dainų („Atplauk laivužis“, „Ko liūdit, seselės“, „Oi tu, strazdeli“ bei „Bėkit, bareliai“ ir „Išėjo mergelė“) traktuote. „Metuose“ poetiškai apdainuota žmogaus ir gamtos su visais joje knibždančiais gyviais harmonija inspiravo „Nepaklusniuosius“ šiemet skirti daugiau dėmesio gyvūnams. Gal todėl radosi teatralizuotas koncertas „ZooRadio“, todėl tiek daug pavasario išbudintų vabzdžių skraidė bei vabalų ropinėjo po ekologinių kūrybinių dirbtuvių pievą prie Neringos meno mokyklos. Kitaip nei tikrame gyvenime, jie nekando, tik kandžiai priminė, kad pakelėje besimėtanti šiukšlė gali tapti kūrybos priemone.

 

Festivalio 10-mečio proga sukurta vėliava. S. Valiulytės nuotr.
Festivalio 10-mečio proga sukurta vėliava. S. Valiulytės nuotr.
Festivalio atidarymo koncertas, skirtas Donelaičio metams ir Valstybės dienai. S. Valiulytės nuotr.
Festivalio atidarymo koncertas, skirtas Donelaičio metams ir Valstybės dienai. S. Valiulytės nuotr.
Nepaklusnieji groja Chicką Corea Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje. S. Valiulytės nuotr.
Nepaklusnieji groja Chicką Corea Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje. S. Valiulytės nuotr.
„Nepaklusniųjų žemės“ kūrybinių dirbtuvių parodos atidaryme groja Tomas Rubinas. S. Valiulytės nuotr.
„Nepaklusniųjų žemės“ kūrybinių dirbtuvių parodos atidaryme groja Tomas Rubinas. S. Valiulytės nuotr.
Ekologiniame plenere šiemet dominavo vabzdžiai. S. Valiulytės nuotr.
Ekologiniame plenere šiemet dominavo vabzdžiai. S. Valiulytės nuotr.
Ekologinio plenero dalyviai piešė bendrą darbą Donelaičio „Metų“ tema. S. Valiulytės nuotr.
Ekologinio plenero dalyviai piešė bendrą darbą Donelaičio „Metų“ tema. S. Valiulytės nuotr.
Ekologinis pleneras šurmuliavo prie Neringos meno mokyklos Nidoje. S. Valiulytės nuotr.
Ekologinis pleneras šurmuliavo prie Neringos meno mokyklos Nidoje. S. Valiulytės nuotr.
Nepaklusniųjų žemės X gyventojai atsisveikinimo akimirką. Nuotrauka iš festivalio archyvo
Nepaklusniųjų žemės X gyventojai atsisveikinimo akimirką. Nuotrauka iš festivalio archyvo