7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatro anonsai

Rengėjų inf.

Sindikatas „Bad Rabbits“ klausia – kas yra mūsų Šeimininkai?

Gegužės 7 d. 18 val., Kauno miesto kameriniame teatre ir gegužės 11 d. 19 val., profesionalaus meno namuose „House of Puglu“ Vilniuje, pasirodys plataus meninio profilio sindikatas „Bad Rabbits“, vadovaujamas režisieriaus – Boriso Dauguviečio auskaro laureto –, Agniaus Jankevičiaus. Sindikatas „Bad Rabbits“ pristatys spektaklį-liudijimą „Samurajaus knyga“.

Agnius Jankevičius yra gerai žinomas tiek Vilniaus tiek Kauno teatro gerbėjams. Šiemet menininkas už netradicinės formos spektaklį – instruktažą „Maištas“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras) bei spektaklį pagal Ivano Vyrypajevo pjesę „DreamWorks“ („Mens Publica“, VDU teatras, Kauno miesto kamerinis teatras) buvo apdovanotas „Fortūnos“ statulėle kaip geriausias 2016 metų režisierius. Taip pat už jau paminėtą spektaklį – insktruktažą „Maištas“ ir spektaklį – prezentaciją „Ledas“ pagal to paties pavadinimo Vladimiro Sorokino romaną (Lietuvos rusų dramos teatras), buvo nominuotas „Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimui kaip geriausias metų režisierius. 

„Samurajaus knyga“. J. Verbicko nuotr.
„Samurajaus knyga“. J. Verbicko nuotr.
Milda Brukštutė

Iliuzijos

Trečiajam šiuolaikinės dramaturgijos festivaliui „Dramokratija“ pasibaigus

Pradėkime nuo paprasčiausių faktų. Nuo to, kad tai pirmoji „Dramokratija“, kurioje jau ne kiekvienas turėjo teisę į žodį. Taigi nuo to, kad festivalis išaugo, surimtėjo, išsiplėtė. Buvo pasikviestas ir lektorius iš Didžiosios Britanijos – dramaturgas Chrisas Thorpe’as, konsultavęs festivalio dalyvius ir padėjęs jiems konkrečiais, jų pasirinktų temų ir formų klausimais. Pirmą kartą buvo surinkta ir komisija (dramaturgai bei rašytojai Saulius Šaltenis ir Daiva Čepauskaitė, teatrologė Aušra Martišiūtė ir režisierius Jonas Vaitkus), padėjusi atrinkti geriausias, aktorių ir žiūrovų laiko vertas idėjas. Taigi, lyg ir pajudėta profesionalumo linkme, lyg ir žengtas dar vienas žingsnis įdomesnės, įvairesnės lietuvių dramaturgijos link... Tačiau, kaip ir po rudenį nuvilnijusios „Versmės“, labai sunku kalbėti apie rezultatą. Juk gulinčių niekas nespardo. Regis, belieka nuryti kažkokį gumulą, dvejonę gerklėje ir vis kreipti mintis į pačius dramaturgijos puoselėtojus, į autorių pasirinktas temas (kokie jų panašumai ir skirtumai?), į nedidukus, vos prasikalusius šio meno daigelius, ar, kaip vis dažniau man pradeda atrodyti, iliuzijas.

„Remontas“. Nuotr. iš festivalio archyvo
„Remontas“. Nuotr. iš festivalio archyvo
„Rūstytė“ Nuotr. iš festivalio archyvo
„Rūstytė“ Nuotr. iš festivalio archyvo
Diskusija su „Legenda apie Naou“ kūrėjais. Nuotr. iš festivalio archyvo
Diskusija su „Legenda apie Naou“ kūrėjais. Nuotr. iš festivalio archyvo
Forum Cinemas inf.

Londono Karališkasis nacionalinis teatras atkeliauja į Vilnių – didžiuosiuose „Forum Cinemas“ ekranuose

Operos ir baleto mėgėjai jau seniai atrado „Forum Cinemas“ tiesiogines transliacijas iš Niujorko Metropoliteno ir Maskvos Didžiojo baleto teatro. Dabar prie jų kviečiami prisijungti ir teatro mylėtojai. Tik gegužės 15 dieną „Forum Cinemas Vingis“ – Londono Karališkojo nacionalinio teatro spektaklis „Apsėdimas“ (Obsession) su Jude‘u Law pagrindiniame vaidmenyje! Dviejų valandų trukmės spektaklis bus rodomas anglų kalba, su angliškais subtitrais.

 

Kol kas Lietuvos žiūrovams bus siūlomas tik šis vienintelis seansas. Jei susidomėjimas bus didelis, nuo 2017 m. rudens transliacijos iš Londono Karališkojo nacionalinio teatro taps nauja „Forum Cinemas“ tradicija ir švente mūsų šalies teatro mėgėjams.

Rengėjų inf.

Lėlių teatras – ir suaugusiųjų reikalas

Gegužės 25-28 dienomis devintą kartą Klaipėdoje rengiamas lėlių teatro festivalis šiemet atnaujino savo asmens tapatybės kortelę ir nuo šiol vadinsis bei žiūrovus kvies nauju „Materia Magica“ pavadinimu. Festivalio tikslas – tapti atvira ir kūrybiška erdve, kurioje kuo daugiau žmonių galėtų (at)pažinti lėlių teatrą ir pažvelgti į jį iš kuo įvairiausių ir netikėčiausių kampų. „Materia Magica“ – tai magiška vieta, kurioje nėra vietos lėlių teatrą voratinkliais aptraukusiems stereotipams ir kur žanro kanonais ne aklai vadovaujamasi, o sumaniai žaidžiama.

Festivalis „Materia Magica“ kvies ne tik vaikus, kurie lėlių teatrą jau seniai prisijaukinę, bet ir jaunimą bei suaugusiuosius, kuriems festivalio programoje skirti net šeši spektakliai. Mes tariame: „Meskit iš galvos tą nesąmonę, jog lėlių teatras – tik vaikų reikalas!“

„Plastikiniai herojai“, Izraelis. A. Resnick nuotr.
„Plastikiniai herojai“, Izraelis. A. Resnick nuotr.
„Ovidija“, Ispanija. P. Gato nuotr.
„Ovidija“, Ispanija. P. Gato nuotr.
„KAR“, Čekija. V.Brtnicky nuotr.
„KAR“, Čekija. V.Brtnicky nuotr.
LNOBT inf.

Žmogaus širdis – pati tiksliausia vertėja

Savaitgalį Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pasitinka su italų šiuolaikinio choreografo Mauro Bigonzetti spektaklio „Piaf“ premjera. Kadangi bilietų į visus šio sezono „Piaf“ rodymus jau beveik nebeliko, birželio 21 dieną skelbiamas papildomas spektaklis.

 

„Kai su choreografu M. Bigonzetti tarėmės dėl būsimo pastatymo Vilniuje, aptarėme keletą galimų spektaklių variantų. Visgi pasirinkome „Piaf“, kaip labiausiai tinkantį pirmajai trupės pažinčiai su M.Bigonzetti choreografija ir kartu su šiuolaikinio šokio technika, kuriai nereikalingi klasikinio baleto bateliai“, – kalbėjo LNOBT baleto meno vadovas Krzysztofas Pastoras.

 

Jis teigia, jog skiriamasis M. Bigonzetti choreografijos bruožas yra klasikinio šokio technikos „nesupančiotų“ judesių paprastumas ir natūralumas. Tai inspiravo kūrybai daugelį šiuolaikinių choreografų visame pasaulyje, ne išimtis – ir pats K.Pastoras. Beje, M.Bigonzetti visada dosniai dalinasi su kolegomis savo patirtimi ir žiniomis.

„Piaf“. M.Aleksos nuotr.
„Piaf“. M.Aleksos nuotr.
Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė

Lietuviška „Adamsų šeimynėlė“

Miuziklas Kauno valstybiniame muzikiniame teatre

Intriga! Taip būtų galima apibūdinti Kauno valstybinio muzikinio teatro premjerą – miuziklą „Adamsų šeimynėlė“ su trimis skirtingomis pagrindinius vaidmenis sukūrusių aktorių sudėtimis. Intriga jau vien todėl, kad lietuviškoje teatro scenoje statoma naujovė – mistikos ir siaubo elementų prisotintas spektaklis. Tai, kas svetur jau tapę klasika, mūsų teatruose vis dar yra savotiškas tabu. Gal ne veltui jaunimas aplenkia teatrą ir traukia į kiną, kur jaučiasi savimi ekrane matydamas tą pasaulį, kuriame gyvenama čia ir dabar, tiek su meile, tiek su siaubu.

2009 m. Čikagoje pradėtas kurti miuziklas po metų išaugo į Brodvėjuje pristatytą didelės sėkmės sulaukusią pasaulinę premjerą. „Adamsų šeimynėlės“ banga nuvilnijo ne tik Amerikoje, bet ir Europoje – čia pirmoji premjera 2012 m. pristatyta Švedijoje, vėliau – Suomijoje, Italijoje, Vokietijoje, Anglijoje, Čekijoje. Na, o šiemet tarptautinį teatro pulsą buvo galima užčiuopti ir Kaune.

Scena iš miuziklo „Adamsų šeimynėlė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš miuziklo „Adamsų šeimynėlė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš miuziklo „Adamsų šeimynėlė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš miuziklo „Adamsų šeimynėlė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš miuziklo „Adamsų šeimynėlė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš miuziklo „Adamsų šeimynėlė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš miuziklo „Adamsų šeimynėlė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš miuziklo „Adamsų šeimynėlė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš miuziklo „Adamsų šeimynėlė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš miuziklo „Adamsų šeimynėlė“. M. Aleksos nuotr.
Lina Klusaitė

Nuviliančios saulės vonios

Apie LNDT parodytą spektaklį „Juoda saulė“

Jau tapo įprasta, kad valstybiniai teatrai savo atsinaujinimo politiką vis dažniau grindžia garsiomis užsienietiškomis pavardėmis. Kai kurias išgirdus, ne vienam scenos meno gerbėjui išties nušvinta akys. Lietuvos nacionalinis dramos teatras jau žibėjo Kristiano Lupos, Árpádo Schillingo vardais, o štai šiemet teatro sėkmės vairas patikėtas kylančiai lenkų žvaigždei, Lupos bendražygiui Łukaszui Twarkowskiui, sutikusiam parodyti net dvi premjeras. Lenkijoje sukurtas režisieriaus audiovizualinių potyrių spektaklis „Juoda saulė“, sumanytas kaip eksperimentinis projektas, reikia manyti, turėjo atliepti tą vadovybės sumanymų ir publikos poreikių dalį, kuri susijusi su naujų formų ir technologijų scenoje diegimu. Tačiau kartais ima ir nutinka taip, kad į daug žadančius projektus dedamos viltys nepasiteisina, o išgirti talentai nuvilia. Tad, užuot pasidžiaugus sėkmę nešančiais velykiniais kiškučiais, tenka skaičiuoti nusivylimus.

„Juoda saulė“. D. Matvejevo nuotr.
„Juoda saulė“. D. Matvejevo nuotr.
„Juoda saulė“. D. Matvejevo nuotr.
„Juoda saulė“. D. Matvejevo nuotr.
„Juoda saulė“. D. Matvejevo nuotr.
„Juoda saulė“. D. Matvejevo nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Debesys iš galvos krenta

Aktorės Dalios Michelevičiūtės jubiliejus

Nedaug kam šiais laikais debesys krenta iš galvos. Ypač žiauriame teatro pasaulyje. Dar ne taip seniai Lietuvos nacionaliniame teatre buvo trys mūzos – Dalia Michelevičiūtė, Rimantė Valiukaitė ir Eglė Mikulionytė. Lyg nuo Stanislovo Kuzmos skulptūrinio frontono nužengusios į sceną, jos simbolizavo Lietuvos nacionalinio dramos teatro dievybes. Mikulionytė ne savo noru priversta glaustis Kauno dramos teatre. Mūzų „ansamblis“ suiro, bet nė viena iš jų savo statuso neprarado.

Nors jubiliejai persekioja kiekvieną iš mūsų, kartais nesinori į juos numoti ranka. Balandžio 17 d. Dalia Michelevičiūtė minės savo penkiasdešimtmetį, taip pat šįmet yra jos dvidešimt penkerių metų kūrybinės veiklos sukaktis – 1992 m. ji pradėjo dirbti tuometiniame Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre. Dabar toks laikas, kai teatre bandoma išrasti „senus“ dviračius, visa tai apipinant naujomis teorijomis. Michelevičiūtė niekada nieko nesistengia išrasti, ji yra klasikinio tipo aktorė, kviečiama į pačius įvairiausius spektaklius. Pagrindinis jos profesinis bruožas – universalumas.

Dalia Michelevičiūtė. D. Matvejevo nuotr.
Dalia Michelevičiūtė. D. Matvejevo nuotr.
„Laikas ir kambarys“. Nuotrauka iš teatro archyvo
„Laikas ir kambarys“. Nuotrauka iš teatro archyvo
„Stotis N mieste“. Nuotrauka iš teatro archyvo
„Stotis N mieste“. Nuotrauka iš teatro archyvo
„Moterų dainos“. Nuotrauka iš teatro archyvo
„Moterų dainos“. Nuotrauka iš teatro archyvo
„Trys seserys“. Nuotrauka iš teatro archyvo
„Trys seserys“. Nuotrauka iš teatro archyvo
„Moters portretas“. D. Matvejevo nuotr.
„Moters portretas“. D. Matvejevo nuotr.
Rengėjų inf.

„Dramokratija“ skelbia programą ir kviečia į nemokamus renginius

Šiuolaikinės dramaturgijos festivalio „Dramokratija“ organizatoriai paskelbė šių metų renginių programą. Balandžio 6 d. „Taste map“ kavinėje vykusioje spaudos konferencijoje dalyviai pasidalino savo pjesių idėjomis bei pasakojo, kas įkvėpė rašyti kūrinius. Socialine tema „Čia ir dabar“ parašytas pjeses galėsite išgirsti balandžio 17-22 dienomis nemokamuose festivalio renginiuose.

Pjesių skaitymų festivalio idėjinė vadovė – dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė. Prieš trejus metus ji subūrė tuometinius LMTA kino dramaturgijos studentus pirmajam festivaliui. „Pirmasis festivalio tikslas buvo surengti dramaturgijos laboratoriją, kurioje įvairių kursų studentai bendradarbiautų tarpusavyje, ypatingai tie studentai, kuriems ir toliau teks kartu dirbti – teatrui rašantiems kino dramaturgams, aktoriams, režisieriams.“ – pasakoja G. Labanauskaitė. „Be to, norėjosi tokio formato, kur pradedantieji autoriai jaustųsi lygiavertiškai su visa kūrybine komanda, kuri daro įtaką ir rašymo procesui, ne tik užbaigtų pjesių skaitymams.“

Dramokratai
Dramokratai
Daiva Šabasevičienė

Aktoriai medžioja „Lokį“

Po pirmojo repeticijų etapo kalbamės apie būsimą Łukaszo Twarkowskio spektaklį

Lenkų teatro režisierius Łukaszas Twarkowskis, pernai apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“ už Krystiano Lupos spektakliui „Didvyrių aikštė“ sukurtas vaizdo projekcijas, neseniai baigė pirmąjį spektaklio „Lokis“ pagal Prospero Mérimée (1803–1870) novelę apie XIX a. Žemaitiją repeticijų etapą. Nacionalinio dramos teatro Studijoje įvyko atviras būsimo spektaklio pristatymas, kurį galima vertinti kaip savarankišką meno kūrinį. Apie gimstantį spektaklį, kurio premjera bus kitą sezoną, kalbamės su aktoriais.

Gyčio Ivanausko eskizas
Gyčio Ivanausko eskizas
Gyčio Ivanausko eskizas
Gyčio Ivanausko eskizas
Gyčio Ivanausko eskizas
Gyčio Ivanausko eskizas
„Lokio“ repeticijoje
„Lokio“ repeticijoje
„Lokio“ repeticijoje
„Lokio“ repeticijoje
  < PUSLAPIS IŠ 335  >>> Archyvas