7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Pabuvimas kartu

„Trio Enescu“ koncertas filharmonijoje

Aldona Eleonora Radvilaitė
Nr. 42 (1103), 2014-11-28
Muzika
„Trio Enescu“. A. Rakausko nuotr.
„Trio Enescu“. A. Rakausko nuotr.
Koncerte „Rudens trio“ lapkričio 19 d. galėjome pasiklausyti jauno kolektyvo „Trio Enescu“ muzikavimo. Tai fortepijoninis trio, susibūręs 2011 m., kai buvo minimos žymiausio XX a. rumunų kompozitoriaus, smuikininko virtuozo, pianisto, dirigento George’o Enescu (1881–1955) 130-osios gimimo metinės. Trio studijavo Albano Bergo kvarteto narių ir prof. Haraldo Schonewego klasėse, tobulinosi žymių atlikėjų meistriškumo kursuose, tapo laureatu tarptautiniuose kamerinės muzikos konkursuose „Jeunesses Musikales“, „J. Brahms Gesellschaft“ Austrijoje, „Helexpo“ Graikijoje, nemažai koncertavo įvairiose pasaulio salėse. Šiemet pasirodžiusioje pirmoje „Trio Enescu“ plokštelėje įrašyti G. Enescu kūriniai ir vienas paskutinių Gabrielio Fauré opusų, Trio d-moll. 2013 m. ansamblis pasirašė sutartį su garsia klasikinės muzikos įrašų kompanija „Genuin Classics Recording Group“ ir „Dagmar Körner“ koncertine agentūra, atveriančia platesnius kelius į pasaulio koncertų sales.
 
Trio groja du lietuviai – pianistė Gabrielė Gylytė-Hein ir violončelininkas Edvardas Armonas – bei Rumunijoje gimusi smuikininkė Alina Armonas-Tambrea. Kadangi koncerto programoje vyravo kūriniai, kuriuose sudėtingiausia buvo fortepijono partija, visų pirma atkreipkime dėmesį į pianistę Gabrielę Gylytę-Hein. Ji studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (prof. Petro Geniušo kl.), Frankfurto prie Maino ir Manheimo aukštosiose muzikos mokyklose (Levo Natochenny ir Paulo Dano klasėse), tapo tarptautinių konkursų laureate. Smuikininkė A. Armonas-Tambrea, baigusi Roberto Schumanno aukštąją muzikos mokyklą Diuseldorfe ir Kelno aukštąją muzikos ir šokio mokyklą, dabar yra smuiko ir kamerinio ansamblio docentė Darmštato muzikos akademijoje, daug koncertuoja, griežia puikiu Giovanni Guadagnini smuiku (1796 m.). Violončelininkas Edvardas Armonas yra žinomų Lietuvos muzikų – pianistės Irenos Uss ir violončelininko Rimanto Armono sūnus, studijavo LMTA (prof. R. Armono kl.), Kelno aukštojoje muzikos ir šokio mokykloje (prof. Franso Helmersono kl.), Paryžiaus nacionalinėje konservatorijoje (prof. Philippe’s Mullero kl.), tobulinosi žymių pasaulio muzikų meistriškumo kursuose. Jis yra kelių tarptautinių konkursų laureatas, pelnė Landgrafo von Hesseno premiją (Vokietija) ir teisę griežti Mstislavo Rostropovičiaus fondui priklausančia italų meistro violončele.
 
Filharmonijos koncerto vedėjai perskaičius kelių kolektyvo griežimą liaupsinančių recenzijų ištraukas, buvo smalsu, ar pasitvirtins šių kritikų nuomonės. Beje, vietoje planuoto Felikso Bajoro kūrinio „Flair“, 2012 m. sukurto „Trio Enescu“ prašymu, dėl kurio salėje matėsi ir keletas mūsų kompozitorių, buvo pagriežtas Josepho Haydno žavus trijų dalių Fortepijoninis trio Es-dur, nuskambėjęs profesionaliai, nors nelabai įtaigiai. Kilo mintis, kad galbūt paskutinę akimirką pasirinktas kūrinys nebuvo subrandintas, o gal atlikėjai nespėjo įsitraukti į muzikavimą. Po jo buvo pagrotas George’o Enescu taip pat trijų dalių Fortepijoninis trio a-moll. Kėlė pagarbą atlikėjų susitelkimas bendram griežimui, sinchroniškas pulso pojūtis, kokybiškas, profesionalus grojimas. Dominavo virtuoziškas pianistės skambinimas, tačiau fortepijono garsai nebuvo spalvingi, trūko įsijautimo į muziką. Apėmė keistas pojūtis, tarsi gana gražiai skambantis smuikas tik kartais pagriežia savo temas, o švelniai traktuojama violončelė tik delikačiai pritaria. Norėjosi įtaigesnio šios muzikos traktavimo, įsijautimo į skirtingas nuotaikas, aiškesnio kiekvieno instrumento dominavimo, kai svarbiausia muzikinė medžiaga autoriaus paskiriama būtent šiam muzikos vyksmo dalyviui.
 
Antroje koncerto dalyje skambėjo lyrinių bei elegiškų nuotaikų muzika, kuri, atrodo, šiam ansambliui artimesnė. G. Enescu „Tolimoji serenada“ („Sérénade lointaine“, dedikuota Rumunijos karališkajai šeimai), kaip ir šio kompozitoriaus trio a-moll, įrašytos ansamblio kompaktinėje plokštelėje. Talentingo rusų kompozitoriaus, dirigento, pianisto ir teoretiko, Sergejaus Rachmaninovo ir Aleksandro Skriabino mokytojo Antono Arenskio keturių skirtingo charakterio dalių, išplėtotas Fortepijoninis trio Nr. 1 d-moll, op. 32, tekėjo sklandžiai, gana nuotaikingai, nors vertėtų dar paieškoti įdomesnės dramaturgijos, kad nuolat besikartojanti panaši muzikinė medžiaga įgautų tikslingesnę plėtotę, ėjimą į kulminaciją, o ši būtų ryški ir jaudinanti. Analogiškai traktuojamos gražios kūrinio temos ilgainiui klausytojams prailgsta. Po elegiškai ramiai nuskambėjusios muzikos audringai ir pakiliai bisui atlikta Astoro Piazzollos „Žiema“ iš ciklo „Metų laikai“ tarsi įrodė, kad „Trio Enescu“ sugeba užsidegti ryškios ir efektingos muzikos traktavimui. Pasipylė sveikinimai, gėlių puokštės.

 

„Trio Enescu“. A. Rakausko nuotr.
„Trio Enescu“. A. Rakausko nuotr.