7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Visados laukiami

Festivalio „Sugrįžimai“ įspūdžiai

Aldona Eleonora Radvilaitė
Nr. 19 (1125), 2015-05-15
Muzika
Ansamblis „Nero“. K. Valiaus nuotr.
Ansamblis „Nero“. K. Valiaus nuotr.
Baigėsi Lietuvos melomanų laukiami „Sugrįžimų“ koncertai, prasidėję kovo 30 d. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje ir pasibaigę Vilniaus arkikatedroje bazilikoje gegužės 10 d., ta pati programa dar pakartota Varėnos kultūros rūmuose gegužės 12 dieną. Jau septynioliktą kartą Lietuvos muzikų rėmimo fondo darnaus kolektyvo, vadovaujamo direktorės Liucijos Stulgienės, pastangomis organizuotas tarptautinis festivalis reikšmingas ne tik patiems po pasaulį išsibarsčiusiems mūsų jauniesiems muzikams, bet ir jų laukiantiems artimiesiems, mokytojams, paklojusiems savo auklėtiniams rimtus profesinius pagrindus, skatinusiems suprasti ir pajusti muzikos grožį, klausytojams, turintiems galimybę pasimėgauti gabių jaunų žmonių atliekamais kūriniais. Juolab kad sugrįžtantieji į savo programas įtraukia nemažai savo užsienio draugų, grojančių įvairiais instrumentais bei dainuojančių, taip pat pateikia įdomių ir prasmingų Lietuvoje dar negirdėtų autorių opusų.
 
Neturėdama tikslo smulkiai nagrinėti net dvidešimt penkiuose koncertuose skambėjusių kūrinių traktuotes, paminėsiu ryškiausią įspūdį palikusius „sugrįžusius“ ar jiems talkinusius mūsų „vietinius“ atlikėjus, savo įtaiga ir profesionalumu suteikusius daug malonių akimirkų. Čia nebus minimi ir trys „Mažųjų sugrįžimų“ koncertai Stasio Vainiūno namuose, kuriuos kruopščiai parengė bei turiningai vedė festivalio meninis konsultantas, muzikologas Vaclovas Juodpusis.
 
Pirmame festivalio koncerte kovo 30 d. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje puikiai pasirodė Oslo filharmonijos styginių ansamblis „Duo oktava“ – lietuvis altininkas Povilas Syrrist-Gelgota ir violončelininkė norvegė Toril Syrrist-Gelgota, kuri magistrantūros studijas baigė LMTA, prof. Silvijos Sondeckienės klasėje, ir Osle pas prof. Trulsą Mørką. Povilas studijavo prof. Petro Radzevičiaus klasėje, tęsė mokslus Londono Guildhallo muzikos ir dramos mokykloje, stažavosi Paryžiaus muzikos ir šokio konservatorijoje, studijas baigė Oslo muzikos akademijoje pas žymų altininką Larsą Andersą Tomterį. Girdėjome kelis mums nežinomų norvegų autorių Kjello Marcusseno (g. 1952) ir Morteno Gaathaugo (g. 1955) kūrinius bei koncerto pabaigoje nuotaikingai atliktą Edvardo Griego dainą „Prie Rondano“, aranžuotą sopranui, altui, violončelei ir fortepijonui. Darnų dueto griežimą papuošė prasmingas ir nuoširdus puikaus soprano Astos Krikščiūnaitės dainavimas. Koncerte dalyvavo ir pats kompozitorius Kjellas Marcussenas, A. Krikščiūnaitei ir duetui dedikavęs pirmą kartą čia atliktą „Giesmių giesmę“ sopranui, altui ir violončelei. Skambėjo ir lietuvių kompozitorių kūriniai: Juozo Gruodžio dainos (A. Krikščiūnaitei akompanavo Aleksandras Vizbaras) bei klausytojams mažiau žinomos Rasos Bartkevičiūtės (g. 1967) įspūdingas „Monologas“ altui solo, privertęs įdėmiai sekti kiekvieną melodijos posūkį, įtaigius skambesius.
 
Balandžio 8 d. Taikomosios dailės muziejuje klausytojus džiugino nuotaikingas ir profesionalus pianistės Alvydos Zdanevičiūtės ir fleitininkės iš Vokietijos Annos-Denise Rheinländer dueto „Duo sguardo a due“ („Akimirka dviese“) grojimas. Antroje koncerto dalyje muzikų šeimoje gimusi pianistė Nadežda Okruško įtaigiai, sukauptai atliko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tris Preliudus fortepijonui, Vytauto Barkausko „Legendą apie Čiurlionį“ Nr. 1, op. 30, ir Sergejaus Prokofjevo Sonatą Nr. 4, op. 29. Užtikrintai skambinusi solo, Nadežda taip pat meistriškai akompanavo ir tenorui Antonui Vagero, gimusiam Vilniuje ir pradėjusiam studijas Sankt Peterburgo valstybinėje Nikolajaus Rimskio-Korsakovo konservatorijoje.
 
Malonią staigmeną balandžio 9 d. pateikė tame pačiame muziejuje koncertavę Maskvos valstybinės Piotro Čaikovskio konservatorijos studentai: muzikų šeimoje gimusi Lietuvos atstovė violončelininkė Žana Miniotaitė (mokėsi Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje, Arūno Palšausko klasėje, šis po koncerto sakė niekada neturėjęs tokios gabios ir imlios mokinės) ir jai talkinęs jaunutis maskvietis pianistas, Michailo Pletniovo mokinys Dmitrijus Kalašnikovas, pernai Maskvos konservatorijos Didžiojoje salėje atlikęs kai kurias savo profesoriaus Fantazijos orkestrui ir fortepijonui „Helvetica“ solo partijas. Šis talentingas muzikas solo subtiliai paskambino, gaila, tik du M.K. Čiurlionio Preliudus – h-moll (VL 259) ir d-moll (VL 256). Programą pradėję Ludwigo van Beethoveno Sonata violončelei ir fortepijonui g-moll, op. 5, atlikėjai stebino individualybių skirtingumu. Violončelės garsai buvo sodrūs, įtaigūs, o fortepijono partijos piano epizoduose ryškėjo rafinuotas, skaidrus skambesys, tačiau forte frazės ar akcentuotos natos buvo aštrokos, atliekamos staigiais judesiais trinktelint į klavišus. Tokie interpretacijos skirtumai stebino. Roberto Schumanno Penkių pjesių liaudies stiliumi, op. 102, traktuotėje atlikėjų muzikos pajauta suartėjo, tad ir muzika skambėjo nuotaikingai, darniai.
 
Įdomu buvo susipažinti su Žanos tėvo, kompozitoriaus Viktoro Minioto savitai išplėtota pjese violončelei ir fortepijonui „Undinė“. Idėja perteikti dramatinę pajautą, o ne vandens purslų žaismą, kas paprastai dominuoja daugelio kompozitorių tokios tematikos kūriniuose, buvo netikėta. Žemo, sodraus tembro dramatiškai traktuojamos lėtos violončelės natos buvo derinamos su šviesesnių sąskambių ir judresne fortepijono garsų tėkme. Tai hipnotizavo ir vertė įsiklausyti. Kilo noras išgirsti daugiau šio kompozitoriaus opusų.
 
Koncerto kulminacija tapo profesionaliai, tiesiog tobulai išanalizuota ir įtaigiai bei ryškiai pateikta nuostabaus grožio Sergejaus Prokofjevo Sonata violončelei ir fortepijonui C-dur, op. 119. Sunku buvo patikėti, kad jauni atlikėjai sugeba taip subtiliai perteikti gilumines šios sudėtingos muzikos prasmes. Beje, trapaus sudėjimo, išoriškai gležna violončelininkė Žana Miniotaitė yra dvasiškai stipri, valinga. Įdomu, jog Maskvos konservatorijoje greta violončelės ji studijuoja ir kontrabosą. Tarp šių puikių instrumentininkų traktuočių savo dar nebrandų vokalą koncerte pademonstravo sopranas Austėja Lukaitė, jai talkino patyrusi koncertmeisterė Gražina Zalatorienė.
 
Pakiliai nuteikė vargonininkė Karolina Juodelytė, balandžio 12 d. solidžiai, labai profesionaliai, kokybiškai perteikusi muziką Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Šiuo metu ji tobulinasi Detmoldo aukštojoje muzikos mokykloje Vokietijoje, dar gilinasi į vargonų improvizaciją, choro ir orkestro dirigavimą (LMTA studijavo vargonus ir muzikologiją, vėliau dar mokėsi Vienoje, Helsinkyje). Rimtas profesinis pasirengimas, įgimti gabumai, pasirinkto tikslo siekimas ir atsiskleidė sudėtingoje programoje. Ryškiausią įspūdį paliko solo vargonais atliktas Dietricho Buxtehude’s Preliudas fis-moll (Bux WV 146), ramiai, spalvingai pagrotas Louiso Vierne „Clair de Lune“, op. 53, Nr. 5, sudėtinga Maxo Regerio Tokata ir fuga a-moll, op. 80, Maurice’o Durufle Preliudas ir fuga A.L.A.I.N. tema, op. 7. Koncerte dalyvavo Vilniaus jėzuitų gimnazijos choras „Krantas“ (dirigavo Dovilė Mačiukaitė-Krasauskienė ir Leonidas Abaris), gerai intonuotu ir stilingu giedojimu kūręs religinio susikaupimo atmosferą.
 
Koncertą užbaigė choro ir vargonų atliekami lietuvių kompozitorių kūriniai: ramios tėkmės Kristinos Vasiliauskaitės „Jėzau, kurs palikęs dangų“ ir Vidmanto Bartulio energinga, pakili „Glorija“ iš Mišių mišriam chorui ir vargonams.
 
Įvairią programą Vilniaus rotušėje balandžio 13 d. pateikė jau 2012 m. „Sugrįžimuose“ dalyvavęs duetas iš Šveicarijos – lietuvė Vilma Rindzevičiūtė-Zbinden (prof. Kęstučio Grybausko absolventė, buvusi LMTA dėstytoja) ir Danielis Zbindenas. Koncerte dalyvavo sopranas Joana Gedmintaitė, fleitininkė Viktorija Zabrodaitė ir programos pradžioje porą savo kūrybos kūrinių su duetu skambinęs Kęstutis Grybauskas. Tai kelionių po Šveicariją įspūdžių įkvėpta spalvinga, iliustratyvi Fantazija fortepijonui šešioms rankoms „Tičino, Tičino...“, dedikuota pianistui profesoriui Hansui Schickeriui, ir „Kelionė į Apencelį“, dedikuota Zbindenų duetui.
 
Malonu buvo pasiklausyti trio „Grazioso“ narių J. Gedmintaitės ,V. Zabrodaitės ir V. Rindzevičiūtės-Zbinden atliekamų Franzo Lachnerio, Juliuso Benedicto, Franzo Schuberto dainų sopranui, fleitai ir fortepijonui. Koncerto kulminacija tapo fleitininkės V. Zabrodaitės ir V. Rindzevičiūtės-Zbinden išbaigtai atlikta įspūdinga Carlo Reinecke’s Sonata „Undinė“ fleitai ir fortepijonui, op. 167. Koncertą dainininkė, fleitininkė ir duetas užbaigė Johanneso Brahmso valsais iš ciklo „Meilės dainos“, op. 52.
 
Tikra staigmena buvo balandžio 21 d. Vilniaus paveikslų galerijoje koncertavęs fortepijoninis trio „Nero“: smuikininkė Ieva Marija Eidukonytė (studijavusi LMTA doc. Undinės Jagėlaitės kl., Hanoverio muzikos ir teatro akademijoje, Liubeko muzikos akademijoje, o dabar tęsianti mokslus pedagogikos srityje), violončelininkas Bjornas Schwarze ir pianistė Nathalie Glinka (abu šiuo metu studijuoja Liubeko muzikos akademijoje Vokietijoje). Į ansamblį muzikai susibūrė tik pernai, o jau šiame koncerte nepriekaištingai atliko sudėtingą programą – laisvai, įtaigiai, ansambliškai puikiai traktavo Juozo Pakalnio trijų dalių Trio C-dur, nelauktai romantišką Dmitrijaus Šostakovičiaus Trio Nr. 1, op. 8, ir išplėtotą Felixo Mendelssohno keturių dalių Trio Nr. 2, c-moll, op. 66, o greito tempo ir virtuoziškai sudėtingą jo III dalį Scherzo pagrojo ypač gyvybingai, šmaikščiai. Stebino kiekvieno sugebėjimas idealiai jausti partnerius ir džiaugtis muzikavimo procesu. Beje, I. M. Eidukonytė savo, kaip temperamentingos solistės, meistriškumą pademonstravo ir grieždama Maurice’o Ravelio Koncertinę rapsodiją „Čigonė“.
 
Balandžio 23 d. Vytauto Kasiulio dailės muziejaus salėje vos sutilpo gausiai susirinkusi publika. Koncertavo trys svetur gyvenantys gabūs instrumentininkai: fleitininkas Paulius Gefenas (iš Belgijos ir Prancūzijos), arfininkė Agnė Keblytė (iš Prancūzijos) ir altininkas Vytautas Martišius (iš Austrijos), prie kurių prisijungė talentingos atlikėjos – smuikininkė Giedrė Žarėnaitė ir temperamentingoji violončelininkė Ignė Pikalavičiūtė. Visi trys „sugrįžusieji“ baigė Nacionalinę M.K. Čiurlionio menų mokyklą, yra daugelio tarptautinių konkursų laureatai. P. Gefenas, pradėjęs studijas LMTA (prof. A.Vizgirdos kl.), jas tęsė Hagos (Olandija) karališkojoje konservatorijoje, tobulinosi „Akademia Chigiana“ (Italija), magistro studijas pradėjo Briuselio karališkojoje konservatorijoje ir Paryžiuje. Agnė Keblytė studijavo Ženevos, vėliau Briuselio karališkojoje konservatorijoje. Šiuo metu tęsia mokslus Paryžiaus Nacionalinėje konservatorijoje. Vytautas Martišius alto studijas tęsė Zalcburgo (Austrija) „Mozarteum“ universitete, su pagyrimu baigė bakalauro studijas A. Brucknerio universitete Lince (Austrija), kur toliau studijuoja magistrantūroje. Nuo 2010 m. jis yra Zalcburgo filharmonijos orkestro narys, griežia ir solo partijas.
 
Retai atliekami įdomios instrumentų sudėties kūriniai skambėjo neįprastai, naujai. Pradžioje Carlo Philippo Emanuelio Bacho Kvartetą fleitai, altui, violončelei ir arfai D-dur atlikėjai griežė kiek atsargiai, tarsi mėgindami apsiprasti su savotiška salės akustika, kurioje ypač ryškiai girdimi fleitos garsai, o trapi, gležna arfa sunkiai konkuruoja. Wolfgango Amadeus Mozarto Dueto G-dur fleitai ir altui (KV 423) garsinis instrumentų balansas ir bendras muzikavimas buvo kur kas sklandesnis. Gražiai nuskambėjo Claude’o Debussy Sonata fleitai, altui ir arfai, čia buvo galima gėrėtis darniai skambančiu ansamblišku griežimu ir vertinti P. Gefeno meistrišką frazavimą, A. Keblytės atidų, lankstų, plastišką interpretavimą, kokybišką V. Martišiaus alto valdymą. Ryškiausiai ir nuotaikingiausiai buvo atlikta Astoro Piazzollos „Tango istorija“ fleitai ir arfai – Agnė ir Paulius grojo labai meistriškai, įtaigiai, su tikra artistine aistra. Įdomi buvo pažintis su Ritos Mačiliūnaitės Trio fleitai, altui ir arfai bei koncerto pabaigoje nuotaikingai nuskambėjusiu André Jolivet kūriniu „Chant de Linos“ fleitai, smuikui, altui, violončelei ir arfai. Talentingi jaunieji muzikai pradžiugino meistrišku, kokybiškos kamerinės muzikos traktavimu.
 
Balandžio 24 d. Taikomosios dailės muziejuje nuoširdžiai ir gana profesionaliai griežė Utrechto (Olandija) konservatorijos studentai, susibūrę į „Utrecht quintet“: Mary-Ann Eesseear (smuikas, Estija), Hannah Donohoe (altas, Australija), Lorena Garcia Fernandez (altas, Ispanija), Jannis Nina (violončelė, Graikija). Vienintelis lietuvis ansamblyje – fleitininkas Remigijus Kažukauskas, baigęs LMTA džiazinio atlikimo programą, išvykęs studijuoti į Utrechto konservatoriją, kurioje dabar tobulinasi džiazinio atlikimo ir klasikinės fleitos klasėse. Kaip po koncerto sakė jo buvęs pedagogas Janas Maksimovičius, Remigijus padarė didelę pažangą, atskleidė savo atlikėjo gebėjimus.
 
Protingai pasirinkta, ypatingo virtuoziškumo nereikalaujančių kūrinių programa – W.A. Mozarto, Friedricho Kuhlau, Sebastiaano van Bavelio, Michaelio Conway Bakerio ir R. Kažukausko aranžuotas Balio Dvariono „Prie ežerėlio“ – atlikta su jaunatvišku polėkiu. Gero įspūdžio negadino netgi kiek neįprasti styginių instrumentų tembrai – arba dėl ne pačios geriausios kokybės instrumentų, arba dėl dar trūkstamo meistriškumo.
 
Balandžio 28 d. Taikomosios dailės muziejuje koncertavo 2012 m. įkurtas fortepijoninis trio „Gil“, pavadintas garsaus rumunų smuikininko ir trio globėjo Gilio Sharono garbei. Ansamblyje groja Mastrichto (Olandija) konservatorijos studentai. Pianistė Ieva Dūdaitė pradėjo mokslus Kauno Juozo Naujalio gimnazijoje, tęsė Italijoje. Smuikininkas Alfredo Reyesas Logounova gimė Meksike, jau šešerių debiutavo kaip solistas su Meksiko filharmonijos orkestru. Violončelininkas Rolando Fernandezas Lara gimė Havanoje, kaip solistas griežė su Keretaro filharmonijos orkestru. Pastarieji du temperamentingi, jautriai reaguojantys į muziką jaunuoliai vadovavo ansambliui, R.F. Lara kūrė muzikos vaizdinius ypač aktyviai, o pianistė trapiu garsu tarsi jiems akompanavo. Silpniausiai atrodė J. Brahmso Fortepijoninis trio Nr. 3, c-moll, op. 101, Vytauto Barkausko „Modus vivendi“, op. 108, smuikui, violončelei ir fortepijonui bei olando Wimo Zwaago Trio pasaulinė premjera. Čia dviejų gabių stygininkų pastangų neužteko, kad klausytis būtų įdomu. Gaila, tačiau pianistės pirštu bėglumo nepakako J. Brahmso muzikos turiniui atskleisti, trūko sodresnio skambesio, įtaigos ar tembrų įvairovės šiuolaikinės muzikos traktavimui, kūrybinės vaizduotės, spalvingumo. Kur kas įtaigesnė buvo antroji koncerto dalis, kurioje sopranas Marija Dūdaitė, studijuojanti profesoriaus Vladimiro Prudnikovo klasėje, nuotaikingai ir gana profesionaliai padainavo Kristinos Vasiliauskaitės harmonizuotą lietuvių liaudies dainą „Ir atlėkė paukščiukė“, du Liongino Abariaus romansus iš ciklo „Su tavim kalbuosi“ bei Dezdemonos ariją iš Giuseppe’s Verdi operos „Otelas“. Jai lanksčiai akompanavo sesuo Ieva Dūdaitė. Koncerto kulminacija tapo nuotaikingai atliktas Dmitrijaus Šostakovičiaus Fortepijoninis trio Nr. 2, e-moll, op. 67. Ši geniali muzika įkvėpė visus tris atlikėjus groti sutelkus visas dvasines ir fizines jėgas, ką pajuto ir klausytojai.
 
Gegužės 6 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje nuskambėjo vieni paskutinių „Sugrįžimų“ koncertų garsai. Dauguma tą vakarą dalyvavusių atlikėjų gimė Kaune, išskyrus svečią, Italijoje gimusį pianistą Marco Alesi – ansamblio „Alesi Ensemble Salzburg“ įkūrėją ir vadovą, dėstantį Linco (Austrija) BORG muzikos gimnazijoje. Gal todėl salėje buvo daugiausiai muzikų kolegų, draugų, mokytojų, kaimynų, besidžiaugiančių visomis įvairaus repertuaro traktuotėmis, o koncerto pabaigoje apdovanojusių savo numylėtinius gėlių puokštėmis.
 
Tą vakarą koncertavo mecosopranas Daiva Gedvilaitė iš Vokietijos (baigusi LMTA Kauno fakulteto Dainavimo skyrių, studijas tęsė Graco muzikos universitete, vėliau Miuncheno teatro ir muzikos aukštojoje mokykloje), fagotininkas Povilas Bingelis iš Šveicarijos (groja Bazelio kameriniame ir Ženevos „Camerata“ orkestruose, su kolegomis įkūrė ansamblį „European Chamber Players“, išleido savo CD), pianistas Marco Alesi ir nemažai nuolat Lietuvoje besidarbuojančių atlikėjų.
 
Koncerto programa tarsi priminė apie išvykusiuosius: pianistė Šviesė Čepliauskaitė jausmingai ir profesionaliai paskambino Mykolo Kleopo Oginskio Polonezą „Atsisveikinimas su Tėvyne“, jį apipynusi savo kūrybos improvizuotais virtuoziškais pasažais ir puošmenomis. Koncertą užbaigė publikos mėgstamas dainininkas Liudas Mikalauskas, jautriai traktavęs ir klausytojus sujaudinęs išraiškinga Giedriaus Kuprevičiaus Skalno daina iš miuziklo „Devynbėdžiai“.
 
Pirmoje dalyje Povilas Bingelis kokybiškai pagrojo Olavo Bergo „Vertigo“ fagotui solo, Marco Alesi paskambino keletą M.K. Čiurlionio Druskininkų preliudų (f-moll, VL 197, D-dur, VL 305 ir Ekspromtą fis-moll, VL 181), pateikęs savo tarsi melancholišką, gal kiek mistinį požiūrį į šią muziką. Be to, jis lanksčiai akompanavo Daivos Gedvilaitės lėtai, ramiai atliekamoms rimtoms R. Schumanno, Richardo Wagnerio, Dalios Kairaitytės dainoms. Egzotiškesnio charakterio Carloso Guastavino, Astoro Piazzollos, Luigi Denzos dainas atlikėja traktavo taip pat ramiai, bet kur kas lanksčiau, švelniau, demonstruodama gražius savo balso tembro atspalvius.
 
Antroje koncerto dalyje neseniai susibūręs kamerinis orkestras „Modus“, vadovaujamas Roberto Bliškevičiaus, užsidegęs pagriežė nedidelį Antonio Vivaldi Koncertą orkestrui „Alla rustica“, kiek per garsiai akompanavo P. Bingelio atliekamam taip pat šio autoriaus Koncertui fagotui ir styginiams (RV 495); standžiai ritmiškai, taip pat per garsiai ir azartiškai W.A. Mozarto „Nun vergiss leises Flehn“ iš operos „Figaro vedybos“, kur L. Mikalauskui teko forsuoti garsą ir skubėti, neišlaikant tolygaus judėjimo. Didžiausiam publikos džiaugsmui, D. Gedvilaitė ir L. Mikalauskas, pritariant „Modus“, duetu padainavo ne kartą girdėtus ir klausytojų mėgstamus W.A. Mozarto, R. Wagnerio operų fragmentus, Hanos ir Danilo duetą iš Franzo Leháro operetės „Linksmoji našlė“. Tarp šių kūrinių įsiterpė specialiai šiam koncertui sukurtas Žilvino Smalio, dabar gyvenančio Čilėje, trijų dalių „Concertino“ fagotui ir styginiams, nuskambėjęs kaip linksma, tarsi kadaise girdėta muzika orkestrui, kurioje fagoto partija gana virtuoziška, reikalaujanti meistriškumo.
 
Muzikų rėmimo fondo kolektyvas atliko didžiulį ir taurų darbą, sugebėjęs surengti nemažai reikšmingų koncertų, tačiau dėl menkų finansinių išteklių buvo priverstas prašyti klausytojų paremti jį labdara, idant galėtų tęsti analogišką veiklą ir ateityje. Nuoširdžiai dėkodami fondui, palinkėkime ištvermės, kantrybės ir sėkmės surasti supratingų ir dosnių rėmėjų.

 

Ansamblis „Nero“. K. Valiaus nuotr.
Ansamblis „Nero“. K. Valiaus nuotr.
„Utrecht quintet“
„Utrecht quintet“
Alvyda Zdanevičiūtė ir Anna-Denisė Rheinländer
Alvyda Zdanevičiūtė ir Anna-Denisė Rheinländer