7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Vyrai, moterys ir benzopjūklai

Nauji filmai – „Kruvinos skerdynės Teksase“

Vitalij Binevič
Nr. 10 (1417), 2022-03-11
Kinas
„Kruvinos skerdynės Teksase“
„Kruvinos skerdynės Teksase“

Modernaus meno muziejus (MoMA) Niujorke į savo nuolatinę kolekciją yra įtraukęs kultinį 1974 m. pasirodžiusį filmą „Kruvinos skerdynės Teksase“ („The Texas Chain Saw Massacre“). Šis 140 tūkst. dolerių kainavęs ir B kategorijos kino sampratą puikiai reprezentuojantis kūrinys dėmesio vertas dėl dviejų priežasčių. Pirma, jame minimaliomis priemonėmis sukuriama nauja ir savotiška kino estetika, kurios įtaką pripažino tokie kino režisieriai kaip Ridley Scottas ar Nicolas Windingas Refnas. Antra, iš pirmo žvilgsnio kvailas ir pigus filmiūkštis geba kelti sudėtingus ir nevienareikšmius klausimus.

Kaip savo įtakingame veikale „Vyrai, moterys ir benzopjūklai“ („Men, Women, and Chainsaws“) parodė kinotyrininkė Carol J. Clover, slasher žanrui priskiriamuose filmuose dažnai naudojama nestabili lyčių logika, sadistinis pasitenkinimas moters kerštu ir vyro kastracijos baimė. Pavyzdžiui, antroje filmo „Kruvinos skerdynės Teksase“ dalyje („The Texas Chain Saw Massacre 2“, 1986) yra viliojimo scena, kurioje pagrindinis blogiukas Odinveidis su benzopjūklu elgiasi lyg su savo peniu. Jis nustoja žudyti būtent tada, kai jį ima vilioti pagrindinė filmo auka ir „paskutinė mergina“ (final girl) – herojė, kurios kerštu neišvengiamai pasibaigia daugelis šiam žanrui priskiriamų filmų. Pasak C. J. Clover, kerštaujanti moteris perima aktyvias vyriškąsias savybes, o blogiukas metaforiškai kastruojamas ir taip užima pasyvios moters vaidmenį. Toks modus operandi leidžia kelti seksizmo, prieš moteris nukreiptos prievartos ar tradicinės heteroseksualios šeimos byrėjimo klausimus, kas ir daroma pirmose dviejose filmo „Kruvinos skerdynės Teksase“ dalyse. Tačiau ką mums pasako naujausia, 2022 m. „Netflix“ platformoje pasirodžiusi filmo dalis (rež. David Blue Garcia)?

Devintoji, naujausia franšizės dalis iš karto ėmė kelti aistras internete. Filmas smarkiai supriešino siaubo kino gerbėjus, o kai kurie iš jų paskelbė jį prasčiausia visos franšizės dalimi. Būtent ši dviprasmė žiūrov(i)ų reakcija ir atskleidžia kūrinio neįprastumą. Filmo estetinė pusė nekelia jokių abejonių – viskas čia nufilmuota gražiai ir profesionaliai, naudojant vis dar populiarią neoninę ar VHS vaizdajuosčių estetiką. Ir fone neatsitiktinai skamba madingi elektroniniai synthwave akordai. Tačiau nemažą žiūrov(i)ų dalį galėjo supykdyti akivaizdžios pretenzijos į originalą – veiksmas vyksta po daugelio metų, o filmui įpusėjus atsiranda ir pirmoje dalyje išgyvenusi „paskutinė mergina“ (Olwen Fouéré). Taip kūrinyje bandoma iš naujo aktualizuoti ką tik aptartą slasher žanro kultūrinį kontekstą, tačiau jis vertinamas nerimtai. Labai nerimtai.

Akivaizdu, kad naujausia franšizės dalis specialiai sukurpta kaip eilinis B kategorijos filmas. Čia naudojami visi senieji siaubo kino štampai, o naratyvą į priekį veda jau daug kartų regėta schema – į neaiškią vietą atvykusią jaunuolių grupę ima persekioti ir žudyti didelis ir baisus monstras. Pačioje paskutinėje filmo scenoje, kaip visada, sėkmingai nugalėtas siaubūnas netikėtai ir vėl prisikelia! Filme taip pat užčiuopiamos ir aktualios nūdienos pasaulio problemos: gentrifikacija, rasizmas, klimato atšilimas, atšaukimo kultūra (angl. cancel culture) ir hipsteriai. Tačiau filmo kūrėjai nesitenkina vien tik klasikinių schemų ir aktualių klausimų sumaišymu – būtent taip buvo kuriami prieš tai buvę tęsiniai. Naujausia „Kruvinų skerdynių Teksase“ dalis išsiskiria savo sąmoningumu. Čia sąmoningai šimtąjį kartą pakartojami seni štampai ir pašiepiami visi ekrane rodomi dalykai. Veikėjai elgiasi kvailai, nes taip reikalauja žanras, o žiūrovai jau iš anksto žino, iš kurios pusės iššoks Odinveidis. Čia tyčiojamasi ne tik iš didžiulį pikapą vairuojančio ir visur ginklą besinešiojančio teksasiečio, bet ir socialiniuose tinkluose teisybės ieškančio politiškai korektiško azijiečio. Visi be išimties verti mirties.

Šį sąmoningumą pabrėžia ir pagrindiniam vaidmeniui parinkta jaunoji aktorė Elsie Fisher. Į akis iš karto krenta „nestandartinė“ jos išvaizda: priešingai nei reikalauja klasikinis „riksmo karalienės“ (scream queen) amplua, ji ne seksuali ir ilgakojė blondinė, o neaukšta trumpaplaukė mergina, kurios tylus būdas ir nerangiai parinkti drabužiai praneša apie jos kitoniškumą. Psichologinį veikėjos „problematiškumą“ sustiprina ir intertekstuali nuoroda – Fisher geriausiai žinoma dėl vaidmens kultinėje paauglių dramoje „Aštunta klasė“ („Eighth Grade“, 2018), kurioje pasakojama apie paauglystės iššūkius, su kuriais bando susidoroti šiek tiek keistoka intravertė mergaitė. Vienoje iš esminių pastarojo filmo scenų rodoma, kaip prie jos priekabiauja vyresnis draugas, kas pagrindinei veikėjai sukelia papildomų psichologinių problemų. Ir būtent šis psichologizavimas netiesiogiai pašiepiamas naujausioje „Kruvinos skerdynės Teksase“ dalyje, pavyzdžiui, kai suvyriškėjusi senoji „paskutinė mergina“ ištaria jaunajai Fisher: „Nebėk. Jei tu bėgsi, jis niekad nenustos tavęs persekiojęs.“ Kaip rodo siaubo filmų pabaigos, monstrai niekada nenustoja mūsų persekioti.

Būtent šis noras pasišaipyti iš visko ir visų taip smarkiai poliarizuoja žiūrovus. Čia stačiokiškai susidorojama net su populiariu tropu, teigiančiu, kad juodaodžiai siaubo filmuose miršta pirmieji (prisiminkime, kad kultinis George’o A. Romero siaubo filmas „Gyvųjų numirėlių naktis“ tapo skandalingas dėl juodaodžio pagrindinio vaidmens atlikėjo Duane’o Joneso) – filme žiauriausiai ir įspūdingiausiai žudomi būtent kitos rasės žmonės. Kūrėjai nepasiūlo alternatyvos ar moralinio atspirties taško, todėl galima teigti, kad tai yra gana nepolitkorektiškas kūrinys. Tai jokiu būdu netampa savaimine vertybe, tačiau filmas malonumą suteiks tik tuo atveju, jei bus priimtos šios absurdiškos žaidimo taisyklės.

Be abejo, naujausia ir paskutinė franšizės dalis nesugebės pakartoti originalo sėkmės, ką demonstruoja ir gana neigiami įvertinimai visose filmų platformose. Tačiau šiam filmui tokios garbės ir nereikia, kadangi jo paskirtis – tiesiog linksminti žiūrovą. Tokie žanriniai kūriniai kaip tik ir primena, kad kinas kartais gali būti tiesiog kvaila pramoga.

„Kruvinos skerdynės Teksase“
„Kruvinos skerdynės Teksase“
„Kruvinos skerdynės Teksase“
„Kruvinos skerdynės Teksase“
„Kruvinos skerdynės Teksase“
„Kruvinos skerdynės Teksase“
„Kruvinos skerdynės Teksase“
„Kruvinos skerdynės Teksase“
„Kruvinos skerdynės Teksase“
„Kruvinos skerdynės Teksase“
„Kruvinos skerdynės Teksase“
„Kruvinos skerdynės Teksase“