Autorius: Santa Lingevičiūtė
Santa Lingevičiūtė
Svarbiausia reginys
Nauji filmai – „Kopa: antra dalis“
Franko Herberto mokslinės fantastikos romanas „Kopa“ tapo prakeiksmu ne vienam garsiam kino režisieriui, norėjusiam sukurti adaptaciją. Tarp jų – Ridley Scottas ir Alejandro Jodorwsky. Pastarojo filme turėjo vaidinti Orsonas Wellesas, Salvadoras Dali, garso takelį kurti „Pink Floyd“ ir „Magma“. Galiausiai 1984 m. ekranizaciją sukūrė Davidas Lynchas, scenarijų rašęs kartu su pačiu Herbertu. Filme pasirodė Stingas, muziką kūrė garsi amerikiečių roko grupė „Toto“, filmavo dviejų „Oskarų“ laureatas Freddie Francis, kino dailininkas buvo Anthony Mastersas, nominuotas „Oskarui“ už Stanley Kubricko „2001 metų kosminę odisėją“ (1968). Deja, kad ir kokia garsi bei patyrusi buvo kūrybinė grupė, Davidas Lynchas ekranizaciją iki šiol vadina kūrybine gėda, atsisako apie savo „Kopą“ kalbėti, norėtų apskritai ištrinti ją iš asmeninės filmografijos ir teigia nesiruošiantis žiūrėti Denis Villeneuve’o ekranizacijų.
Santa Lingevičiūtė
Ašarų pakalnė
Nauji filmai – „Geležiniai gniaužtai“
Ne kartą teko įsitikinti, kad vyrai sentimentalesni už moteris (atleiskite už seksizmą). Šį neišankstinį nusistatymą patvirtino ir ką tik kino teatruose pasirodęs Seano Durkino filmas „Geležiniai gniaužtai“ („The Iron Claw“, JAV, D. Britanija, 2023). Jei ne muilo operos verta pabaiga, galėtum pamanyti, kad režisieriui, sukūrusiam psichologinį trilerį „Marta Marsė Mei Marlena“ (2011), buvo sunku ką išspausti apie vieną Teksaso šeimą, įsitikinusią, kad yra prakeikta. Motina sūnus nuo prakeiksmo bandė apsaugoti per religiją, tėvas – per amerikietiškas imtynes.
Santa Lingevičiūtė
Ne tik Rubenas Östlundas
Prasideda „Lokys, liūtas ir šakelė“
Spalio 4–9 d. įvyks jau antrasis festivalis – speciali programa „Lokys, liūtas ir šakelė“. Ir šįkart organizatoriai nebando šokti aukščiau bambos, neformuluoja manieringų minčių ir sakinių norėdami pristatyti programą. Šioje – dvylika filmų, rodytų šių metų Kanuose, Venecijoje, Berlyne. Kadangi festivalis vyks tik penkias dienas, o filmų – 12, siūlome rekomendacijas „7 meno dienų“ skaitytojui. Rubeną Östlundą – šių metų „Auksinės palmės šakelės“ laureatą – aplenksiu, nes tai saugiausias variantas.
Santa Lingevičiūtė
Kanų festivalio laureatai
Nuo Manto Kvedaravičiaus iki Rubeno Östlundo
Štai ir baigėsi jubiliejinis 75-asis Kanų festivalis, kurio uždarymo transliaciją buvo galima stebėti per Kanų „Youtube“ kanalą. Didžiąją renginio dalį apėmė pasivaikščiojimas raudonuoju kilimu, pozavimas fotografams. Eilinė prašmatnių suknelių, juodų ar baltų smokingų ekspozicija; Piero Paolo Pasolini ar Godard’o nešiotų akinių rėmelių variacijos irgi buvo akivaizdžios.
Santa Lingevičiūtė
Ilgas atsisveikinimas
„Ilgo metro filmas apie gyvenimą“
Praradus artimą žmogų, atsisveikinimas su juo trunka ilgai – kai kuriems ir visą likusį gyvenimą. Neretai psichologai pateikia net gedėjimo fazes. Regis, debiutiniame pilnametražiame filme „Ilgo metro filmas apie gyvenimą“ (Lietuva, 2021) režisierė Dovilė Šarutytė per savo alter ego heroję Dovilę (Agnė Misiūnaitė) bando perteikti, o turbūt ir pereiti visas fazes: neigimą, pyktį, derybas, depresiją ir susitaikymą.
Santa Lingevičiūtė
Requiem raudonai piliulei
Nauji filmai – „Matrica. Prisikėlimas“
Tiems, kurie 1999-aisiais save laikė jau mąstančiais ir matė pirmąją „Matricą“, ketvirtoji dalis gali tapti dūriu į paširdžius. Taip pasijutau ir aš, o spragėsiai strigo gerklėje viso ištęsto filmo metu, ką jau kalbėti apie po to sutrikusį virškinimą...
Santa Lingevičiūtė
220 km/h
„Bėgikė“
Pirmame filmo „Bėgikė“ epizode – stambiu planu ir lėtai rodomas neįgalaus žmogaus kūno plovimas, sauskelnių keitimas. Kas tai – kol kas neaišku. Užtat kitame epizode iškart pristatoma pagrindinė filmo veikėja Marija (Žygimantė Elena Jakštaitė). Ji pabunda su drabužiais ir prakirsta lūpa, regis, kamuojama sunkių pagirių. Kaimynei paskambinus durų skambučiu paaiškėja, kad problema ne pagirios, o merginos vaikinas.
Santa Lingevičiūtė, Ilona Vitkauskaitė
Taikesnio pasaulio iliuzija
„Nepatogaus kino“ konkursinė programa
„Radikaliam pokyčiui reikia radikalaus veiksmo“ – tokį skambų šūkį šįmet pasirinko festivalis „Nepatogus kinas“. Vargu ar dabartinei susiskaldžiusiai visuomenei dar trūksta radikalumo, juo labiau kad visiškai nebeegzistuoja in between nuomonė... Aišku, toks šūkis patrauks ir suvilios ne vieną gatvės praeivį bent jau pasidomėti, kas per festivalis tas „Nepatogus kinas“.
Santa Lingevičiūtė
Apie auksinį nevermore
Lietuvių premjeros Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje
Neretai nutinka taip, jog žiūrint jaunosios kartos filmus, kad ir trumpametražius, galima sutrikti ir išvis nieko nesuprasti, mat sukišama labai daug (kad ir gražių) idėjų, bet galutinis rezultatas atrodo išsikvėpęs. Tokiu atveju kino kritikams belieka skaldyti malkas.
Santa Lingevičiūtė, Ilona Vitkauskaitė
Už tradicines, užtat savas vertybes
Nacionaliniai Lietuvos kino apdovanojimai
Gegužės 29 d. Valdovų rūmuose, mūsų įsivaizduojamos didingos praeities artefakte, įvyko pirmieji Nacionaliniai kino apdovanojimai, kuriuos surengė Lietuvos kino centras ir LRT.
