7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Vytautė Markeliūnienė

Vytautė Markeliūnienė

Ten buvo drugelis?

Šv. Kristoforo kamerinio orkestro koncertas „Gaidoje“

Nors „Gaidos“ festivalis pirmiausia skirtas naujosios muzikos ir jos autorių reprezentacijai, kaskart čia randasi galimybė patyrinėti pagrindinių mūsų orkestrų galimybes atlikti šią muziką. Pritariant minčiai, kad nėra senosios ir šiuolaikinės muzikos kaip visiškai autonomiškų kategorijų, o yra tiesiog muzika, vis dėlto norisi pasakyti, jog anaiptol ne visų „Gaidoje“ dalyvaujančių orkestrų skambėjimas tai patvirtina. Na, bet Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, nuolatinis mūsų kompozitorių bičiulis, dažniausiai geba įtikinti šia mintimi, nes muzika – ir senoji, ir šiuolaikinė – yra jam tarsi namai, ir gal tais „namais“ kartais labiau ir linkę tapti šių dienų opusai.
 
Visiškai tad natūralu, kad spalio 30-osios „Gaidos“ vakaras, įvykęs Šv. Kotrynos bažnyčioje, ir buvo skirtas Šv. Kristoforo kamerinio orkestro interpretacinėms ištarmėms. O jų įvairovei puikią terpę sukūrė penkios labai skirtingos kompozicijos: Onutės Narbutaitės, Vytauto Laurušo, Ramūno Motiekaičio, Stafano Gervasoni ir Hannos Kulenty. Šių kūrinių visuminę kompoziciją sulydė ir dar keli šiam koncertui būdingi dalykai, vienas kurių – rimties dimensija, tegu ir atsiskleidusi keleriopai: intymiu kamerinės raiškos taurumu, divertismentišku ar siuitišku kameriškumu, garso transformacijomis ar kitų žanrų inspiruotais „skoliniais“. Ir dar pora išskirtinumų – Šv. Kotrynos akustika, paneigianti bet kokį tiesmukišką skambesio medžiagiškumą, ir bažnyčios išorės bei vidaus architektūra kaip puošnumo, skonio, sąmojo ir išmonių dermė. Ar galima muzikos sklidimui ir klausymui įsivaizduoti tobulesnę rimties erdvę, kurios elementams išryškinti dar panaudojama šviesa, nukreipta į altoriaus skulptūras – 5 kūriniai, 5 apšvietimo variantai (nebūtinai visi vykę): gelsvas, baltas, mėlynas, raudonas ir vėl baltas.

Šv. Kristoforo kamerinio orkestrui diriguoja Juha Kangas. A. Švedo nuotr.
Šv. Kristoforo kamerinio orkestrui diriguoja Juha Kangas. A. Švedo nuotr.
Vytautė Markeliūnienė

Esmė, o ne regimybė

Vakarų Vokietijos radijo simfoninio orkestro koncertas LNOBT

Stiprių simfoninių orkestrų gastrolės mūsų koncertų scenose tebėra retenybė. Kartu jos tampa ir įvykiu – ne tik nuolatiniams koncertų lankytojams, profesionaliems muzikos vertintojams, bet ir mūsų orkestrų nariams (o jų tenka tokiuose koncertuose nemažai sutikti). Šie, dalyvaudami savų orkestrų veikloje kaip tam tikroje rutinoje, po gastroliuojančių orkestrų koncertų, po atidaus žvilgsnio „iš šono“, manyčiau, aptinka galimybę orkestranto darbe atrasti kur kas daugiau kūrybinio profesionalumo apraiškų ar paskatų pasitempti. Ne, nesinorėtų iškart peikti, kritikuoti Lietuvos simfoninių orkestrų, kategoriškai supriešinant su gastroliuojančiais, esą štai kaip turėtumėte groti!

Anna Vinnitskaja, Jukka-Pekka Saraste, Vakarų Vokietijos radijo simfoninis orkestras. M. Aleksos nuotr.
Anna Vinnitskaja, Jukka-Pekka Saraste, Vakarų Vokietijos radijo simfoninis orkestras. M. Aleksos nuotr.
Vytautė Markeliūnienė

Ištikimoji scenos partnerė

Pianistės koncertmeisterės Larisos Lobkovos jubiliejui

 Neseniai šio savaitraščio puslapiuose atgijo smuikininko Raimundo Katiliaus atminimas – kovo 16-ąją koncertu paminėtas Maestro gimtadienis. Besibaigiantis kovas atverčia ir dar vieną atminties puslapį, taip pat susijusį su šio smuikininko kūrybiniu gyvenimu. Kovo 27 d. – pianistės Larisos Lobkovos, ilgametės R. Katiliaus koncertmeisterės, jubiliejus, jai sukanka 90 metų. L. Lobkova tebegyvena Maskvoje, savo kūrybinę veiklą yra dokumentavusi trimis knygomis (išleistos 2009, 2010 ir 2013), o jas perskaičius aišku viena – jos pianistinę patirtį reikšmingai brandino maždaug dešimtmečio darbas Maskvos konservatorijos prof. Igorio Bezrodno smuiko klasėje bei bemaž 25 metus trukusi R. Katiliaus scenos partnerės veikla. Be to, ne vieną koncertinę ir konkursinę programą L. Lobkova vėliau parengė su kita I. Bezrodno studente – smuikininke Ingrida Armonaite.

Raimundas Katilius ir Larisa Lobkova
Raimundas Katilius ir Larisa Lobkova
Larisa Lobkova, Raimundas Katilius ir Ona Narbutienė
Larisa Lobkova, Raimundas Katilius ir Ona Narbutienė
Vytautė Markeliūnienė

Asmeniškai atrastas muzikos grožis

Raimundo Katiliaus gimtadienio paminėjimo koncertas

 Kovo 16-oji – smuikininko Raimundo Katiliaus (1947–2000) gimtadienis. Ir šioji diena jau nebe pirmą kartą po lemtingo 2000-ųjų pavasario pražysta koncertu, skirtu Katiliaus atminimui. Tokį koncertą pastarąjį sekmadienį (kovo 16 d.) Taikomosios dailės muziejuje parengė smuikininkė, Raimundo Katiliaus mokinė Rasa Vosyliūtė ir pianistas Leonidas Dorfmanas. Salė – absoliučiai pilna publikos (šioje erdvėje tai nedažna patirtis).

Smuikininkė Rasa Vosyliūtė
Smuikininkė Rasa Vosyliūtė
Leonidas Dorfmanas ir Raimundas Katilius. Nuotrauka iš knygos „Raimundas Katilius. Kulminacija tęsiasi“
Leonidas Dorfmanas ir Raimundas Katilius. Nuotrauka iš knygos „Raimundas Katilius. Kulminacija tęsiasi“
Vytautė Markeliūnienė

Tolygiai pulsuojantis ketvertas

Čiurlionio kvarteto 45-mečio koncertas

 

Solistų, ansamblių ar kitokių sudėčių atlikėjų kūrybinės veiklos sukaktys, paviešintos iškilmingais koncertais, kelia dvejopas mintis. Viena vertus, tai formalios datos ir jos paunksmėje glūdinčio formalaus renginio samplaika – čia būna daug kviestinių svečių, daug šurmulio, celofanų čežėjimo, kalnai gėlių, ne vietoje prasprūstančių plojimų. Kita vertus, prie formalios datos galima priderinti orią muzikinę programą, turinčią galimybių pranokti datos vienprasmiškumą, – tuomet laimi ne sukaktis, o tie, kurie ją švenčia, tuomet kaip tik renginio meninis turinys ir sąlygoja šventišką, nekasdienę atmosferą. Ją pirmiausia ir norėčiau paryškinti prisimindama solidų Čiurlionio kvarteto 45-ojo gimtadienio vakarą, vykusį gruodžio 4 d. Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje.

 

Jonas Tankevičius, Darius Dikšaitis, Gediminas Dačinskas, Saulius Lipčius ir Vestardas Šimkus. D. Matvejevo nuotr.
Jonas Tankevičius, Darius Dikšaitis, Gediminas Dačinskas, Saulius Lipčius ir Vestardas Šimkus. D. Matvejevo nuotr.
Vytautė Markeliūnienė

Prisiminimų ir muzikos polifonija

Giedrės Lukšaitės-Mrázkovos klavesino muzikos rečitalis

 

Šie Giedrės Lukšaitės-Mrázkovos prisiminimai (jų – nei per daug, nei per mažai) dėliojosi pagrečiui su rimta rečitalio programa, nestokojančia svarbių muzikinės praeities atodangų. Regis, dabar atlikėjos žvilgsnis ilgiau yra stabtelėjęs prie čekų ankstyvojo klasicizmo atstovų kūrybos: Leopoldo Koželuho, Jiři Antoníno Bendos, Josefo Antonino Štěpano. Klavesinininkė yra įrašiusi nemažai jų muzikos ir nuolat jaučia poreikį įvairiais būdais tą muziką skleisti. Malonu, kad ši muzika jau tapo pažįstama ir mūsų publikai.

Meilė Lukšienė (sėdi), dukra Ingė Lukšaitė (kairėje), sūnus Rimtis Lukša ir dukra Giedrė Lukšaitė- Mrazkova. E. Tervidytės nuotr.
Meilė Lukšienė (sėdi), dukra Ingė Lukšaitė (kairėje), sūnus Rimtis Lukša ir dukra Giedrė Lukšaitė- Mrazkova. E. Tervidytės nuotr.
Vytautė Markeliūnienė

Muzikinio dialogo inspiruotos

Smuikininkės Ingridos Armonaitės ir pianistės Indrės Baikštytės rečitalis

Nebe pirmus metus tenka konstatuoti, kad solistų rečitaliai – gerokai praretėjęs žanras mūsų oficialioje koncertinio gyvenimo terpėje. Ar šio žanro gyvybė labiau priklausoma nuo koncertinių organizacijų teikiamų prioritetų, ar nuo pačių solinę veiklą aktyviai puoselėjančių interpretatorių? Ko gero, ir nuo to, ir nuo kito. Vis dėlto aišku, kad tai labai rimtas žanras, neprarandantis laiko subrandinto struktūrinio tvirtumo, vidinės logikos dėsningumų, galimybės reikštis atitinkamam profesionalumo laipsniui ir individualiam, nepriklausomam skoniui. Ir šis dažniausiai reiškiasi dvejopai – reflektuojant įvairių epochų kūrybą (tradiciškai – klasicizmo, romantizmo ir XX–XXI a. muzika) arba susikoncentruojant į laikotarpį, stilių, autorių.
 

Pastarasis modelis, atrodo, artimiausias smuikininkei Ingridai Armonaitei, kurios menines interpretacines aspiracijas jau kuris laikas diktuoja pirmiausia tam tikra, bet ne visokia muzika. Ir tai visiškai natūralu šios atlikėjos brandos etapui, kai patirtis lemia griežtesnę muzikos autorių atranką ar galimybę patyrinėti apibrėžto nedidelio laikotarpio kūrybą. Ši muzikė drauge su pastarųjų metų scenos partnere pianiste Indre Baikštyte ieško artimų kūrybos ištarmių, sykiu suvokdama

Ingrida Armonaitė. D. Matvejevo nuotr.
Ingrida Armonaitė. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Baikštytė. V. Razmos nuotr.
Indrė Baikštytė. V. Razmos nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 6  >> Archyvas