Šokio dienoraščiai

Kovo 21 d.

„Stebuklingas mandarinas“ (LNOBT)

Atšaukus Piotro Čaikovskio „Spragtuką“, Sergejaus Prokofjevo „Romeo ir Džuljetą“, su Igorio Stravinskio „Šventuoju pavasariu“ suporuotą „Pragiedrėjusią naktį“ pagal Arnoldo Schönbergo muziką, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) repertuare nebeliko dešimtmetį mūsų baleto trupei vadovavusio Krzysztofo Pastoro darbų, todėl buvo malonu matyti sugrįžusį Bélos Bartóko kūrinių diptiką. „Stebuklingas mandarinas“ – priešpaskutinis Pastoro darbas Vilniuje, sukurtas iškeitus jam būdingą neoklasikinio baleto estetiką į kur kas juslingesnę, aštresnę judesių kalbą. Spektaklyje šoka ne tik baleto artistai, bet ir Boriso Kudličkos scenografija – judančios scenos-vitrinos, tiesiogine ir perkeltine prasme kilstelėjančios nesudėtingą pasakojimą į modernistinės parabolės lygmenį. Mandarinas-Ignas Armalis ir Mergina-Greta Gylytė raiškiai perteikė muzikoje ir choreografijoje juntamas aistros, prievartos temas, kurios pamažu iš komiškų virsta dramatiškomis ir pabaigoje įgauna fantasmagorišką vaizdinį pavidalą.

Kovo 25 d.

Klasikinio šokio egzaminas (Šokio teatras)

Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos (NMKČMM) Baleto skyrių šiais metais baigia septynios merginos: Tėja Daujotaitė, Smiltė Mazūraitė, Austėja Medekšaitė, Yeva Schportniuk, Diana Semchuk (šios dvi merginos – iš Ukrainos, į Vilnių jos atvyko prasidėjus karui, į dešimtą klasę), Gabrielė Šinkūnaitė ir Justina Ūsaitė (mokytoja Deimantė Karpušenkovienė) ir trys vaikinai: Simonas Bačkis, Vadimas Čuvykinas ir Jurgis Vyrukaitis (mokytojas Danielius Kiršys). Visada įdomu stebėti baigiamuosius egzaminus, kuriuose, suprantama, juntama šiokia tokia įtampa, tačiau čia galima atpažinti tuos, kurie per keletą metų atkreipė dėmesį Baleto skyriaus surengtuose koncertuose, įvertinti jų tobulėjimą. Kartu su vaikinais egzamine dalyvavo trys vienuoliktokai: Aleksandras Sergejevas ir Mihaelis Sebastianas Danosas iš Latvijos ir Okine Yamamoto iš Japonijos; merginų pasirodymas sužavėjo aiškiai juntama dramaturgija, dinamiška klasikinio baleto judesių kaita ir beveik buvo panašus į spektaklį. 

Kovo 27 d.

Tarptautinė teatro diena, Klaipėda

Klaipėdos dramos teatre išdalinti „Auksiniai scenos kryžiai“ geriausiems 2023 m. teatro menininkams, taip pat – šokėjams ir baleto artistams. Didelė garbė įteikti apdovanojimą, tačiau šios garbės kaina – sutrikdytas pačios šventės kaip režisūrinės struktūros potyris, nes užkulisiuose vykdant griežtus režisierių ir jų asistentų nurodymus neteko scenoje pamatyti pačių šokėjų. „Auksinių scenos kryžių“ komisija nusprendė, kad pernai geriausias baleto artistas buvo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistas ukrainietis Yanas Malakis, o geriausia šokėja – pastaraisiais metais dažniausiai Šeiko šokio teatro spektakliuose matoma Oksana Griaznova. Nors laukiant išėjimo į sceną ir galvojant, kaip per keturiasdešimt penkias sekundes pasveikinti Lietuvos teatro bendruomenę ir būsimą laureatą ar laureatę, užteko laiko ir parepetuoti, kaip užsegti šį garbingą apdovanojimą, repeticija buvo veltui: „Auksinio scenos kryžiaus“ laimėtoja, kaip buvo pranešta, dalyvavo spektaklyje ir į ceremoniją atvykti negalėjo. Ar ne tikslingiau būtų šią dieną visiems scenos menininkams padaryti šventinę, suteikiant progą ir dalyvauti apdovanojimų iškilmėse, ir atsiimti apdovanojimus, ir pasveikinti nominuotuosius bei apdovanotuosius?

Kovo 28 d.

Charakterinio šokio egzaminas (Šokio teatras)

Sekant NMKČMM Baleto skyriaus moksleivių baigiamųjų egzaminų maratoną ir apgailestaujant, kad ne viską pavyksta pamatyti, šiais metais pasisekė būti charakterinio šokio egzamino žiūrovu. Mokytoja Aušra Gineitytė kūrybiškai perteikia savo mokiniams per daugelį metų nugludintus, stilizuotus lenkų, vengrų, ispanų šokių judesius, padeda jiems išlaisvinti artistiškumą, pademonstruoti temperamentą. Antroje egzamino dalyje rodytose klasikinių baletų „Gulbių ežeras“, „Don Kichotas“, „Silfidė“ ištraukose, monologe „Mergina iš Saragosos“ buvo galima pajusti jaunųjų šokėjų perteikiamą gyvą kūrinio pulsą, įtaigius muzikos ir judesių sąskambius.

O šios dienos vakare pasiekė puiki žinia: nuo 1988 m. rengiamame jaunųjų baleto artistų konkurse Prix du Nord, kuris vyko Geteborge, triumfavo Baleto skyriaus mokinės. Vienuoliktokė Ieva Repšytė (mokytoja Neli Beredina) vyresniųjų skyriuje pelnė aukso medalį ir specialųjį žiūri prizą (ji šoko variaciją iš Grand pas classique ir miniatiūrą „Undinė“, kurią sukūrė Latvijos choreografė Milana Komarova). Auksą pelnė ir jaunesniųjų skyriuje dalyvavusi devintokė Alicija Klimaševska (mokytojos Rūta Kudžmaitė-Daraškevičienė ir Audronė Domeikienė), kuri atliko variacijas iš baletų „Pachita“ ir „Korsaras“. Kaip pasidžiaugė Baleto skyriaus vadovas Eligijus Butkus, tai geriausias rezultatas nuo 2002 metų, kai šiame konkurse tuomet moksleivės Jurgita Dronina pelnė sidabro, o Olesia Pavliukevič – bronzos medalius.

Kovo 31 d.

„Procesas“ (LNOBT)

Šio sezono kompozitoriaus Mindaugo Urbaičio ir choreografo Martyno Rimeikio baleto „Procesas“ serijoje – debiutai, sugrįžimai ir išvykimai. Kovo 29 d. Teismo valytojos vaidmenį pirmą kartą atliko neseniai Vilniuje pradėjusi dirbti baleto artistė Imogen Moss; buvo malonu vėl scenoje matyti trumpam į Vilnių grįžusius buvusius LNOBT solistus Jeronimą Krivicką ir Gohar Mkrtchyan, kurie nuo rudens dirba Béjart Ballet Lausanne. Ir liūdna atsisveikinti su solistu Danieliu Dolanu, kuris į Vilnių atvyko 2014-aisiais ir Lietuvos baletui atidavė dešimt savo kaip baleto artisto karjeros metų. Jis sukūrė nemažai vaidmenų klasikiniuose ir šiuolaikiniuose baletuose.

Balandžio 4 d.

Lietuvos baleto artistai vis dažniau matomi kitų šalių baleto trupių spektakliuose. Nuo rudens Anglijos nacionaliniame balete dirbantis Edvinas Jakonis debiutavo spektaklyje „Mano pirmasis baletas: Gulbių ežeras“. Tai 2012 m. sukurta vaikams nuo trejų metų pritaikyta valandos trukmės labiausiai pasaulyje žinomo ir populiarumo neprarandančio klasikinio baleto versija, kur pasakotojas supažindina žiūrovus su baleto siužetu, Piotro Čaikovskio muzika ir klasikinio baleto estetika. Šis spektaklis – su laiminga pabaiga ir dviem Zygfrydo partnerėmis: Odetą šoko Chloe Keneally, Odiliją – Adriana Lizardi. Anglijos nacionalinis baletas turi ne tik sumažintą, bet ir padidintą „Gulbių ežero“ variantą, kuris rodomas apskritoje Karališkojoje Alberto salėje (Royal Albert Hall). Jį 1997 m. pastatė tuometis Anglijos nacionalinio baleto meno vadovas Derekas Deane’as; spektaklyje dalyvauja 120 šokėjų ir 60 gulbių. Šiuo metu Jakonis repetuoja Pas de douze – yra vienas iš tuo pat metu scenoje šokančių keturių Pas de trois atlikėjų; spektakliai numatyti birželio 12–23 dienomis.

Balandžio 11 d.

„Barbora Radvilaitė“ (LNOBT)

2011 m. choreografės ir režisierės Anželikos Cholinos sukurtas baletas „Barbora Radvilaitė“ šventė penkiasdešimtojo spektaklio jubiliejų. Šia proga prieš spektaklį įvyko susitikimas ne tik su choreografe, bet ir su istoriku Albinu Kuncevičiumi bei Varšuvoje gyvenančiu Radvilų palikuoniu kunigaikščiu Motiejumi Radvila (Maciej Radziwiłł). Choreografė prisiminė spektaklio gimimo aplinkybes, kai paprašyta gelbėti repertuarą kviestiniam choreografui netesėjus pažado pastatyti baletą „Pikų dama“, per tris dienas privalėjo pasiūlyti tai, kas jai pačiai atrodė svarbu ir reikšminga – Barboros Radvilaitės istoriją, apie kurią jai buvo užsiminęs šviesaus atminimo choreografas Elegijus Bukaitis. Šioje baleto „Barbora Radvilaitė“ serijoje – nemažai debiutų. Bonos Sforcos vaidmenį sukūrė Greta Gylytė, Elžbietos Habsburgaitės – Marine Pontarlier, juokdario Stanciko – Jonas Bernardas Kertenis. Paskutiniame iš trijų spektaklių – dar vienas reikšmingas „pirmasis kartas“: Barboros Radvilaitės vaidmenį atliko Nora Straukaitė.

Balandžio 20 d.

Klaipėdos muzikinio teatro atidarymas

Beveik penkerius metus trukusi Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro statyba baigta – teatras atidarytas solidžiu koncertu, vertu įspūdingos architektūros ir puikios akustikos. Visoje scenoje pasklidęs orkestras nepaliko vietos šokėjams – jie per atidarymo programą šoko ekrane, repeticijų salėje atlikdami sceną iš Eduardo Balsio baleto „Eglė žalčių karalienė“ (choreografas Martynas Rimeikis). Labai įdomu, kaip naujojoje scenoje atrodys operos ir, svarbiausia, šokio spektakliai: klaipėdiečiai tai galėjo įvertinti jau balandžio 27 ir 28 d., kai buvo rodomas choreografų Roberto Bondaros ir Alexanderio Ekmano kūrinių diptikas „Sapnai ir kaktusai“ (jame dalyvaus ir Yanas Malakis, pelnęs „Auksinį scenos kryžių“ už vaidmenį Ekmano „Kaktusuose“).

Balandžio 21 d.

Retokai LNOBT rodomą Bogdano Pawłowskio baletą „Snieguolė ir septyni nykštukai“ teko praleisti traukinyje Klaipėda–Vilnius. 2022-aisiais penkiasdešimtmetį atšventusiame ir šią dieną 337 kartą rodytame spektaklyje – tikėti ir netikėti debiutai. Daug garsių Lietuvos baleto solistų pradėjo savo karjerą šiame spektaklyje kaip vabzdžiai ar žvėreliai ir vėliau šturmavo didžiojo repertuaro vaidmenis. Šį kartą įsilieti į spalvingo spektaklio veikėjų būrį nepasididžiavo jau didžiulę sceninę patirtį sukaupę solistai. Išvykus Danieliui Dolanui, Nykštuko Gudručio vaidmenį iš jo perėmė Ignas Armalis, tačiau labiausiai gaila, kad nepavyko pamatyti trijų debiutančių meškučių: Imogen Moss kompaniją palaikė baleto solistės Greta Gylytė ir Olesia Šaitanova.