Garsai tirpo erdvėje

Žodžiais sunku išsakyti įspūdžius, patirtus klausantis muzikos mago, burtininko, smuikininko ir dirigento Sergejaus Krylovo interpretacijos meno. Puikiai Lietuvos melomanams žinomas ir jų mylimas maestro visuomet imasi atlikti tik aukščiausio meninio lygio kūrinius. Mums pasisekė, kad jis yra Lietuvos kamerinio orkestro meno vadovas, todėl turime progų mėgautis įspūdingu, pakiliu jo vadovaujamo orkestro griežimu, o dar labiau jaudina ypač dvasingai ir temperamentingai besiliejantys jo nuostabaus smuiko tembro garsai. Daug pasaulyje koncertuojantis virtuozas, pelnęs daugybę apdovanojimų ir garbės ženklų, Mstislavo Rostropovičiaus įvardytas vienu iš penkių geriausių pasaulio smuikininkų, pasirodo ir kaip puikus dirigentas, be to, nuo 2012 m. jis dėsto Muzikos ir meno universitete Lugane, Šveicarijoje.

 

Vasario 14-osios koncertui Filharmonijos Didžiojoje salėje Sergejus Krylovas pasirinko puikiai Šv. Valentino dienai tinkančią programą: pirmoje dalyje nuskambėjo estų kompozitoriaus, gyvenančio Vokietijoje, šiemet švenčiančio 80-metį, Arvo Pärto monumentalus veikalas „Te Deum“ (kurtas 1984–1985 m. Vakarų Vokietijos radijo Kelne užsakymu, peržiūrėtas 1992-aisiais) chorui, styginių orkestrui ir fonogramai. Jį atliko Kauno valstybinis choras (vadovas Petras Bingelis) ir Lietuvos kamerinis orkestras, diriguojamas S. Krylovo. Antroje koncerto dalyje klausytojai mėgavosi puikiai atliekama Wolfgango Amadeus Mozarto muzika – Adagio smuikui ir orkestrui E-dur, KV 261 bei Koncertu fortepijonui ir orkestrui Nr. 21 C-dur, KV 467, jį skambino Jelena Baškirova.

 

A. Pärto, priėmusio Rusijos Ortodoksų Bažnyčios tikėjimą, sukurtas „Te Deum laudamus“ – iškilmingas šlovinimo himnas krikščionių liturgijoje – užhipnotizavo įspūdingais, talentingai sukomponuotais skambesiais. Fonograma paslaptingu gaudimu kūrė mistinę atmosferą. Choro grupių kaita, kai žemame registre vyrų giedamą santūrią, įtaigią muziką keitė kitų balsų kuriama religinio kilnumo nuotaika, po jos nuskambėdavo darnus minimalistinės medžiagos orkestras, staiga išnirdavo galingos, visų atlikėjų pastangomis pasiekiamos kulminacijos, po to vėl tarp atskirų orkestro ar choro dalyvių „pabyrėdavo“ paslaptingos frazės – visa tai kaustė dėmesį ir neleido atsipalaiduoti. Kartais truputį trikdė nelabai sklandžiai prasidedantys aukščiausio tembro vienos dainininkės ar šių balsų grupės atliekami epizodai, tačiau tai nesugadino bendro įspūdžio.

 

Antroje koncerto dalyje maestro S. Krylovo su orkestru pagriežtas W.A. Mozarto Adagio jaudino dvasiškai turtingos, intelektualios ir aistringos asmenybės įkvėptais sodriais, gaiviais, ypatingai gražiais smuiko garsais. Prisiminiau metaforą „smuikas pravirko“.

 

Įdomu buvo paklausyti pasaulyje mėgstamo, garsaus pianisto Dmitrijaus Baškirovo dukters Jelenos Baškirovos atliekamo W.A. Mozarto Koncerto traktuotės. Pianistė studijavo Maskvos Piotro Čaikovskio konservatorijoje, savo tėvo klasėje, yra entuziastinga kamerinės muzikos atlikėja, koncertuoja ir įrašo nemažai įrašų su įvairiais scenos partneriais, skambina kaip solistė su daugeliu orkestrų, dažnai akompanuoja operos solistams Annai Netrebko ir Robertui Hollui. 1998 m. E. Baškirova įkūrė tarptautinį Jeruzalės kamerinės muzikos festivalį, yra jo meno vadovė. Polinkis į kamerinį muzikavimą jautėsi ir jos W.A. Mozarto Koncerto traktuotėje. Būtų įdomu išgirsti pianistės atliekamą ir kitokią muziką. Šį vakarą girdėjome daugybę labai tylių, beveik beištirpstančių skambesių, meistriškai ir labai vikriai atliekamų banguojančių (dinamikos prasme) pasažų, rafinuotai lanksčias tylutėles frazes, kurioms gražiais, gaiviais intarpais bei darniu akompanimentu dėmesingai talkino S. Krylovo vadovaujamas orkestras. Solisto kadencijos buvo atliekamos tarsi romantiškesniu stiliumi, improvizuojant, o antros dalies Andante vos girdimi fortepijono garsai beveik tirpo erdvėje. Bisui pianistė labai tyliai ir meistriškai, ramiai, lanksčiai frazuodama paskambino Roberto Schumanno „Abend“ („Vakare“) iš „Fantastinių pjesių“.