Lietuvos nacionalinio dramos teatro jaunieji kūrėjai rengia premjerą „Nežinoma žemė. Šalčia“, kurios dėmesys sutelktas į Šalčininkų rajono bendruomenę. Spektaklio premjera pirmiausiai įvyks Šalčininkų kultūros centre (kovo 16 d.), o po to – Vilniuje (kovo 22, 23 d.). Daiva Šabasevičienė kalbina spektaklio koncepcijos autorių ir režisierių Joną Tertelį. Kodėl šalčininkiečiai važiuodami į Vilnių sako: „Važiuojam į Lietuvą“, ką vietiniai žino apie faktą, kad pas kunigą Povilą Hrinaškevičių 1821 m. viešėjęs Adomas Mickevičius Šalčininkų kapinėse stebėjo Vėlinių apeigas, o vėliau jas aprašė savo garsiojoje dramoje, kokiais principais su tikromis žmonių istorijomis dirba aktoriai ir kokių prietarų turi šalčininkiečiai?
Apklausa apie Šalčininkus, kurią LNDT rinkodaros skyrius surengė tarp vilniečių, atspindėjo Lietuvai charakteringą situaciją: niekas nieko nežino, o gal ir žinoti nenori. Iš tuščio į kiaurą beria savo „pamąstymus“, ir laimi tie, kurie „išlaužia“ ką nors juokingo. Pavyzdžiui, „ten turėtų klestėti kontrabanda, nes miestelis – Lietuvos pasienyje“, ar panašiai. Ką Jūs žinojote apie Šalčininkus, kol Lietuvos nacionalinis dramos teatras nepasiūlė šios temos? Ir ką žinote šiandien, kai teko paanalizuoti įvairias aplinkybes iš vidaus?






Kovo 17, 18 ir 24 d. Klaipėdos dramos teatro Didžiojoje salėje – spektaklio visai šeimai premjera: režisieriaus Pauliaus Tamolės „Pūkuotuko pasaulis“ pagal to paties pavadinimo britų rašytojo A. A. Milne‘o pasaką.
Paskutiniai paruošiamieji darbai spektakliui vyko šventinę Kovo 11 dieną: režisierius, vaizdo projekcijų režisierius Tomas Smulkis ir operatorius Vytautas Jurevičius motoriniu laivu plaukė Danės upe ir filmavo vaizdus spektakliui. Su teatru maloniai bendradarbiavo Klaipėdos miesto savivaldybė ir policija; trumpam buvo sustabdytas eismas ir pakeltas Pilies tiltas – kad galėtų praplaukti „Pūkuotuko laivas“. Pagal režisieriaus ir kūrybinės komandos sumanymą, Pūkuotukas ir jo draugai įsikurs Klaipėdos mieste, o Mikė gyvens teatre – teatras ir bus jo „giria“. Su režisieriumi darbuojasi scenografė, kostiumų dailininkė Lauryna Liepaitė (jie adaptavo kūrinį scenai), kompozitorė Agnė Matulevičiūtė, kino režisierius klaipėdietis Tomas Smulkis. Žiūrovai pamatys aktorius Artūrą Lepiochiną (Mikė), Karoliną Kontenytę (Paršelis), Rimantą Pelakauską, Reginą Arbačiauskaitę, Simoną Šakinytę, Donatą Stakėną. O pasakotojo balsas, kuriuo seks pasakos žiūrovai ir kuris žiūrovams seks pasaką, - visiems gerai pažįstamo ir pasiilgto maestro Vytauto Paukštės.
Kovo 20 d. 18.00 val. kviečiame į Vilniaus mažąjį teatrą, kuriame prasidės renginių ciklas „Pjesių skaitymai Vilniaus mažajame teatre“. Pirmajame ciklo renginyje bus skaitoma XVII a. prancūzų dramaturgo, prancūzų klasicizmo dramos meistro Žano Rasino (Jean Racine) „FAIDRA“. Pjesę iš prancūzų išvertė Genovaitė Dručkutė ir Vladas Braziūnas.
„Skaitymai – gyvas žanras. Čia nėra kostiumų, muzikos, tai pirminiai asociatyvūs įkvėpimai, kurie leidžia žiūrovui geriau pažinti teatrą, suteikia galimybę dalyvauti spektaklio gimimo procese. Tai lyg teatrinės virtuvės atvėrimas publikai, o mūsų užduotis – sužavėti žiūrovą, pakerėti temomis“, – sako skaitymų režisierė Gabrielė Tuminaitė. Pasak jos, šio kūrinio autorius Žanas Rasinas išliejo tvirtą tragedijos monolitą, kuriame persipina labai įdomus siužetas, veikėjų charakteriai, aktualios, esminės, jaudinančios temos apie prasmę, mūsų prigimtį, norus, nelaimes, prakeiksmus, tėvų – vaikų santykius, aistrą ir negalimą meilę.
Apie Arūno Sakalausko personažus
Paprašyta nesvarsčiusi pasakyti mėgstamą aktorių, leptelėjau – Arūnas Sakalauskas. Paskui vardijau kitus. Nežinojau, kad teks apie jį parašyti. Ką parašyti? Ogi ką panorėsiu. Pasigailėjau, kad sutikau...








Interviu su britų teatro kūrėja Mimi Poskitt
Lietuvos nacionalinis dramos teatras iki kovo 15-tos dienos laukia idėjų dokumentinio teatro projektams, kurie bus vystomi ir pristatomi festivalyje „Versmė“. Į bendruomenių fenomeną atsigręžti siūlantys festivalio organizatoriai, prieš kviesdami jaunų teatro kūrėjų grupes teikti pasiūlymus, praėjusį rudenį organizavo visiems atviras kūrybines dirbtuves – vienas iš jų vedė britų teatro kūrėja, kolektyvo „Look left look right” įkūrėja, režisierė Mimi Poskitt, ir šiemet tapsianti idėjos vystymo mentore.
Režisierė, pristačiusi spektaklius Londone „Young Vic“ teatre, Edinburgo Fringe festivalyje, Covent Garden aikštelėje bei daugelyje kitų Didžiosios Britanijos ir užsienio teatrų bei festivalių, teigia, kad jos ir bendrakūrėjų įsteigtas teatro kolektyvas visuomet skyrė dėmesį bendruomenių – ypač bebalsių – patirtims: „Mūsų kūrybos centre – dalyvavimas, – teigia M. Poskitt, – mes esame greta dalyvių kiekviename proceso etape, siekiame papasakoti jų istorijas ir kalbėti apie jų kolektyvinę nuosavybę“.
Lietuvos nacionalinis dramos teatras tęsia Jaunųjų kūrėjų programą – 2018 m. gegužę ir birželį pristatys trijų jaunų režisierių premjeras. Spektakliai kuriami pagal užsienio autorių pjeses, vienas iš jų skiriamas vaikams. Šiandien Lietuvos nacionalinis dramos teatras pradėjo bilietų į šias premjeras ir kitus gegužę–birželį rodomus repertuarinius spektaklius prekybą.
Giedrė Kriaučionytė, LNDT žiūrovams žinoma kaip spektaklio „Bestuburiada“ režisierė, gegužės 24 d. pakvies į spektaklį „Trijulis aukštyn kojom“, skirtą 5–7 metų vaikams. Pagal vokiečių dramaturgo Carsteno Brandau žaismingą pjesę kuriamas spektaklis vaikams vaizdžiai pasakoja apie du draugus, kurie turi savo taisykles ir jų šventai laikosi, tačiau staiga atsiranda trečias. Spektaklyje mokomasi priimti kitokį, kitaip mąstantį ir į pasaulį žvelgiantį, bet draugauti norintį vaiką. Vienulį, Dudulį ir Trijulį vaidins aktoriai Kirilas Glušajevas, Marius Čižauskas, Dainius Jankauskas.





Apie spektaklį „Pinokis“ Vilniaus teatre „Lėlė“
Sunku suprasti, kodėl septyni milijardai negalinčių susikalbėti žmonių tiki, kad, suradę gyvybę kitose planetose, gebėtų puikiai su ja sutarti. Arba kodėl žmonės tiki savo galia valdyti kuriamus ir tobulinamus robotus, visais atžvilgiais pranoksiančius šiuolaikinius homo sapiens. Visų keisčiausia, kad nesuskaičiuojamame žinduolių, paukščių, vabzdžių pasaulyje vis tiek jaučiamės tokie vieniši, jog norime kurti arba atrasti naujas būtybes. Gal, kaip madinga manyti, taip reiškiasi noras tapti dievais. Nes juk ir Dievas pasaulį sukūrė iš vienišumo.








Balandžio 12 dieną Nacionaliniame Kauno dramos teatre laukiama režisierės Eglės Kižaitės premjera pagal dramaturgės Daivos Čepauskaitės pjesę „Lė-kiau-lė-kiau“, kuri gimė iš paauglių istorijų ir patirčių, atskleistų internetiniuose forumuose, bendraujant su pačiais jaunuoliais.
Dramaturgės ir poetės Daivos Čepauskaitės naujausio kūrinio „Lė-kiau-lė-kiau“ herojai – paaugliai, kurių gyvenimas kartais primena ėjimą plonu tikrovės ledu. Svajonės, ambicijos, troškimai kuo greičiau pažinti visas šio didelio pasaulio spalvas didžiuliu greičiu neša juos pirmyn, tačiau patirties stoka dar neleidžia pajusti tvirtos žemės po kojomis. Kai kurios kliūtys dar neįveikiamos, kai kurie svoriai per sunkūs. Meilė ir sekstingas, draugystė ir išdavystė, patyčios ir vienatvė – tai tik keli iššūkiai, su kuriais susiduria šiandienos paauglys, trokštantis būti išklausytas ir suprastas. Pasak režisierės Eglės Kižaitės, šiame ypatingame amžiaus tarpsnyje kaunasi naivumas ir noras būti kietu, vaikiškos ašaros ir siekis būti dideliu, globos poreikis ir noras būti savarankišku, atsakomybės stoka ir nuotykio saldumas. „Paaugliai turi atrasti pasaulį ir save, o tame atradimų kelyje taip lengva įlūžti. Jie nori būti mylimi, o taip dažnai nieko nėra šalia. Jie nori mylėti, o dar nežino, ką su ta meile daryti. Šis spektaklis kalbės apie sudėtingą šiandienos paauglių pasaulį, kuriame susiduria viskas, iš ko susideda suaugusiųjų pasaulis, tik keturiolikmečiai išgyvena visa tai daug jautriau“, – atskleidžia režisierė.
Vyčio Jankausko šokio teatras, neseniai atšventęs kūrybinės veiklos 20-ąjį jubiliejų, ir toliau nestokoja staigmenų šiuolaikinio šokio gerbėjams. Viena jų bus parodyta kovo 13 d. 19 val. Vilniaus Menų spaustuvėje, tai - 2010 metais Auksiniam scenos kryžiui nominuoto spektaklio „Liepsnos virš šaltojo kalno“ nauja redakcija/versija su nauja atlikėjų sudėtimi.
„Liepsnos virš šaltojo kalno“ - tai spektaklis apie sienas, išorines ir vidines, tikras ir menamas. Apie sienas, kurios teikia atramą ir saugų prieglobstį, sienas, kurios riboja mūsų siekius ir skatina nusivylimą bei kapituliaciją ir tuo pačiu apie sienas, kurios gali tapti mums atspirtimi judėjimui į nepažintus horizontus.
Kovo 9 ir 10 dienomis Jaunimo teatre įvyks pirmoji pavasario premjera – vengrų režisieriaus Árpádo Schillingo spektaklis „Autonomija“. Tarptautinį pripažinimą pelnęs šiuolaikinis vengrų teatro režisierius Árpádas Schillingas sugrįžta į lietuvių teatrą po įsimintino pastatymo „Didis blogis“ (LNDT, 2015). Schillingo naujo spektaklio centre – autonomijos tema. Ar būdami laisvi esame autonomiški?
Spektaklis „Autonomija“ kuriamas pagal scenarijų, gimusį repeticijų procese bendradarbiaujant visiems spektaklio kūrėjams. Spektaklio dramaturgiją Árpádui Schillingui padeda kurti režisieriaus meninė bendraautorė Ildikó Gáspár. Ši savo gimtojoje šalyje žinoma kūrėja pastaraisiais metais buvo įvertinta už dramaturgo darbą spektakliuose „Peras Giuntas“ ir „Amfitrionas“. Gáspár eksperimentuoja su įvairiomis dramaturginio pasakojimo formomis. Tai jaučiama ir spektaklyje „Autonomija“, kuriame pasitelkiami aktorių pasakojimai bei naudojami skirtingi pasakojimo laikai. Režisieriui taip pat talkina kompozitorius Gintaras Sodeika, daugiausia šiame spektaklyje kuriantis muziką iš aktorių balsų. „Autonomijoje“ susitinka labai skirtingi skirtingų kartų aktoriai: Kristina Andrejauskaitė, Andrius Bialobžeskis, Dainius Gavenonis, Ina Kartašova, Aleksas Kazanavičius, Viktorija Kuodytė, Rugilė Latvėnaitė, Simas Lunevičius, Valentinas Masalskis, Janina Matekonytė, Vidas Petkevičius, Lukas Petrauskas, Dovilė Šilkaitytė, Neringa Varnelytė.







