Autorius: Greta Vilnelė
Greta Vilnelė
Socialinis žmogiškumo išbandymas
„NO FAKE*“ festivalyje „Sirenos“
Šių metų Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ vilioja intriguojančiais, neįprastai ryškiais šiuolaikinio meno kūriniais. Imersinio spektaklio-žaidimo „NO FAKE*“ ironiškas pavadinimas reiškia scenos erdvėje kuriamą netikrą realybę, kurią atspindi simuliuojamos situacijos, taip pat primena, kad visos iliuzijos tėra kasdienio gyvenimo šešėlis. Režisieriaus Tado Montrimo socialinė simuliacija – tai vaizduotę lavinantis žaidimas, kuriame atkartojamos įvairios situacijos, susijusios su jaunos merginos žmogžudyste, aplink ją ir pinasi simuliacijų gijos.
Greta Vilnelė
Paskutinė vakarienė likusių žvakių šviesoje
„Už geresnį pasaulį“ Artūro Areimos teatre
Rugsėjo 25, 26 d. Artūro Areimos teatre po ilgo sąstingio nuo trankios muzikos vėl drebėjo kamerinės erdvės sienos. Režisierius Artūras Areima pristatė naują spektaklį pagal Rolando Schimmelpfennigo pjesę „Už geresnį pasaulį“. Ši pjesė, persmelkta nostalgijos Erichui Maria Remarque’ui ir Ernestui Hemingway’ui, pasakoja apie futuristinį, visa aprėpiantį, beribį, amžiną karą, kuris žmonių pasąmonėje tampa nuolatine, įprasta būsena.
Greta Vilnelė
Skaitmeninis spektaklis
Dr. GoraParasit „TikTok Shakespeare“
Kasmet Vilniuje vykstantis kultūros festivalis „Kultūros naktis“ iš birželio buvo perkeltas į rudens pradžią. Kultūros gerbėjų sambrūzdžio programa šįmet ne tik džiugino renginių pasiūla, bet ir mažumėlę glumino. Festivalio lankytojai tapo Pelenėmis iš pasakos: turėjo gerai apgalvoti ir pasirinkti patraukliausius renginius, nes atėjus kitai dienai karieta pavirs moliūgu, vadeliotojai – pelėmis, o „Kultūros nakties“ siūlomos patirtys išgaruos kaip ryto migla.
Greta Vilnelė
Atrasti pusiausvyrą
Gatvės teatro festivalis „Spot“
Viso pasaulio kultūros entuziastų pečius prislėgusi pandeminė situacija pakoregavo jau trečius metus vis platesnę auditoriją surenkančio gatvės teatro festivalio „Spot“ programą. Šiais metais liepos 9–12 d. Vilniuje vykęs festivalis nestokojo netradicinių sprendimų: dėl susiklosčiusios ekstremalios situacijos kasmet į programą naujų vėjų įpučiančių užsienio kūrėjų gretas papildė Lietuvos menininkų pasirodymai, o į viešose erdvėse vykstančius renginius norėjusiems patekti žiūrovams reikėjo iš anksto užsiregistruoti.
Greta Vilnelė
Ką batai pasako apie žmogų?
„Juodi bateliai“ „Menų spaustuvėje“
XX a. kino žvaigždė Marilyn Monroe kadaise pasakė: „Duok moteriai tinkamus batelius ir ji užkariaus pasaulį.“ Batai, kuriuos avime, byloja apie tai, kokie esame žmonės: jie gali nusakyti mūsų nuotaiką, charakterį, socialinę padėtį, kartais net profesiją. Šiais laikais tai nebemadinga, bet anksčiau žmonės siūdindavosi batus pagal užsakymą. Tuomet prie batų gimimo prisidėdavo dar ir batsiuvio gyvenimo istorija. Kasdien zulindami, šlapindami balose ir per lietų, purvindami visokiuose purvynuose, prižiūrėdami ar neprižiūrėdami savo batus net nesusimąstome: o jeigu jie galėtų kalbėti ir papasakotų viską apie mus?
Greta Vilnelė
Distopija, destrukcija, siurrealizmas
Šokio teatro „Aura“ spektaklis „Bekūniai“
Šis pasakojimas apie Sodomą ir Gomorą – visuomenės teisingumo stokojusiųjų, homoseksualų, vargšais nesirūpinusių beširdžių ir doroviškai supuvusiųjų miestą. Jo žmones nubaudė du Dievo pasiųsti angelai, kurie sudegino nusidėjėlių buveinę, liepsnose pradangindami jų ištvirkusias nuodėmes. Mokslininkų teigimu, Dievo bausmė buvo meteoritas, sprogęs virš Tall el-Hammam vietovės dabartinės Jordanijos teritorijoje.
Greta Vilnelė
Dabarties akistata su praeities šešėliais
Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Abelaras ir Eloiza“
Neseniai viena jauna režisierė pasidalijo su manimi mintimis, kokie dėsningumai kuo toliau, tuo labiau atsiskleidžia Lietuvos teatro scenose. Pasak jos, lietuviai pasiilgo kamerinių erdvių. Visi tie klasikiniai teatro pastatymai su daug personažų, simbolizmo ir turtinga scenografija dabar, rodos, pralaimi kovą su mažomis, netradicinėmis erdvėmis bei šiuolaikinėmis technologijomis. Kartu su vos prieš porą mėnesių vykusiu renginių ciklu „Paskutinieji“, skirtu vienam iškiliausių Lietuvos režisierių Eimuntui Nekrošiui paminėti, prasideda klasikinio teatro pabaiga. Scenas užtvindę jaunų režisierių darbai neretai perpildyti XXI a. žmogaus atributų: išmaniųjų telefonų, kompiuterių, vaizdo projekcijų, kamerų ir t.t. Šiuo metu pastebima klasikinio ir šiuolaikinio teatro sandūra: tai, kas liko, ir tai, kas vyraus ateityje.
Greta Vilnelė
Meilės samprata: kūno ir sielos fragmentiškumo etapai
„Nothing Hurts“ Artūro Areimos teatre
Pradėti kalbėti apie sausio 25, 26 d. įvykusią Artūro Areimos teatro premjerą „Nothing Hurts“ tinka šiais prancūzų kritikės Daphné’s Batholon, atsiliepusios apie kitą Artūro Areimos spektaklį „Po ledu“, žodžiais: „Spektaklis, pripildytas gausybės simbolikos, palieka erdvės daugybei skirtingų interpretacijų ir negali būti priskirtas jokiai vietai, jokiam laikui, jokiai istorijai.“
Greta Vilnelė
Pūvančio lavono kvapas iš rytų
Spektaklis „Žmogus iš žuvies“ Jaunimo teatre
Nors sovietmetis jau senokai baigėsi ir tarybinius laikus menantys istorijos paminklai nuo Žaliojo tilto pakylų nukelti ir pakeisti kitomis skulptūromis, Rusijoje, skirtingai nei Lietuvoje, vis dar smarkiai dvokia sovietmečio pelėsiu, o jauna dramaturgė Asia Vološina pjesėje „Žmogus iš žuvies“ patikslina, kad jo sustabdyti jau nebeįmanoma, per vėlu ką nors pakeisti. „Nenoriu kalbėti apie vieną atvejį, noriu kalbėti apie Rusijos mirtį ir metafizinius dalykus, keisčiausias hipotezes ir galimybes. Noriu kalbėti apie susinaikinimą ir apie tai, kiek tai gali tęstis.“ – teigia rusų kilmės pjėsės autorė. Sausio 7, 8 dienomis Jaunimo teatre vykusio Eglės Švedkauskaitės režisuoto spektaklio tuo pačiu pavadinimu premjera pakvietė visus žiūrovus apsilankyti viename Rusijos bute ir susipažinti su kadaise buvusios imperijos šiuolaikine realybe.
Greta Vilnelė
Apie nuodėmes pasakojama tamsoje
Apie erdvinę operą „Confessions“
2008 metais atsiradęs, NOA (Naujoji operos akcija) įkvėptas, „Operomanijos“ judėjimas pasižymi nesuvaržytu, atviru požiūriu, iš kurio gimsta multidisciplininis, kolektyvinis menas. „Operomanijos“ operos, žinomos pasauliniu mastu, jau ne pirmą sezoną stebina tiek Lietuvos, tiek užsienio auditoriją netradiciniais sprendimais scenoje. Minėtojo prodiuserio opera „Confessions“ 2016 metais Lietuvoje buvo nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“ už geriausią muziką. Projekto koncepcijos ir kompozicijos autoriai – „Spatial Opera Company“: Jens Hedman (Švedija), Rūta Vitkauskaitė (Lietuva, Didžioji Britanija), Åsa Nordgren (Švedija).
