Festivalyje „Helium“ – Juliano Vogelio „Ceramic circus“
Vartotojų visuomenėje džiugina minimalistiniai kūriniai, kuriuose užtenka „daugkartinio“ atlikėjo, šiek tiek šviesų, garsų ir talento. Vis dėlto neretai katarsio link veda darbai, kurie be skrupulų „išsižergia“ ir surengia niekuo neypatingoje „Menų spaustuvės“ Juodojoje salėje destrukcijos ir chaoso puotą. Prieš pusmetį šioje salėje teko liudyti tokio pobūdžio Netti Nüganen kūrinį „Ash, Horizon, Riding a House“, po savęs palikusį dažų ir tirpstančio ledo skiedinį.








Oliverio Frljićiaus spektaklio premjera Lietuvos nacionaliniame dramos teatre
Gyvenant laikais, kai bent porą kartų per savaitę paskelbiamas geltonas oro pavojaus signalas ir primenama apie netoliese tebevykstantį karinį konfliktą, prancūzų rašytojo Gustave’o Flaubert’o romanas „Ponia Bovari“, pasakojantis apie tragišką Emos Bovari likimą, gali tapti trumpalaikiu prieglobsčiu teatro žiūrovui, kasdienybėje užkluptam nerimo ir nevilties. Regis, tuo vadovaudamasis Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), su bosnių kilmės režisieriumi Oliveriu Frljićiumi priešaky, šį kūrinį pasirinko pirmajai sezono premjerai.








Pokalbis su šiuolaikinio cirko menininku Alexis Rouvre’u
Su Alexis Rouvre’u, šiuolaikinio cirko menininku, žonglieriumi, kalbamės dar prieš įvykstant jo pasirodymui „Tout/Rien“ šiuolaikinio cirko festivalyje „Helium“. Rouvre’as tyrinėja objektų cirką, nuo 2009 m. plėtoja žongliravimo virvėmis tyrimus. 2017 m. kartu su choreografu ir vizualiųjų menų atstovu Tiziano Lavoratornovi įkūrė kompaniją „Modo Grosso“, 2020 m. tapo jos meno vadovu.





Pokalbis su režisiere Milda Mičiulyte
Teatro režisierė Milda Mičiulytė – režisieriaus Eimunto Nekrošiaus mokinė. Savo teatro kalbą Milda kuria iš skirtingų teatro formų: pastaruoju metu jos kūryboje matome ne tik dramos teatro principus; itin svarbiomis dedamosiomis tampa lėlės, objektai ir šešėliai. Režisierė, įvairiuose Lietuvos teatruose statanti spektaklius vaikams ir suaugusiesiems, atvira: nežmogiškos būtybės scenoje geba atverti papildomą dimensiją ir tarsi suteikia gryno oro kūrybine prasme – atsiveria erdvė metaforai, vizualumui, scenos poezijai.







