7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatro anonsai

Daiva Šabasevičienė

Šalčia Jono Tertelio akimis

Lietuvos nacionalinio dramos teatro jaunieji kūrėjai rengia premjerą „Nežinoma žemė. Šalčia“, kurios dėmesys sutelktas į Šalčininkų rajono bendruomenę. Spektaklio premjera pirmiausiai įvyks Šalčininkų kultūros centre (kovo 16 d.), o po to – Vilniuje (kovo 22, 23 d.). Daiva Šabasevičienė kalbina spektaklio koncepcijos autorių ir režisierių Joną Tertelį. Kodėl šalčininkiečiai važiuodami į Vilnių sako: „Važiuojam į Lietuvą“, ką vietiniai žino apie faktą, kad pas kunigą Povilą Hrinaškevičių 1821 m. viešėjęs Adomas Mickevičius Šalčininkų kapinėse stebėjo Vėlinių apeigas, o vėliau jas aprašė savo garsiojoje dramoje, kokiais principais su tikromis žmonių istorijomis dirba aktoriai ir kokių prietarų turi šalčininkiečiai?

 

Apklausa apie Šalčininkus, kurią LNDT rinkodaros skyrius surengė tarp vilniečių, atspindėjo Lietuvai charakteringą situaciją: niekas nieko nežino, o gal ir žinoti nenori. Iš tuščio į kiaurą beria savo „pamąstymus“, ir laimi tie, kurie „išlaužia“ ką nors juokingo. Pavyzdžiui, „ten turėtų klestėti kontrabanda, nes miestelis – Lietuvos pasienyje“, ar panašiai. Ką Jūs žinojote apie Šalčininkus, kol Lietuvos nacionalinis dramos teatras nepasiūlė šios temos? Ir ką žinote šiandien, kai teko paanalizuoti įvairias aplinkybes iš vidaus?

Spektaklio „Nežinoma žemė. Šalčia“ kūrybinė komanda. D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Nežinoma žemė. Šalčia“ kūrybinė komanda. D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Nežinoma žemė. Šalčia“ repeticija. Aktoriai Oskar Vygonovski ir Airida Gudaitė. D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Nežinoma žemė. Šalčia“ repeticija. Aktoriai Oskar Vygonovski ir Airida Gudaitė. D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Nežinoma žemė. Šalčia“ repeticija. Aktorius Laurynas Jurgelis. D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Nežinoma žemė. Šalčia“ repeticija. Aktorius Laurynas Jurgelis. D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Nežinoma žemė. Šalčia“ repeticija. Aktorė Gailė Butvilaitė. D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Nežinoma žemė. Šalčia“ repeticija. Aktorė Gailė Butvilaitė. D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Nežinoma žemė. Šalčia“ repeticija. Aktorė Miglė Polikevičiūtė. D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Nežinoma žemė. Šalčia“ repeticija. Aktorė Miglė Polikevičiūtė. D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Nežinoma žemė. Šalčia“ repeticija. Režisierius Jonas Tertelis D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Nežinoma žemė. Šalčia“ repeticija. Režisierius Jonas Tertelis D. Matvejevo nuotr.
Klaipėdos dramos teatro inf.

Mikė Pūkuotukas įplaukė į Klaipėdą

Kovo 17, 18 ir 24 d. Klaipėdos dramos teatro Didžiojoje salėje  – spektaklio visai šeimai premjera: režisieriaus Pauliaus Tamolės „Pūkuotuko pasaulis“ pagal to paties pavadinimo britų rašytojo A. A. Milne‘o pasaką.

Paskutiniai paruošiamieji darbai spektakliui vyko šventinę Kovo 11 dieną: režisierius, vaizdo projekcijų režisierius Tomas Smulkis ir operatorius Vytautas Jurevičius motoriniu laivu plaukė Danės upe ir filmavo vaizdus spektakliui. Su teatru maloniai bendradarbiavo Klaipėdos miesto savivaldybė ir policija; trumpam buvo sustabdytas eismas ir pakeltas Pilies tiltas – kad galėtų praplaukti „Pūkuotuko laivas“. Pagal režisieriaus ir kūrybinės komandos sumanymą, Pūkuotukas ir jo draugai įsikurs Klaipėdos mieste, o Mikė gyvens teatre – teatras ir bus jo „giria“. Su režisieriumi darbuojasi scenografė, kostiumų dailininkė Lauryna Liepaitė (jie adaptavo kūrinį scenai), kompozitorė Agnė Matulevičiūtė, kino režisierius klaipėdietis Tomas Smulkis. Žiūrovai pamatys aktorius Artūrą Lepiochiną (Mikė), Karoliną Kontenytę (Paršelis), Rimantą Pelakauską, Reginą Arbačiauskaitę, Simoną Šakinytę, Donatą Stakėną. O pasakotojo balsas, kuriuo seks pasakos žiūrovai ir kuris žiūrovams seks pasaką, - visiems gerai pažįstamo ir pasiilgto maestro Vytauto Paukštės.

Spektaklio „Pūkuotuko pasaulis“ kūrybinė komanda. A. Kubaičio nuotr.
Spektaklio „Pūkuotuko pasaulis“ kūrybinė komanda. A. Kubaičio nuotr.
Mikė Pūkuotukas įplaukė į Klaipėdą. A. Kubaičio nuotr.
Mikė Pūkuotukas įplaukė į Klaipėdą. A. Kubaičio nuotr.
Rūta Jakimauskienė

Vienas genealiausių pasaulinės dramaturgijos tekstų skambės Vilniaus mažajame teatre

Kovo 20 d. 18.00 val. kviečiame į Vilniaus mažąjį teatrą, kuriame prasidės renginių ciklas „Pjesių skaitymai Vilniaus mažajame teatre“. Pirmajame ciklo renginyje bus skaitoma XVII a. prancūzų dramaturgo, prancūzų klasicizmo dramos meistro Žano Rasino (Jean Racine) „FAIDRA“. Pjesę iš prancūzų išvertė Genovaitė Dručkutė ir Vladas Braziūnas.

„Skaitymai – gyvas žanras. Čia nėra kostiumų, muzikos, tai pirminiai asociatyvūs įkvėpimai, kurie leidžia žiūrovui geriau pažinti teatrą, suteikia galimybę dalyvauti spektaklio gimimo procese. Tai lyg teatrinės virtuvės atvėrimas publikai, o mūsų užduotis – sužavėti žiūrovą, pakerėti temomis“, – sako skaitymų režisierė Gabrielė Tuminaitė. Pasak jos, šio kūrinio autorius Žanas Rasinas išliejo tvirtą tragedijos monolitą, kuriame persipina labai įdomus siužetas, veikėjų charakteriai, aktualios, esminės, jaudinančios temos apie prasmę, mūsų prigimtį, norus, nelaimes, prakeiksmus, tėvų – vaikų santykius, aistrą ir negalimą meilę.  

Jeano Racine’o „Faidra“. Leidyklos „Žara“ archyvo nuotr.
Jeano Racine’o „Faidra“. Leidyklos „Žara“ archyvo nuotr.
Jeano Racine’o „Faidra“. Leidyklos „Žara“ archyvo nuotr.
Jeano Racine’o „Faidra“. Leidyklos „Žara“ archyvo nuotr.
Rasa Vasinauskaitė

Aktorius neaktorystės laikais

Apie Arūno Sakalausko personažus

Paprašyta nesvarsčiusi pasakyti mėgstamą aktorių, leptelėjau – Arūnas Sakalauskas. Paskui vardijau kitus. Nežinojau, kad teks apie jį parašyti. Ką parašyti? Ogi ką panorėsiu. Pasigailėjau, kad sutikau...

Arūnas Sakalauskas (Chlestakovas) spektaklyje „Revizorius“. VMT archyvo nuotr.
Arūnas Sakalauskas (Chlestakovas) spektaklyje „Revizorius“. VMT archyvo nuotr.
Arūnas Sakalauskas (Abramas) spektaklyje „Medžioklės scenos“. D. Matvejevo nuotr.
Arūnas Sakalauskas (Abramas) spektaklyje „Medžioklės scenos“. D. Matvejevo nuotr.
Arūnas Sakalauskas (Abramas) ir Rasa Samuolytė spektaklyje „Medžioklės scenos“. D. Matvejevo nuotr.
Arūnas Sakalauskas (Abramas) ir Rasa Samuolytė spektaklyje „Medžioklės scenos“. D. Matvejevo nuotr.
Arūnas Sakalauskas (Šuiskis) spektaklyje „Borisas Godunovas“. D. Matvejevo nuotr.
Arūnas Sakalauskas (Šuiskis) spektaklyje „Borisas Godunovas“. D. Matvejevo nuotr.
Arūnas Sakalauskas (Elgeta-Einšteinas) spektaklyje „Jelizaveta Bam“. D. Matvejevo nuotr.
Arūnas Sakalauskas (Elgeta-Einšteinas) spektaklyje „Jelizaveta Bam“. D. Matvejevo nuotr.
Arūnas Sakalauskas (Veršininas) spektaklyje „Trys seserys“. L. Vansevičienės nuotr.
Arūnas Sakalauskas (Veršininas) spektaklyje „Trys seserys“. L. Vansevičienės nuotr.
Arūnas Sakalauskas ir Eglė Mikulionytė spektaklyje „Sene 2“. OKT archyvo nuotr.
Arūnas Sakalauskas ir Eglė Mikulionytė spektaklyje „Sene 2“. OKT archyvo nuotr.
Arūnas Sakalauskas spektaklyje „Labas, Sonia, Nauji Metai“. D. Matvejevo nuotr.
Arūnas Sakalauskas spektaklyje „Labas, Sonia, Nauji Metai“. D. Matvejevo nuotr.
Rengėjų inf.

Atsargiai: tikros istorijos

Interviu su britų teatro kūrėja Mimi Poskitt

 

Lietuvos nacionalinis dramos teatras iki kovo 15-tos dienos laukia idėjų dokumentinio teatro projektams, kurie bus vystomi ir pristatomi festivalyje „Versmė“. Į bendruomenių fenomeną atsigręžti siūlantys festivalio organizatoriai, prieš kviesdami jaunų teatro kūrėjų grupes teikti pasiūlymus, praėjusį rudenį organizavo visiems atviras kūrybines dirbtuves – vienas iš jų vedė britų teatro kūrėja, kolektyvo „Look left look right” įkūrėja, režisierė Mimi Poskitt, ir šiemet tapsianti idėjos vystymo mentore.

Režisierė, pristačiusi spektaklius Londone „Young Vic“ teatre, Edinburgo Fringe festivalyje, Covent Garden aikštelėje bei daugelyje kitų Didžiosios Britanijos ir užsienio teatrų bei festivalių, teigia, kad jos ir bendrakūrėjų įsteigtas teatro kolektyvas visuomet skyrė dėmesį bendruomenių – ypač bebalsių – patirtims: „Mūsų kūrybos centre – dalyvavimas, – teigia M. Poskitt, – mes esame greta dalyvių kiekviename proceso etape, siekiame papasakoti jų istorijas ir kalbėti apie jų kolektyvinę nuosavybę“.

Mimi Poskitt kūrybinės dirbtuvės „Versmėje“. D. Matvejevo nuotr.
Mimi Poskitt kūrybinės dirbtuvės „Versmėje“. D. Matvejevo nuotr.
Mimi Poskitt. D. Matvejevo nuotr.
Mimi Poskitt. D. Matvejevo nuotr.
LNDT inf.

LNDT 78 sezoną užbaigs trimis jaunų režisierių premjeromis

Lietuvos nacionalinis dramos teatras tęsia Jaunųjų kūrėjų programą – 2018 m. gegužę ir birželį pristatys trijų jaunų režisierių premjeras. Spektakliai kuriami pagal užsienio autorių pjeses, vienas iš jų skiriamas vaikams. Šiandien Lietuvos nacionalinis dramos teatras pradėjo bilietų į šias premjeras ir kitus gegužę–birželį rodomus repertuarinius spektaklius prekybą.

Giedrė Kriaučionytė, LNDT žiūrovams žinoma kaip spektaklio „Bestuburiada“ režisierė, gegužės 24 d. pakvies į spektaklį „Trijulis aukštyn kojom“, skirtą 5–7 metų vaikams. Pagal vokiečių dramaturgo Carsteno Brandau žaismingą pjesę kuriamas spektaklis vaikams vaizdžiai pasakoja apie du draugus, kurie turi savo taisykles ir jų šventai laikosi, tačiau staiga atsiranda trečias. Spektaklyje mokomasi priimti kitokį, kitaip mąstantį ir į pasaulį žvelgiantį, bet draugauti norintį vaiką. Vienulį, Dudulį ir Trijulį vaidins aktoriai Kirilas Glušajevas, Marius Čižauskas, Dainius Jankauskas.

Martino Crimpo pjesės „Laimės respublika“ skaitymas. D. Matvejevo nuotr.
Martino Crimpo pjesės „Laimės respublika“ skaitymas. D. Matvejevo nuotr.
Carsteno Brandau pjesės  „Trijulis aukštyn kojom“ skaitymas. D. Matvejevo nuotr.
Carsteno Brandau pjesės „Trijulis aukštyn kojom“ skaitymas. D. Matvejevo nuotr.
Režisierė Giedrė Kriaučionytė. D. Matvejevo nuotr.
Režisierė Giedrė Kriaučionytė. D. Matvejevo nuotr.
Režisierius Mantas Jančiauskas.  D. Matvejevo nuotr.
Režisierius Mantas Jančiauskas. D. Matvejevo nuotr.
Režisierius Antanas Obcarskas. D. Matvejevo nuotr.
Režisierius Antanas Obcarskas. D. Matvejevo nuotr.
Aušra Kaminskaitė

Anokia laimė tapti žmogumi

Apie spektaklį „Pinokis“ Vilniaus teatre „Lėlė“

Sunku suprasti, kodėl septyni milijardai negalinčių susikalbėti žmonių tiki, kad, suradę gyvybę kitose planetose, gebėtų puikiai su ja sutarti. Arba kodėl žmonės tiki savo galia valdyti kuriamus ir tobulinamus robotus, visais atžvilgiais pranoksiančius šiuolaikinius homo sapiens. Visų keisčiausia, kad nesuskaičiuojamame žinduolių,  paukščių, vabzdžių pasaulyje vis tiek jaučiamės tokie vieniši, jog norime kurti arba atrasti naujas būtybes. Gal, kaip madinga manyti, taip reiškiasi noras tapti dievais. Nes juk ir Dievas pasaulį sukūrė iš vienišumo.

Scena iš spektaklio „Pinokis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pinokis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pinokis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pinokis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pinokis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pinokis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pinokis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pinokis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pinokis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pinokis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pinokis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pinokis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pinokis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pinokis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pinokis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pinokis“. D. Matvejevo nuotr.
NKDT inf.

Premjeroje „Lė-kiau-lė-kiau“ – paauglių emocijos ir išgyvenimai

Balandžio 12 dieną Nacionaliniame Kauno dramos teatre laukiama režisierės Eglės Kižaitės premjera pagal dramaturgės Daivos Čepauskaitės pjesę „Lė-kiau-lė-kiau“, kuri gimė iš paauglių istorijų ir patirčių, atskleistų internetiniuose forumuose, bendraujant su pačiais jaunuoliais.

Dramaturgės ir poetės Daivos Čepauskaitės naujausio kūrinio „Lė-kiau-lė-kiau“ herojai – paaugliai, kurių gyvenimas kartais primena ėjimą plonu tikrovės ledu. Svajonės, ambicijos, troškimai kuo greičiau pažinti visas šio didelio pasaulio spalvas didžiuliu greičiu neša juos pirmyn, tačiau patirties stoka dar neleidžia pajusti tvirtos žemės po kojomis. Kai kurios kliūtys dar neįveikiamos, kai kurie svoriai per sunkūs. Meilė ir sekstingas, draugystė ir išdavystė, patyčios ir vienatvė – tai tik keli iššūkiai, su kuriais susiduria šiandienos paauglys, trokštantis būti išklausytas ir suprastas. Pasak režisierės Eglės Kižaitės, šiame ypatingame amžiaus tarpsnyje kaunasi naivumas ir noras būti kietu, vaikiškos ašaros ir siekis būti dideliu, globos poreikis ir noras būti savarankišku, atsakomybės stoka ir nuotykio saldumas. „Paaugliai turi atrasti pasaulį ir save, o tame atradimų kelyje taip lengva įlūžti. Jie nori būti mylimi, o taip dažnai nieko nėra šalia. Jie nori mylėti, o dar nežino, ką su ta meile daryti. Šis spektaklis kalbės apie sudėtingą šiandienos paauglių pasaulį, kuriame susiduria viskas, iš ko susideda suaugusiųjų pasaulis, tik keturiolikmečiai išgyvena visa tai daug jautriau“, – atskleidžia režisierė.

NKDT premjera „Lė-kiau-lė-kiau“. A. Bulotos nuotr.
NKDT premjera „Lė-kiau-lė-kiau“. A. Bulotos nuotr.
Rengėjų inf.

Vyčio Jankausko šokio spektaklis „Liepsnos virš šaltojo kalno“ grįžta į teatro repertuarą su nauja atlikėjų sudėtimi

Vyčio Jankausko šokio teatras, neseniai atšventęs kūrybinės veiklos 20-ąjį jubiliejų, ir toliau nestokoja staigmenų šiuolaikinio šokio gerbėjams. Viena jų bus parodyta kovo 13 d. 19 val. Vilniaus Menų spaustuvėje, tai - 2010 metais Auksiniam scenos kryžiui nominuoto spektaklio  „Liepsnos virš šaltojo kalno“ nauja redakcija/versija su nauja atlikėjų sudėtimi.

„Liepsnos virš šaltojo kalno“ -  tai spektaklis apie sienas, išorines ir vidines, tikras ir menamas. Apie sienas, kurios teikia atramą ir saugų prieglobstį, sienas, kurios riboja mūsų siekius ir skatina nusivylimą bei kapituliaciją ir tuo pačiu apie sienas, kurios gali tapti mums atspirtimi judėjimui į nepažintus horizontus.

Vyčio Jankausko šokio spektaklis „Liepsnos virš šaltojo kalno“. D. Matvejevo nuotr.
Vyčio Jankausko šokio spektaklis „Liepsnos virš šaltojo kalno“. D. Matvejevo nuotr.
Vyčio Jankausko šokio spektaklis „Liepsnos virš šaltojo kalno“. D. Matvejevo nuotr.
Vyčio Jankausko šokio spektaklis „Liepsnos virš šaltojo kalno“. D. Matvejevo nuotr.
Vyčio Jankausko šokio spektaklis „Liepsnos virš šaltojo kalno“. D. Matvejevo nuotr.
Vyčio Jankausko šokio spektaklis „Liepsnos virš šaltojo kalno“. D. Matvejevo nuotr.
Ugnė Kačkauskaitė

Spektaklio „Autonomija“ aktoriai apie režisierių ir vaidmenis

Kovo 9 ir 10 dienomis Jaunimo teatre įvyks pirmoji pavasario premjera – vengrų režisieriaus Árpádo Schillingo spektaklis „Autonomija“. Tarptautinį pripažinimą pelnęs šiuolaikinis vengrų teatro režisierius Árpádas Schillingas sugrįžta į lietuvių teatrą po įsimintino pastatymo „Didis blogis“ (LNDT, 2015). Schillingo naujo spektaklio centre – autonomijos tema. Ar būdami laisvi esame autonomiški?

 

Spektaklis „Autonomija“ kuriamas pagal scenarijų, gimusį repeticijų procese bendradarbiaujant visiems spektaklio kūrėjams. Spektaklio dramaturgiją Árpádui Schillingui padeda kurti režisieriaus meninė bendraautorė Ildikó Gáspár. Ši savo gimtojoje šalyje žinoma kūrėja pastaraisiais metais buvo įvertinta už dramaturgo darbą spektakliuose „Peras Giuntas“ ir „Amfitrionas“. Gáspár eksperimentuoja su įvairiomis dramaturginio pasakojimo formomis. Tai jaučiama ir spektaklyje „Autonomija“, kuriame pasitelkiami aktorių pasakojimai bei naudojami skirtingi pasakojimo laikai. Režisieriui taip pat talkina kompozitorius Gintaras Sodeika, daugiausia šiame spektaklyje kuriantis muziką iš aktorių balsų. „Autonomijoje“ susitinka labai skirtingi skirtingų kartų aktoriai: Kristina Andrejauskaitė, Andrius Bialobžeskis, Dainius Gavenonis, Ina Kartašova, Aleksas Kazanavičius, Viktorija Kuodytė, Rugilė Latvėnaitė, Simas Lunevičius, Valentinas Masalskis, Janina Matekonytė, Vidas Petkevičius, Lukas Petrauskas, Dovilė Šilkaitytė, Neringa Varnelytė.  

 

Spektaklio „Autonomija“ repeticijos. L. Vansevičienės nuotr.
Spektaklio „Autonomija“ repeticijos. L. Vansevičienės nuotr.
Spektaklio „Autonomija“ repeticijos. L. Vansevičienės nuotr.
Spektaklio „Autonomija“ repeticijos. L. Vansevičienės nuotr.
Spektaklio „Autonomija“ repeticijos. L. Vansevičienės nuotr.
Spektaklio „Autonomija“ repeticijos. L. Vansevičienės nuotr.
Spektaklio „Autonomija“ repeticijos. L. Vansevičienės nuotr.
Spektaklio „Autonomija“ repeticijos. L. Vansevičienės nuotr.
Spektaklio „Autonomija“ repeticijos. L. Vansevičienės nuotr.
Spektaklio „Autonomija“ repeticijos. L. Vansevičienės nuotr.
Spektaklio „Autonomija“ repeticijos. L. Vansevičienės nuotr.
Spektaklio „Autonomija“ repeticijos. L. Vansevičienės nuotr.
Spektaklio „Autonomija“ repeticijos. L. Vansevičienės nuotr.
Spektaklio „Autonomija“ repeticijos. L. Vansevičienės nuotr.
Spektaklio „Autonomija“ repeticijos. L. Vansevičienės nuotr.
Spektaklio „Autonomija“ repeticijos. L. Vansevičienės nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 335  >>> Archyvas