Autorius: Aldona Eleonora Radvilaitė

Aldona Eleonora Radvilaitė

Pianisto Viktoro Paukštelio kompaktinę plokštelę išklausius

Lietuvių melomanams gerai žinomas pianistas Viktoras Paukštelis neseniai įrašė jau trečią savo solinio repertuaro kūrinių kompaktinę plokštelę. Pirmoje, kurią išleido „Baltic Optical Disc“ (2013), skamba meistriškai atliekami Johanno Sebastiano Bacho, Ferenco Liszto, Claude’o Debussy kūriniai. Antrą ir trečią kompaktines plokšteles išleido „Sheva Collection“ (Italija), – jose skamba tiek „auksinio pianistų fondo“, tiek ir retai atliekami kūriniai. Antroje plokštelėje (2014) – J.S. Bacho Prancūziškoji siuita Nr. 5, G-dur (BWV 816), retai atliekamos, o gal mūsų klausytojų net ir negirdėtos Anatolijaus Liadovo (1855–1914) žavios įvairių opusų pjesės ir populiarusis Aleksandro Skriabino Etiudas, op. 8, Nr. 12 dis-moll. Naujausioje, trečioje, kurią Piano LT koncertų salėje „Fazioli Grand Piano“ instrumentu 2015 m. kovo 25–28 d. įgrojo Viktoras Paukštelis (įrašo inžinierius Giedrius Litvinas, beje, kaip ir ankstesnės, asistentas Vilius Narvilas, o abiejų plokštelių viršelių fotografijos – Aušros Volungės), galima mėgautis septyniomis grakščiomis Jeano-Philippe’o Rameau (1683–1764) pjesėmis iš trijų Siuitų klavesinui (D-dur, e-moll, G-dur), Roberto Schumanno (1810–1856) „Vaikų scenomis“ („Kinderszenen“), op. 15, bei Césaro Francko (1822–1890) Preliudu, Choralu ir Fuga, op. 21.

Aldona Eleonora Radvilaitė

Festivalio „Pravoslavų Kalėdos Lietuvoje“ atradimai

Tris išskirtinus klasikinės muzikos koncertus Vilniaus klausytojams pateikė tarptautinė programa „Kultūrų dialogas“, kuriai vadovauja Vladimiro Spivakovo fondo direktorė Lietuvoje Irena Zacharova. Pagal susitarimą tarp Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos, Rusijos Gnesinų muzikos akademijos ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei Vilniaus slavų tradicinės muzikos mokyklos, šio daugiafunkcinio projekto kontekste per 11 metų suorganizuota daugybė vertingų renginių: abiejų šalių žymių muzikų meistriškumo klasių, pokalbių, apsikeista koncertais. Palangoje jau 15 metų vyksta vasaros kūrybinė stovykla „Tradicija“, kurioje dėsto minėtų aukštųjų mokyklų profesoriai. 2015 m. gruodį – 2016 m. sausį įvyko jau dvyliktasis „Kultūrų dialogų“ kalėdinis festivalis, kuriame dalyvavo keturi jauni, bet jau aktyviai ir labai sėkmingai pasaulio prestižinėse koncertų salėse pasirodantys muzikai. 2015 m. gruodžio 16 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje koncertavo nuostabus violončelininkas Aleksandras Rammas ir pianistė Anna Odincova, 2016 m. sausio 9 d. ten pat savo pianisto talentą atskleidė Filippas Kopačevskis, o 2016 m. sausio 10 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje festivalio pabaigos koncerte solinę programą pateikė jauniausias dalyvis – Maskvoje 2001 m. gimęs pianistas Dmitrijus Judinas.

Aldona Eleonora Radvilaitė

Andriaus Žlabio ir Johnny Gandelsmano koncertai bei prancūzų muzikos blyksnis

Atvėrė duris puiki nauja kamerinė koncertų salė su idealia akustika. Ši džiugi žinia atsklido ne iš Palangos, o iš tolokai nuo Vilniaus (Mielagėnų kaime, Ignalinos raj.) esančio, naujai prikelto Paliesiaus dvaro, kuriam vadovauja gydytojas, medicinos mokslų daktaras Julius Ptašekas. Ten ši šviesi asmenybė įrengė Paliesiaus fizinio krūvio terapijos kliniką, kurios sėkmingai veiklai talkina visas istorinės aplinkos kompleksas: gražus parkas, šalia esančioje miško teritorijoje įrengti vaikščiojimo ir bėgiojimo takai su specialia danga, fizinio aktyvumo patalpos dvaro viešbutyje, restoranas, kuriame maistas ruošiamas pagal sveikos mitybos principus. Žmonės kviečiami į savaitgalines sveikatingumo programas. Mums, menininkams, ypač smagu, kad ten, senųjų pasagos formos arklidžių griuvėsiuose – jų sienų fragmentuose, apgaubtuose didžiule stiklo ir metalo konstrukcija – įrengta koncertų erdvė, dar vadinama „Pasaga“. Šis keistos formos akmenų mūras sukuria ypatingą akustiką. Už pagrindinės salės akmeninės sienos yra dar kelios mažesnės erdvės, kuriose integruota moderni garso ir vaizdo įranga.

Įsitikinti šios jaukios koncertų salės akustikos tobulumu galėjau gruodžio 12 d. ten surengtame smuikininko iš JAV Johnny Gandelsmano ir mūsų mylimo pianisto Andriaus Žlabio koncerte. Vos įžengus į salę, maloniai nustebino grakštus, kaštonų ar tamsoko gintaro spalvos, nedidelis, dailios, lyg senovinės formos fortepijonas „Steinway and Sons“. Buvo įdomu patirti, kaip šioje ypatingoje erdvėje nuskambės ką tik, išvakarėse, Valdovų rūmuose Vilniuje girdėta šių meistrų atliekama programa. Ten – įspūdinga didžiulė salė su didikų portretais ir koncertiniu „Fazioli“ rojaliu, o čia – miela, klausytojų sausakimšai prisipildžiusi patalpa, ką jau kalbėti apie pro stiklines duris matomą gamtos vaizdą, nuostabų fortepijoną ir visiškai kitokią akustiką.

Aldona Eleonora Radvilaitė

IV Vilniaus fortepijono muzikos festivalio „Tandemai“ įspūdžiai

Vilniaus fortepijono muzikos festivalio „Tandemai“ lapkričio 21 d. koncerte skambėjo simfoninė muzika. Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas) dirigavo Robertas Šervenikas. Pirmoje koncerto dalyje skambėjo šviesi, optimistiška, džiugesio kupina programa: Sergejaus Prokofjevo „Klasikinė simfonija“ D-dur, op. 25, ir Franciso Poulenco Koncertas dviem fortepijonams ir orkestrui, kuriame solo skambino „Grau Schumacher Piano Duo“ iš Vokietijos – Andreas Grau ir Götzas Schumacheris. Šio dueto repertuare – įvairių epochų muzika dviem fortepijonams, nemažai naujausių opusų, o diskografijoje – garso įrašai nuo Bacho iki šiuolaikinės muzikos. Pianistai už juos yra gavę keletą garbingų apdovanojimų.

Sklandžiai, grakščiai, skaidriai, stilingai traktuojamos Prokofjevo „Klasikinės simfonijos“ grožį kiek gadino kartkartėmis pasitaikantys neidealiai atskirų instrumentų intonuojami garsai. Sužavėjo pianistų dueto ir orkestro atliekama prancūzų kompozitoriaus, „Šešeto grupės“ atstovo Poulenco trijų dalių Koncerto muzika: smagiai nuteikianti kraštinėse dalyse, o II dalyje Larghetto – plastiška, kiek jausminga, tarsi aromatizuota. Panašiai nuskambėjo ir dueto bisui paskambinta Dariuso Milhaud siuitos dviem fortepijonams „Scaramouche“ lėtoji dalis.

Carlo Nielseno Simfonija Nr. 5, op. 50, kuria pažymėtas šio danų kompozitoriaus gimimo 150-metis, tapo kontrastu panašaus laikotarpio autorių muzikai. Solidi, išplėtota 2 dalių simfonija, kurios rašymui, pasak autoriaus, netiesioginę įtaką darė ir siaubingi Pirmojo pasaulinio karo įvykiai („nė vienas iš mūsų nebesame tokie, kokie buvome iki karo“), skambėjo dramatiškai, kai kuriuose epizoduose net grėsmingai. Įtemptą, jausmų gilumu persmelktą muziką keitė kontrastinga, švelni, graži, gėrį teigianti garsų tėkmė. Maestro Robertas Šervenikas užtikrintai, įtaigiai kvietė klausytojus atidžiai sekti šią „tamsos ir šviesos priešpriešą, blogio ir gėrio kovą“, kaip šią simfoniją apibūdino pats Nielsenas.

Aldona Eleonora Radvilaitė

Pirmieji IV Vilniaus fortepijono muzikos festivalio koncertai

Lapkričio mėnesį muzikos gerbėjai gali gėrėtis puikia fortepijono muzika, kurią Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje atlieka Lietuvoje jau koncertavę ir mums dar nežinomi pasaulinio garso muzikai. Juos į IV Vilniaus fortepijono muzikos festivalį „Tandemai“ pakvietė už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir aktyvią koncertinę veiklą daugybe apdovanojimų pagerbta, Vilniuje, Paryžiuje ir Ženevoje gyvenanti pianistė, profesorė Mūza Rubackytė. Ji yra šio tarptautinio festivalio meno vadovė ir įkūrėja, taip pat tarptautinių Ferenco Liszto asociacijų biuro narė, F. Liszto draugijos Lietuvoje „LiSZtuania“ prezidentė, ilgametė tarptautinio F. Liszto pianistų konkurso Utrechte žiuri narė. Už F. Liszto kūrybos ir vengrų kultūros sklaidą pasaulyje 2012 m. M. Rubackytei įteiktas Vengrijos kultūros ministerijos prizas „Pro Hungarica“.

Ketvirtasis Vilniaus fortepijono muzikos festivalis pristato muzikų tandemus. Kaip žinia, viena šio žodžio prasmių – „darnus žaidėjų dvejetas“. Kaip per spaudos konferenciją sakė profesorė, šiuo metu pasaulyje vyksta daug dramatiškų įvykių, o tai savaip siejasi ir su pianisto profesija. „Vienišumas man pasirodė labai dramatiška ir opi tema. Vienišumas yra pianisto profesijos dalis. Mes dirbame vieni, keliaujame vieni, grojame scenoje vieni. Esame solistai. Fortepijonas – instrumentų karalius (tenesupyksta vargonininkai) – mums leidžia būti vieniems. O kai sakome „vienatvė“, tai galime suprasti kaip atsiskyrimą nuo pasaulio, egocentriškumą. Todėl šiandien man atrodo labai aktualu būti pasaulio dalimi, jausti ne konkurencijos dvasią, o dalijimosi, tarpusavio pagalbos, gerumo dvasią. Ta mintis labai svarbi. Nelengva tai įvykdyti. Laukiame, kad ši pozityvi idėja suskambės harmoningu akordu ir duos harmoningą rezultatą.“

Aldona Eleonora Radvilaitė

Festivalio „Sugrįžimai“ įspūdžiai

Aldona Eleonora Radvilaitė

Lietuvos kamerinis orkestras su Sergejumi Krylovu ir Jelena Baškirova

Aldona Eleonora Radvilaitė

Koncertai profesorės Veronikos Vitaitės jubiliejui pažymėti

Aldona Eleonora Radvilaitė

„Trio Enescu“ koncertas filharmonijoje

Koncerte „Rudens trio“ lapkričio 19 d. galėjome pasiklausyti jauno kolektyvo „Trio Enescu“ muzikavimo. Tai fortepijoninis trio, susibūręs 2011 m., kai buvo minimos žymiausio XX a. rumunų kompozitoriaus, smuikininko virtuozo, pianisto, dirigento George’o Enescu (1881–1955) 130-osios gimimo metinės. Trio studijavo Albano Bergo kvarteto narių ir prof. Haraldo Schonewego klasėse, tobulinosi žymių atlikėjų meistriškumo kursuose, tapo laureatu tarptautiniuose kamerinės muzikos konkursuose „Jeunesses Musikales“, „J. Brahms Gesellschaft“ Austrijoje, „Helexpo“ Graikijoje, nemažai koncertavo įvairiose pasaulio salėse. Šiemet pasirodžiusioje pirmoje „Trio Enescu“ plokštelėje įrašyti G. Enescu kūriniai ir vienas paskutinių Gabrielio Fauré opusų, Trio d-moll. 2013 m. ansamblis pasirašė sutartį su garsia klasikinės muzikos įrašų kompanija „Genuin Classics Recording Group“ ir „Dagmar Körner“ koncertine agentūra, atveriančia platesnius kelius į pasaulio koncertų sales.

Aldona Eleonora Radvilaitė

Tarptautinį Čiurlionio muzikos festivalį peržvelgus