Autorius: Ilona Vitkauskaitė
Santa Lingevičiūtė, Ilona Vitkauskaitė
Nuo barbarų iki filmų, kurių galėjo nebūti
Ką pamatė piktos kino kritikės
Kol laukėme „Kino pavasario“ konkursinės programos pradžios, pasižvalgėme po „Panoramą“, juolab kad pats pavadinimas suponuoja, jog filmai atrinkti stengiantis perteikti dabartinio kino tendencijas. Deja, šios, mūsų manymu, nieko gero nežada: gali susidaryti gana liūdnas ir vietomis net komiškas vaizdas.
Santa Lingevičiūtė, Ilona Vitkauskaitė
Keli filmai iš „Kino pavasario“
Ką pamatė piktos kino kritikės
Prasidėjo dar vienas karantininis pavasaris, kartu su juo – ir vėl virtualus „Kino pavasaris“. Šįkart programa mažesnė. Gal ir gerai, bus galimybė nepasiklysti filmuose ir daugiau jų pamatyti. Kiną galėsite žiūrėti ne tik namie, mat, jei esate kiek prakutęs homo neoliberalus, tai galėsite daryti ir viešbutyje, už parą pakloję nemenką sumą.
Santa Lingevičiūtė, Ilona Vitkauskaitė
Geresnių filmų belaukiant
Ką pamatė piktos kino kritikės
Belaukdamos geresnių laikų kinui, esame priverstos žiūrėti begalę vidutinybių, tad darosi baugu, kad greitai galime virsti grafomanėmis, o šis fenomenas tiesiog persunkęs visą lietuvišką žiniasklaidą, ir ne tik ją. Tad prašome Vyriausybės svarstyti kuo greičiau atverti kino salių duris, nes nukentės ne tik verslas, bet ir kultūringų žmonių elgsena bei sveikas protas.
Santa Lingevičiūtė, Ilona Vitkauskaitė
Serialų pavogtas laikas. II
Geriausi 2020-ųjų serialai
Jeigu neseniai paskelbtas „Auksinio gaublio“ nominacijas kaip visada vadintume apšilimu prieš „Oskarus“, mat nemažai filmų dažniausiai dubliuojasi, tai laukia liūdnas etapas, kai ne vienas nominantus, o vėliau ir nugalėtojus palydės ne tik ovacijomis, bet ir necenzūrine leksika.
Santa Lingevičiūtė, Ilona Vitkauskaitė
Serialų pavogtas laikas
Geriausi 2020-ųjų serialai
Jei jau ką žiūrėti per kompiuterio ekraną ramia sąžine – tai serialus, juk jie tam ir kuriami. Tad šiame tekste pradedame apžvelgti labiausiai linksniuotus pernai metų serialus.
Santa Lingevičiūtė, Ilona Vitkauskaitė
Kritusi kartelė
Ką pamatė piktos kino kritikės
Kol laukiame vakcinos, pasinėrėme į įvairiausius praėjusių metų geriausių filmų sąrašus. Pernai, kai neįvyko Kanai, tačiau vis dėlto buvo surengtas Venecijos kino festivalis, ne vienas ten viešėjęs kino kritikas ar apžvalgininkas rašė, kad jei ne pandemija, pusė filmų, atsiradusių pagrindinėje konkursinėje programoje, nė nebūtų nusipelnę tokios šlovės. Tad ir mes atsidūrėme, švelniai tariant, filmų šiukšlyne. Bet, kaip sakoma, laikyk savo priešą arčiau nei draugus, tad kokio tik šlamšto nepažiūrėjome...
Santa Lingevičiūtė, Ilona Vitkauskaitė
Fikcinė Europa
Apie Europos kino akademijos nominuotus filmus
Tęsiame Europos kino akademijos nominantų apžvalgą. Šįkart pažvelgsime į geriausio filmo nominaciją – juk ji dažnam įdomiausia. Kadangi apie Thomo Vinterbergo „Dar po vieną“ („Druk“, Danija, Švedija, Nyderlandai, 2020) rašėme anksčiau, o Jano Komasos „Kristaus kūnas“ („Boże Ciało“, Lenkija, Prancūzija, 2019) taip pat jau apžvelgtas ne vieno kino kritiko (ir ne tik), susikoncentravome į kitus nominantus.
Santa Lingevičiūtė, Ilona Vitkauskaitė
Europos realybė
Apie Europos kino akademijos nominuotus filmus
Šią savaitę internete, regis, labiausiai aptarinėjimas Lietuvos kalėdinių eglučių įžiebimas ir svarstoma, kuri iš jų sulauks daugiausia covid’ų, o praeitą internetas lūžo nuo „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų ceremonijos intrigų. Apie jas nieko nerašysime, mat reginys buvo skirtas vienam tradiciniam „Forum Cinemas“ žiūrovui, kurį būtų galima apibūdinti maždaug taip: rupšnojantis spragėsius, nepaleidžiantis iš rankų naujausio modelio išmanaus telefono, turintis viską, ką per reklamines renginio pauzes, ilgesnes už patį renginį, reklamavo; toks „prie medinio bajerio“, kurį supranta tik tokie kaip jis pats, užtat laiko save tikrais kino ekspertais.
Santa Lingevičiūtė, Ilona Vitkauskaitė
Sveikas, kompiuterio ekrane...
Ką pamatė piktos kino kritikės
Kai visas pasaulis gyvena dramatiškos tragedijos nuotaikomis, pjaunasi tarpusavy ne tik valstybės, bet ir tų valstybių piliečiai, o neapykantą skambiomis, nieko gero nežadančiomis antraštėmis vis pakursto žiniasklaida, norisi nuo visko užsidaryti net ir savo valia. „Scanorama“ iš pradžių lyg ir teikė vilčių, kad po truputį galime grįžti prie tradicinio kino žiūrėjimo salėje, tačiau viltis – kvailių motina: teko vėl keltis į virtualią erdvę ir žiūrėti filmus kompiuterio ekrane. Antrasis karantinas po truputį veda link „Moterų ties nervų krizės riba“ siužeto, todėl „Scanoramos“ programoje ieškojome filmų, kuriuose kuo mažiau rėkimo, radikalumo, įžūlumo, o kartu ieškojome ir laiko patikrintų režisierių kūrybos.
Santa Lingevičiūtė, Ilona Vitkauskaitė
Serialai tęsiasi
Ką pamatė piktos kino kritikės
Tyliai ir nedrąsiai belaukdamos „Scanoramos“, toliau žiūrime serialus ir filmus namie. Juolab kad jie kartais pasiūlo platesnį žvilgsnį į realybę nei nacionalinės televizijos. Štai, regis, kas dabar jau ne pirmą savaitę vyksta Lenkijoje, čia niekam neįdomu. Ar veikiau – neparanku apie tai informuoti, mat Lenkija yra mūsų strateginė partnerė.
