Šv. Kristoforo kamerinio orkestro koncertas „Gaidoje“
Vakarų Vokietijos radijo simfoninio orkestro koncertas LNOBT
Stiprių simfoninių orkestrų gastrolės mūsų koncertų scenose tebėra retenybė. Kartu jos tampa ir įvykiu – ne tik nuolatiniams koncertų lankytojams, profesionaliems muzikos vertintojams, bet ir mūsų orkestrų nariams (o jų tenka tokiuose koncertuose nemažai sutikti). Šie, dalyvaudami savų orkestrų veikloje kaip tam tikroje rutinoje, po gastroliuojančių orkestrų koncertų, po atidaus žvilgsnio „iš šono“, manyčiau, aptinka galimybę orkestranto darbe atrasti kur kas daugiau kūrybinio profesionalumo apraiškų ar paskatų pasitempti. Ne, nesinorėtų iškart peikti, kritikuoti Lietuvos simfoninių orkestrų, kategoriškai supriešinant su gastroliuojančiais, esą štai kaip turėtumėte groti!
Pianistės koncertmeisterės Larisos Lobkovos jubiliejui
Neseniai šio savaitraščio puslapiuose atgijo smuikininko Raimundo Katiliaus atminimas – kovo 16-ąją koncertu paminėtas Maestro gimtadienis. Besibaigiantis kovas atverčia ir dar vieną atminties puslapį, taip pat susijusį su šio smuikininko kūrybiniu gyvenimu. Kovo 27 d. – pianistės Larisos Lobkovos, ilgametės R. Katiliaus koncertmeisterės, jubiliejus, jai sukanka 90 metų. L. Lobkova tebegyvena Maskvoje, savo kūrybinę veiklą yra dokumentavusi trimis knygomis (išleistos 2009, 2010 ir 2013), o jas perskaičius aišku viena – jos pianistinę patirtį reikšmingai brandino maždaug dešimtmečio darbas Maskvos konservatorijos prof. Igorio Bezrodno smuiko klasėje bei bemaž 25 metus trukusi R. Katiliaus scenos partnerės veikla. Be to, ne vieną koncertinę ir konkursinę programą L. Lobkova vėliau parengė su kita I. Bezrodno studente – smuikininke Ingrida Armonaite.
Raimundo Katiliaus gimtadienio paminėjimo koncertas
Kovo 16-oji – smuikininko Raimundo Katiliaus (1947–2000) gimtadienis. Ir šioji diena jau nebe pirmą kartą po lemtingo 2000-ųjų pavasario pražysta koncertu, skirtu Katiliaus atminimui. Tokį koncertą pastarąjį sekmadienį (kovo 16 d.) Taikomosios dailės muziejuje parengė smuikininkė, Raimundo Katiliaus mokinė Rasa Vosyliūtė ir pianistas Leonidas Dorfmanas. Salė – absoliučiai pilna publikos (šioje erdvėje tai nedažna patirtis).
Šie Giedrės Lukšaitės-Mrázkovos prisiminimai (jų – nei per daug, nei per mažai) dėliojosi pagrečiui su rimta rečitalio programa, nestokojančia svarbių muzikinės praeities atodangų. Regis, dabar atlikėjos žvilgsnis ilgiau yra stabtelėjęs prie čekų ankstyvojo klasicizmo atstovų kūrybos: Leopoldo Koželuho, Jiři Antoníno Bendos, Josefo Antonino Štěpano. Klavesinininkė yra įrašiusi nemažai jų muzikos ir nuolat jaučia poreikį įvairiais būdais tą muziką skleisti. Malonu, kad ši muzika jau tapo pažįstama ir mūsų publikai.
Smuikininkės Ingridos Armonaitės ir pianistės Indrės Baikštytės rečitalis
Pastarasis modelis, atrodo, artimiausias smuikininkei Ingridai Armonaitei, kurios menines interpretacines aspiracijas jau kuris laikas diktuoja pirmiausia tam tikra, bet ne visokia muzika. Ir tai visiškai natūralu šios atlikėjos brandos etapui, kai patirtis lemia griežtesnę muzikos autorių atranką ar galimybę patyrinėti apibrėžto nedidelio laikotarpio kūrybą. Ši muzikė drauge su pastarųjų metų scenos partnere pianiste Indre Baikštyte ieško artimų kūrybos ištarmių, sykiu suvokdama
