7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Meilės samprata: kūno ir sielos fragmentiškumo etapai

„Nothing Hurts“ Artūro Areimos teatre

Greta Vilnelė
Nr. 5 (1326), 2020-02-07
Teatras
Petras Šimonis ir  Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Petras Šimonis ir Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.

Pradėti kalbėti apie sausio 25, 26 d. įvykusią Artūro Areimos teatro premjerą „Nothing Hurts“ tinka šiais prancūzų kritikės Daphné’s Batholon, atsiliepusios apie kitą Artūro Areimos spektaklį „Po ledu“, žodžiais: „Spektaklis, pripildytas gausybės simbolikos, palieka erdvės daugybei skirtingų interpretacijų ir negali būti priskirtas jokiai vietai, jokiam laikui, jokiai istorijai.“

 

Pagrindinei spektaklio „Nothing Hurts“ meilės temai visokeriopai atsiskleisti leidžia režisieriaus sprendimas kurti intertekstualią istoriją jungiant vokiečių dramaturgo Falko Richterio pjesės „Nothing Hurts“ („Niekas neskaudina“) ir brito Jameso Grahamo Ballardo kūrinio „Avarija“ motyvus. Aktoriai Monika Poderytė ir Petras Šimonis vaidina tarsi apibendrintus tris meilės sąvokos etapus – vienišumą, įsimylėjimą ir išsiskyrimą. Spalvingi ir stilingi kostiumai, scenografija su įspūdinga iš automobilio durelių bei po jomis patiestos juodos plėvelės kompozicija, simbolizuojanti eismo įvykio vietą, estetiškai sustiprina niūrią ir monotonišką spektaklio atmosferą.

 

Spektaklio pradžioje ir pabaigoje akcentuojamas vienišumo aspektas, išsivystantis į gyvulišką kito kūno troškimą. Vienoje scenoje aktorė Poderytė nepailstamai kartoja partneriui: „Noriu, kad būtum man artimas“, o kitoje nekaltas noras perauga į beviltišką reikalavimą, šauksmą į tuštumą, kuris negavęs atsako sugrįžta aidu iš pačių gyvuliškojo prado pamatų: „Prašau, išdulkink mane.“ Moters atsiskyrėliškumą pagrindžia jos ir pilkos masės, visad esančios šalia, kontrastas. Individualios veikėjos kančios ir malonumai vienatve užtemdytame pasaulyje dramatizuojami lyginant juos su aplinkiniais žmonėmis, kurie myli ir yra mylimi. Šios neteisybės egzistenciją patvirtina jos monologo ištrauka: „I’d rather be in a soft place now and melt with bodies around me, warm and soft bodies and music.“ („Dabar mieliau būčiau švelnioje vietoje ir tirpčiau tarp kitų kūnų – šiltų ir minkštų kūnų bei muzikos.“)

 

Kitoks požiūris į meilės temą atsiskleidžia per avarijos ir seksualumo sąsają. Spektaklyje minimas fetišas simforofilija, pasak amerikiečių psichologo Johno Money, yra „susijaudinimas suplanuojant ar sukeliant nelaimingą atsitikimą, avariją ar sprogimą; arba lytinis susijaudinimas dėl avarijų ar katastrofų“. Veikėjai tįso ant automobilio durelių ir kvatodami pasakoja savo bendrą seksualinę fantaziją apie kelionę į ligoninę greitosios pagalbos automobiliu. Nepaisant tiesioginės šio epizodo reikšmės, galima ir kitokia interpretacija. Vyrai, turintys šį išskirtinį fetišą, dažnai svajoja apie hipotetinę galimybę patekti į avariją su patrauklia moterimi. Taigi automobilių susidūrimą galima aiškinti ir kaip dviejų žmonių susijungimą, pradinį santykių tašką – įsimylėjimą. Juk pirmosios akimirkos su nauja simpatija neretai primena smūgį, o žmogus ne veltui pramintas sielos draugu, nes pagal intymumo tikimybę santykių užuomazga turi panašumų su avarija.

 

Nors spektaklyje gausu epizodų apie geismą, kūnišką meilę, juos atsveria mintys apie dvasinę tuštumą, bandymai atrasti pusiausvyrą tarp meilės ir vienatvės, kurios abi geba skaudinti ir vesti į bedugnę. Tiek sceninio vyksmo pradžioje, tiek pabaigoje atsikartoja tas pats vienatvės jausmas. Likusi be artimo žmogaus, o gal niekada jo artumo taip ir nepajutusi (šitai galima tik spėlioti), moteris siužeto atomazgoje gulasi ant automobilio durelių ir patiria jausmų atbukimo tragediją, jos žodžiai „mano viduje sninga“ byloja apie apatiją supratus, kad buvo atstumta tiek kartų, jog sieloje nebegali pajusti išsiskyrimo skausmo. Tai leidžia daryti prielaidą, kad spektaklio esmė – priešinimasis nuolat nuviliančiai ir laimės iliuziją propaguojančiai romantinės meilės idėjai. Galbūt todėl spektaklis ir pavadintas „Nothing hurts“, nes po daugelio nelaimingų santykių, neišsipildžiusių lūkesčių ir chroniškos vienatvės akimirkų niekas nebejaudina, nebesukelia palaimos, vadinasi, ir galimybė būti įskaudintam tampa neįmanoma. Kai platus žiauraus likimo mostas suniokoja idealistinę iliuziją, tai virsta žmogaus vidine tragedija.

Petras Šimonis ir  Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Petras Šimonis ir Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Petras Šimonis spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Petras Šimonis spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Petras Šimonis ir  Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Petras Šimonis ir Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Petras Šimonis ir  Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Petras Šimonis ir Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Petras Šimonis ir  Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Petras Šimonis ir Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Petras Šimonis spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Petras Šimonis spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Petras Šimonis ir  Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Petras Šimonis ir Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Petras Šimonis ir  Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Petras Šimonis ir Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Petras Šimonis ir  Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Petras Šimonis ir Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.