Vakaras Juozo Gruodžio gimtadieniui

Minint kompozitoriaus Juozo Gruodžio 139-ąjį gimtadienį, jo gimimo dieną (gruodžio 20 d.), Kauno miesto muziejaus J. Gruodžio skyriuje buvo surengtas koncertas. Gruodžio ir jo amžininkų – japonų kompozitorių – kūrinius skambino pianistas Yusuke Ishii. Koncertą ir pokalbį su atlikėju vedė Kauno miesto muziejaus muziejininkė, muzikologė dr. Aušra Strazdaitė-Ziberkienė. Pianistas Yusuke Ishii jau keli metai gyvena Lietuvoje, išmoko lietuvių kalbą ir užsirekomendavo kaip aktyvus mūsų profesionaliosios muzikos atlikėjas bei tyrėjas. Šiuo metu jis yra Kauno technologijos universiteto doktorantas ir rengia disertaciją apie lietuvių išeivijos muzikos modernumą. Jo susidomėjimas lietuviška muzika yra rimtas ir gilus. Jis jau du kartus (2022 ir 2023 m.) lankėsi JAV, kur po kelis mėnesius tyrinėjo archyvus ir rinko medžiagą svarbiausiame pasaulio lietuvių muzikos archyve Lituanistikos tyrimų centre (Lemontas, IL). Šiemet Ishii veika susilaukė Lietuvos kultūros tarybos dėmesio, kuri dalinai parėmė atlikėjo kūrybinę ir tiriamąją veiklą ir leido jam dar daugiau susikoncentruoti į pasirinktą temą.  

Kaip žinia, tik prieš mėnesį (lapkričio 29 d.) pianistas surengė rečitalį Vilniaus „Organum“ salėje, kur skambino japonų kompozitorių ir Vytauto Bacevičiaus kūrinius. Tuo pat metu Ishii pristatė šią vasarą MAMA studijoje įrašytą vinilinę plokštelę, skirtą vien tik Bacevičiaus muzikai (MICL LP 007).

Koncertas muziejuje pasižymėjo tuo, kad, greta Vilniuje skambėjusių japonų kompozitorių, pianistas įtraukė ir retai atliekamus lietuvių kompozitorių opusus. Taip buvo akivaizdžiai sugretinti ir išryškinti dviejų toli esančių šalių muzikiniai skirtumai, bet tuo pačiu mus siejančios analogijos ir net kultūrinės sąšaukos.

Kadangi koncertas buvo skirtas J. Gruodžio gimtadieniui, jis prasidėjo dviem šio kompozitoriaus opusais: pianistas paskambino Scherzo ir „Raudą“. Tai lygiai prieš šimtą metų sukurti kūriniai, kurie iškart buvo sugretinti su keliais metais anksčiau sukurta Kōsaku Yamada pjese fortepijonui „Mėlynoji liepsna“. Tokiu gretinimo ir kaitos principu buvo pagrįstas ir visa koncerto programa – po to skambėjo Vlado Jakubėno „Pasaka“ ir Shukichi Mitsukuri „Nakties rapsodija“, Antano Račiūno „Baladė“ ir Kishio Hirao Sonata fortepijonui (II, III dalys).

Koncertas vyko betarpiško bendravimo su atlikėju forma. Dr. Aušra Strazdaitė-Ziberkienė pristatė platesnį istorinį kontekstą, komentavo atskirų kompozitorių ypatumus. Pianistas dalijosi savo pastebėjimais ir įžvalgomis apie japonų ir lietuvių modernizmo muziką, apie jų interpretacijos niuansus ir kuo lietuvių muzika jam yra aktuali ir įdomi. Toks koncerto-pokalbio formatas įtraukė publiką, kuri net po koncerto dar ilgokai nepaleido pianisto, aktyviai su juo diskutuodama tiek lietuviškai, tiek ir… japoniškai.

Atskirai reikėtų pažymėti savotišką Yusuke Ishii fenomeną mūsų muzikiniame gyvenime. Susidomėjęs lietuvių muzika, ypač jos modernizmu, Ishii aktyviai pradėjo ją tyrinėti ir propaguoti. Ir čia išryškėjo, kad mes patys kažkaip lyg drovimės, abejojame ar net nelabai vertiname to, ką turime, vengėme (ir iki šiol atkakliai vengiame) skambinti lietuvišką muziką koncertuose. Dėl to žvilgsnis iš šono kartais leidžia aiškiau suvokti situaciją, ir manau, kad Yusuke Ishii veikla Lietuvoje dar ir tuo aspektu yra reikšminga.