7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatro anonsai

Rengėjų inf.

Šokio spektaklyje – dėmesys amžiniesiems „piteriams penams“

Jau šį trečiadienį, kovo 7 dieną, Klaipėdos koncertų salėje šokio teatras „PADI DAPI Fish“ pristatys premjerą jaunimui „Mano Piteris Penas“. Tai – ypač vizualus, daugiasluoksnis ir muzikalus šokio spektaklis, kurį papildys keturių klasikinių violončelių gyvas skambesys kartu su elektronine muzika, vaizdo projekcijos ir šiuolaikiškos, minimalistinės dekoracijos.

Mintis statyti spektaklį pagal visiems puikiai žinomą Jameso Matthew Barrie’o knygą „Piteris Penas“ šokio dalies kūrėjai, choreografei Agnijai Šeiko kirbėjo seniai. Tačiau, kaip teigia kūrėja, įkvėpė ne kūrinio istorija, o vadinamoji Piterio Peno karta – niekada nesubręstantys jaunuoliai. Galima nuspėti, kad šio kūrinio siužeto spektaklyje praktiškai nebus, tačiau tai, kas įvyks scenoje, leis panirti į apmąstymus apie žmonių susikurtus standartus, stereotipus, kitoniškumą ir amžinuosius „piterius penus“.

Šokio spektaklis „Mano Piteris Penas“. V. Bartašiūtės nuotr.
Šokio spektaklis „Mano Piteris Penas“. V. Bartašiūtės nuotr.
Šokio spektaklyje „Mano Piteris Penas“ dalyvaujantis Klaipėdos violončelių kvartetas. V. Bartašiūtės nuotr.
Šokio spektaklyje „Mano Piteris Penas“ dalyvaujantis Klaipėdos violončelių kvartetas. V. Bartašiūtės nuotr.
Šokio spektaklis „Mano Piteris Penas“. V. Bartašiūtės nuotr.
Šokio spektaklis „Mano Piteris Penas“. V. Bartašiūtės nuotr.
Kristina Apanavičiūtė

Dovydas Stončius: „Geras „storytelling’as“ tikrai veikia“

Kovo 16, 17, 18 dienomis teatro, kino ir televizijos aktorius Dovydas Stončius kartu su režisieriumi Gyčiu Padegimu Kauno centriniame knygyne pristato spektaklio „Noktiurnas“ premjerą. Apie darbą su režisieriumi bei premjerinį spektaklį teatrologei Kristinai Apanavičiūtei pasakoja aktorius Dovydas Stončius.

Laisvai samdomas aktorius nesirenka lengvų kelių

Dirbdamas laisvai samdomu aktoriumi esi pats sau ir tai nemažas iššūkis, nes tvarkai viską: gauni pasiūlymus, pats jų ieškai, moki draudimo ir kitus mokesčius. Tai tarsi maža įmonė. Planuoji laiką ir esi suinteresuotas, kad turėtum darbų, nes nuo to priklauso tavo karjera, išgyvenimas. Kiekviename darbe svarbu susirasti mažus tikslus ar požiūrio kampą, kurie tau patiktų. Kartais tai įpareigoja, bet juk lengvų kelių ir neieškau.

Monospektaklio „Noktiurnas“ aktorius Dovydas Stončius. D. Matvejevo nuotr.
Monospektaklio „Noktiurnas“ aktorius Dovydas Stončius. D. Matvejevo nuotr.
Monospektaklio „Noktiurnas“ aktorius Dovydas Stončius ir režisierius Gytis Padegimas. D. Matvejevo nuotr.
Monospektaklio „Noktiurnas“ aktorius Dovydas Stončius ir režisierius Gytis Padegimas. D. Matvejevo nuotr.
Monospektaklio „Noktiurnas“ aktorius Dovydas Stončius. D. Matvejevo nuotr.
Monospektaklio „Noktiurnas“ aktorius Dovydas Stončius. D. Matvejevo nuotr.
Monospektaklio „Noktiurnas“ aktorius Dovydas Stončius. D. Matvejevo nuotr.
Monospektaklio „Noktiurnas“ aktorius Dovydas Stončius. D. Matvejevo nuotr.

Sunkiausia užduotis – atrasti save

Pokalbis su režisieriumi, choreografu ir dailininku Dimitriu Papaioannou

Poreikis tiesiogiai bendrauti su žiūrovu paskatino Dimitrį Papaioannou dailę iškeisti į scenos menus. Graikų režisierius, choreografas ir dailininkas, plačiai žinomas kaip 2004-ųjų Olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos organizatorius, gimė 1964 m. Atėnuose. Studijavo aukštojoje menų mokykloje ir anksti tapo pripažintu dailininku bei komiksų kūrėju. 1986 m. kartu su šokėja Angeliki Stellatou įkūręs Edafos šokio teatrą (Edafos Dance Theatre) atrado tikrąją meninės raiškos erdvę, kur dirbo septyniolika metų (iki 2002-ųjų). Būtent teatre Dimitriui Papaioannou kuriant vaizdus, pasakojant istorijas, pasirodant scenoje bei įkvepiant kitus geriausiai atsiskleidžia jo – dailininko, komiksų autoriaus, atlikėjo bei grupės vadovo – gebėjimai. Menininko spektakliuose dera šokis, fizinis teatras ir Vakarų vaizduojamojo meno istorija. Juose nėra žodžių, kartais nėra ir rūbų, kurie galėtų pridengti nuogą kūną.

Dimitris Papaioannou. J. Mommert nuotr.
Dimitris Papaioannou. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Didysis tramdytojas“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Didysis tramdytojas“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Didysis tramdytojas“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Didysis tramdytojas“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Didysis tramdytojas“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Didysis tramdytojas“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Didysis tramdytojas“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Didysis tramdytojas“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Didysis tramdytojas“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Didysis tramdytojas“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Didysis tramdytojas“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Didysis tramdytojas“. J. Mommert nuotr.
VMT inf.

Aktorius Arūnas Sakalauskas įvardijo vieną geriausių Rimo Tumino spektaklių

Tarptautinės teatro dienos proga Nacionaliniame dramos teatre – geneali režisieriaus Rimo Tumino komedija „Revizorius“. Šiame spektaklyje vaidmenis sukūrė daugybė žinomų aktorių, o du jų šiemet įvertinti ypatingai: aktorė Eglė Gabrėnaitė ką tik apdovanota Nacionaline kultūros ir meno premija, Arūnui Sakalauskui kovo 12-ąją bus įteikta Vyriausybės premija už nuopelnus Lietuvos Respublikos kultūrai ir menui.

 

Arūnai, ar malonu būti įvertintam? Kokių kūrybinių impulsų tai suteikia?

Aišku, įvertinimai svarbu. Jie parodo, kad kažkas žiūri, kažkas tave mato. Apdovanojimą gausiu prieš „Revizorių“, tad spektaklyje galėsiu vaidinti su diplomu, sakyti: „čia – diplomas iš Peterburgo“.

 

Arūnas Sakalauskas (Chlestakovas) spektaklyje „Revizorius“. M. Siruso nuotr.
Arūnas Sakalauskas (Chlestakovas) spektaklyje „Revizorius“. M. Siruso nuotr.
Arūnas Sakalauskas ir Eglė Gabrėnaitė spektaklyje „Revizorius“. D. Matvejevo nuotr.
Arūnas Sakalauskas ir Eglė Gabrėnaitė spektaklyje „Revizorius“. D. Matvejevo nuotr.
Arūnas Sakalauskas ir Eglė Gabrėnaitė spektaklyje „Revizorius“. D. Matvejevo nuotr.
Arūnas Sakalauskas ir Eglė Gabrėnaitė spektaklyje „Revizorius“. D. Matvejevo nuotr.
Pjesių skaitymų festivalis „Dramokratija“. Organizatorių nuotr.
Pjesių skaitymų festivalis „Dramokratija“. Organizatorių nuotr.
Gabrielė Labanauskaitė. Organizatorių nuotr.
Gabrielė Labanauskaitė. Organizatorių nuotr.
Laura Šimkutė

„No Theatre“ vol. 2 – ar suveikė „restart“ mygtukas?

Apie spektaklius „Būtis nr. 2“ ir „Sudie, idiotai!“

„Neišsigąskite, tai tik šviežias teatro kraujas!“ – tokiu šūkiu atsinaujinęs teatro judėjimas „No Theatre“ pasitiko aštuntą sezoną. Vieną tarpsnį užbaigęs spektakliu „Kaligula“, kitą etapą teatras pradėjo pasipildęs naujais nariais – trečio kurso Muzikos ir teatro akademijos vaidybos studentais, Vido Bareikio ir Algirdo Latėno auklėtiniais. Savo rezidencija pasirinkę Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejų, jaunieji aktoriai aktyviai kviečia į spektaklius „Iliuzijos“ ir „Būtis Nr. 2“ pagal Ivano Vyrypajevo kūrybą bei „Sudie, idiotai!“ pagal Justo Tertelio pjesę. Atsinaujinus kolektyvui, keičiasi ir teatro strategija bei kūrybos kryptis, todėl kyla klausimas: kur link juda „No Theatre“?

Greta Šepliakovaitė spektaklyje „Būtis nr. 2“. G. Matiuko nuotr.
Greta Šepliakovaitė spektaklyje „Būtis nr. 2“. G. Matiuko nuotr.
Raimondas Klezys spektaklyje „Būtis nr. 2“. G. Matiuko nuotr.
Raimondas Klezys spektaklyje „Būtis nr. 2“. G. Matiuko nuotr.
Greta Šepliakovaitė spektaklyje „Būtis nr. 2“. G. Matiuko nuotr.
Greta Šepliakovaitė spektaklyje „Būtis nr. 2“. G. Matiuko nuotr.
Raimondas Klezys spektaklyje „Būtis nr. 2“. G. Matiuko nuotr.
Raimondas Klezys spektaklyje „Būtis nr. 2“. G. Matiuko nuotr.
Andrius Alešiūnas spektaklyje „Būtis nr. 2“. G. Matiuko nuotr.
Andrius Alešiūnas spektaklyje „Būtis nr. 2“. G. Matiuko nuotr.
Mantas Bendžius spektaklyje „Sudie, idiotai!“. G. Matiuko nuotr.
Mantas Bendžius spektaklyje „Sudie, idiotai!“. G. Matiuko nuotr.
Mantas Bendžius spektaklyje „Sudie, idiotai!“. G. Matiuko nuotr.
Mantas Bendžius spektaklyje „Sudie, idiotai!“. G. Matiuko nuotr.
Jurga Maskoliūnaitė ir Mantas Bendžius spektaklyje„Sudie, idiotai!“. G. Matiuko nuotr.
Jurga Maskoliūnaitė ir Mantas Bendžius spektaklyje„Sudie, idiotai!“. G. Matiuko nuotr.
Rengėjų inf.

Šokio spektaklyje – pokalbis apie brandą su Z karta

Kovo 7 dieną Klaipėdos koncertų salėje ne kartą aukščiausius scenos menų apdovanojimus pelnęs šokio teatras „PADI DAPI Fish“ kartu su Klaipėdos koncertų sale pristatys premjerą vaikams ir jaunimui „Mano Piteris Penas“. Tai – vizualus ir muzikalus šokio spektaklis, kurį papildys keturių klasikinių violončelių gyvas skambesys kartu su elektronine muzika. Na, o vaizdo projekcijos ir šiuolaikiškos, minimalistinės dekoracijos scenoje nukels spektaklio „Mano Piteris Penas“ žiūrovą į savitą ir netikėtumų pilną Niekados šalį.

„Mano Piteris Penas“ skirtas jaunimui (12+), kuriems Klaipėdoje taip trūksta šokio ir teatro pastatymų. Tikimasi, kad jaunuosius žiūrovus ne tik sudomins šiuolaikiškai interpretuota Piterio Peno nenoro suaugti tema, bet ir netikėtomis improvizacijomis suskambėsiantis Klaipėdos violončelių kvartetas, kuriam vadovauja Mindaugas Bačkus.

Šokio spektaklis vaikams ir jaunimui „Mano Piteris Penas“
Šokio spektaklis vaikams ir jaunimui „Mano Piteris Penas“
Šokio spektaklio vaikams ir jaunimui „Mano Piteris Penas“ kūrėjai. V. Bartašiūtės nuotr.
Šokio spektaklio vaikams ir jaunimui „Mano Piteris Penas“ kūrėjai. V. Bartašiūtės nuotr.
Šokio spektaklis vaikams ir jaunimui „Mano Piteris Penas“. V. Bartašiūtės nuotr.
Šokio spektaklis vaikams ir jaunimui „Mano Piteris Penas“. V. Bartašiūtės nuotr.
Rengėjų inf.

LMTA Teatro dienos – daugiaveidis festivalis ir mažam, ir dideliam

Artėjant Tarptautinei teatro dienai Lietuvos muzikos ir teatro akademija vėl kviečia į festivalį „LMTA Teatro dienos“. Jaunojo teatro gerbėjai ir stebėtojai kovo 2–22 d. turės progos nemokamai pamatyti 11 įvairių žanrų spektaklių, sukurtų Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos menininkų. Greta pagrindinės festivalio scenos – LMTA Balkono teatro – pasirodymai vyks ir kitose sostinės erdvėse.

Ketvirtą kartą rengiamos „LMTA Teatro dienos“ tampa nauja gera tradicija ir vis aktyviau įsitraukia į bendrus jaunųjų scenos menininkų kūrybinės raiškos procesus. Festivalyje dalyvauja Lietuvos teatro meistrų, LMTA profesorių Oskaro Koršunovo, Gintaro Varno, docento Algirdo Latėno, lektoriaus Vido Bareikio vadovaujamų kursų, šiuolaikinio šokio ir dainavimo programų studentai ir absolventai. Savo studentų diplominius spektaklius pristatys ir kaimyninių šalių teatro mokyklos – Latvijos kultūros akademija ir Krokuvos Stanisławo Wyspiańskio teatro akademija.

„LMTA Teatro dienos“. D. Matvejevo nuotr.
„LMTA Teatro dienos“. D. Matvejevo nuotr.
Kristina Apanavičiūtė

Gytis Padegimas: „Mokame kaltinti, bet nemokame atleisti“

Režisierius Gytis Bernardas Padegimas nesistengia būti madingas. Jam svarbiausia – spektaklio siunčiama žinutė. Apie premjerinį spektaklį „Noktiurnas“ Kauno miesto Kameriniame teatre – neįprastos struktūros pjesės pasirinkimą ir temos aktualumą, darbą su aktoriumi Dovydu Stončiumi, kūrybinį procesą ir spektaklio siunčiamą žinutę – su spektaklio režisieriumi G. Padegimu kalbasi teatrologė Kristina Apanavičiūtė.

„Noktiurnas“ – ilgai brandinta ir visuomenei aktuali pjesė

Spektaklio „Noktiurnas“ režisierius Gytis Padegimas. D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Noktiurnas“ režisierius Gytis Padegimas. D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Noktiurnas“ aktorius Dovydas Stončius ir režisierius Gytis Padegimas. D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Noktiurnas“ aktorius Dovydas Stončius ir režisierius Gytis Padegimas. D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Noktiurnas“ režisierius Gytis Padegimas. D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Noktiurnas“ režisierius Gytis Padegimas. D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Noktiurnas“ aktorius Dovydas Stončius ir režisierius Gytis Padegimas. D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Noktiurnas“ aktorius Dovydas Stončius ir režisierius Gytis Padegimas. D. Matvejevo nuotr.
Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė

Dabarties momentas

Keli aktoriaus Dainiaus Svobono kūrybos bruožai

Kalbant apie Kauno kultūrinį gyvenimą, neįmanoma nepaminėti Dainiaus Svobono, o atėjus į Nacionalinį Kauno dramos teatrą, – neatpažinti unikalaus jo balso tembro. Aktoriaus aistra ir atsidavimas teatrui lydi kiekvieną Svobono pasirodymą scenoje, nesvarbu, ar tai būtų pagrindinis, ar epizodinis vaidmuo.

 

Vilniuje gimęs ir studijavęs Dainius Svobonas nuo 1989 m. dirba Nacionaliniame Kauno dramos teatre, kur sukūrė daug brandžių vaidmenų. Aktorius dirbo su skirtingais režisieriais, tačiau labiausiai atskleidė savo talentą Gintaro Varno spektakliuose „Heda Gabler“ (1998), „Tolima šalis“ (2001), „Portija Koglen“ (2002), „Nusikaltimas ir bausmė“ (2004), „Nusiaubta šalis“ (2004), „Nekalti“ (2005) bei „Ruzvelto aikštė“ (2008). Režisieriui įsteigus teatrą „Utopia“ Vilniuje, šių dviejų kūrėjų keliai trumpam išsiskyrė, tačiau 2014 m. Varnui Kaune statant spektaklį „Biografija: vaidinimas“, Svobonas pakviečiamas kurti pagrindinį personažą. O naujausiame bendrame teatro „Utopia“ ir NKDT darbe „Natanas Išmintingasis“ (2017) aktorius įkūnija Sultoną Saladiną.

 

Paskutiniuose Varno spektakliuose, kur Dainius Svobonas sukūrė ryškius vaidmenis, aktorius suteikia personažams daugiau laisvės, improvizacijos ir gyvumo, maksimaliai priartėdamas prie kasdienybės, tarsi naikindamas ribą tarp gyvenimo ir teatro. Ši savybė ypač išryškėja spektaklyje „Biografija: vaidinimas“ pagal Maxo Frischo pjesę, kur aktorius vaidina elgsenos tyrinėtoją profesorių Kiurmaną. Svobonui puikiai pavyksta perteikti panašaus tipo veikėjų charakterius – intelektualų, žvelgiančių praeitin, dramatiškai ir kartu šiek tiek komiškai svarstančių galimus pasirinkimus, jų priežastis ir pasekmes. Toks yra Kiurmanas, iš naujo vaidinantis savo paties gyvenimą tarsi spektaklį, kad permąstytų alternatyvias savo biografijos trajektorijas. Regis, Svobonui artimas vaidmuo leidžia į žmogiškąją būtį pažvelgti iš šono bei kritiškai įvertinti pagrindinio veikėjo, o kartu ir savo paties poelgius. Iš naujo ir kitu rakursu vaidinant svarbiausius profesoriaus gyvenimo įvykius, laikina kasdienybės skraistė nukrinta, apnuogindama nematomus žmogaus esybės sluoksnius, vedančius link atsakymų į esminius būties prasmės, laimės, pilnatvės, vienatvės, meilės, kančios, laisvos žmogaus valios ir likimo galios klausimus.

Dainius Svobonas spektaklyje „Biografija: vaidinimas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Biografija: vaidinimas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Biografija: vaidinimas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Biografija: vaidinimas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Biografija: vaidinimas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Biografija: vaidinimas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Natanas Išmintingasis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Natanas Išmintingasis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Natanas Išmintingasis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Natanas Išmintingasis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Natanas Išmintingasis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Natanas Išmintingasis“. D. Stankevičiaus nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 335  >>> Archyvas