7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatro anonsai

Rengėjų inf.

„Dramokratija“ pristatė šių metų programą – laukia interaktyvi savaitė su propaganda

Šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Dramokratija“ pristatė balandžio 16 – 22 dienomis vyksiančių renginių programą. Šiemet propagandos tema kūrę jaunieji dramaturgai, režisieriai ir aktoriai, tarp kurių yra ir patyrusių, ir pradedančių menininkų, vilniečius ir miesto svečius nustebins aštuoniomis naujomis pjesėmis. Viso festivalio metu kultūros bare „Kablys“ bus galima sudalyvauti interaktyvioje instaliacijoje „Nepriklausomų Žmonių Respublika“.

Šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Dramokratija“. Organizatorių nuotr.
Šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Dramokratija“. Organizatorių nuotr.
Šiuolaikinės dramaturgijos festivalio „Dramokratija“ programa.
Šiuolaikinės dramaturgijos festivalio „Dramokratija“ programa.

Jaunimo teatro pavasaris

Balandžio 25–29 d. Valstybinis jaunimo teatras kartu su OKT / Vilniaus miesto teatru rengia naujausių spektaklių vitriną (showcase) užsienio svečiams. Per penkias dienas abu teatrai parodys naujausius savo darbus. OKT / Vilniaus miesto teatras pristatys Oskaro Koršunovo premjerą „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“ ir kitus jo režisuotus spektaklius – „Pamišėlis“, „Vestuvės“, „Žuvėdra“ bei Kamilės Gudmonaitės „Trans Trans Trance“. Jaunimo teatras – „Cinką“ (rež. Eimuntas Nekrošius), „Brolius Liūtaširdžius“ (rež. Kirsten Dehlholm), „Autonomiją“ (rež. Árpád Schilling), „Apie baimes“ (rež. Olga Lapina) ir debiutuojančio režisieriaus Adomo Juškos premjerą „Šveikas“. 

Goda Dapšytė

Kaip teatre už(si)auginti kūrybiškumą?

Festivalis „Jauno teatro dienos“ Klaipėdoje

„Kaip užsiauginti savo kūrybiškumą?“ – taip vadinosi dramaturgės, pedagogės, humanitarinių mokslų daktarės Gabrielės Labanauskaitės-Dienos paskaita uostamiestyje šį pavasarį jau šeštą kartą vykusiame festivalyje „Jauno teatro dienos“ (JTD). Būtent šis klausimas puikiai apibūdina pagrindinę šio festivalio dalį sudarančių kūrybinių pratybų (teko girdėti, kad terminas „dirbtuvės“ netinkamas) tikslą ar, tiksliau, rezultatą. Kovo 12–17 d. Klaipėdos jaunimo teatro kvietimu uostamiestyje susirinko apie šimtą jaunosios kartos teatro, kino ir šokio kūrėjų, kurie dalijosi idėjomis, patirtimis ir pažino vieni kitus.

Festivalis „Jauno teatro dienos“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Festivalis „Jauno teatro dienos“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Festivalis „Jauno teatro dienos“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Festivalis „Jauno teatro dienos“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Festivalis „Jauno teatro dienos“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Festivalis „Jauno teatro dienos“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Festivalis „Jauno teatro dienos“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Festivalis „Jauno teatro dienos“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Festivalis „Jauno teatro dienos“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Festivalis „Jauno teatro dienos“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Festivalis „Jauno teatro dienos“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Festivalis „Jauno teatro dienos“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Festivalis „Jauno teatro dienos“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Festivalis „Jauno teatro dienos“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Festivalis „Jauno teatro dienos“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Festivalis „Jauno teatro dienos“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Kad mums lemties būtų leista

Apie Rimo Tumino spektaklio „Edipas karalius“ gastroles

Rimo Tumino „Edipas“ keliauja po pasaulį ir ieško savo tikrojo likimo. 1998 m. gruodžio 19 d. „Edipas karalius“, kurį režisavo Tuminas, tapo pirmuoju didelės formos draminiu kūriniu po to, kai tų pačių metų rugpjūčio 3 d. Lietuvos valstybiniam akademiniam dramos teatrui buvo suteiktas Lietuvos nacionalinio dramos teatro vardas.

Scena iš J. Vachtangovo teatro spektaklio „Edipas karalius“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš J. Vachtangovo teatro spektaklio „Edipas karalius“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš J. Vachtangovo teatro spektaklio „Edipas karalius“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš J. Vachtangovo teatro spektaklio „Edipas karalius“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš J. Vachtangovo teatro spektaklio „Edipas karalius“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš J. Vachtangovo teatro spektaklio „Edipas karalius“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš J. Vachtangovo teatro spektaklio „Edipas karalius“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš J. Vachtangovo teatro spektaklio „Edipas karalius“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš J. Vachtangovo teatro spektaklio „Edipas karalius“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš J. Vachtangovo teatro spektaklio „Edipas karalius“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš J. Vachtangovo teatro spektaklio „Edipas karalius“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš J. Vachtangovo teatro spektaklio „Edipas karalius“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš J. Vachtangovo teatro spektaklio „Edipas karalius“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš J. Vachtangovo teatro spektaklio „Edipas karalius“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš 1998 m. Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklio „Edipas karalius“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš 1998 m. Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklio „Edipas karalius“. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Jakimauskienė

Vilniaus mažasis teatras rengiasi dar vienai sezono premjerai

Vilniaus mažasis teatras rengiasi dar vienai sezono premjerai „Manno laimė“ pagal Thomo Manno noveles. Tai bus spektaklis pagal  vokiečių rašytojo ir kritiko, Nobelio literatūros premijos laureato, vieno žymiausių XX-ojo amžiaus pirmosios pusės literatūros kūrėjų Thomo Manno ankstyvąsias noveles:  „Mirtis“, „Nusivylimas“, „Valia būti laimingam“, „Laimė“, „Kerštas. Novelistinė studija“, kurios šiemet pirmą kartą išverstos į lietuvių kalbą (vertėjas Antanas Gailius).

 Į Vilniuje suburtą kūrybinę komandą režisierė Gulnaz Balpeisova pakvietė aktorius: Arvydą Dapšį, Tomą Rinkūną, Daumantą Ciunį, Elžbietą Latėnaitę, Gintarę Latvėnaitę.

Spektaklio „Manno laimė“ repeticijos. L. Vansevičienės nuotr.
Spektaklio „Manno laimė“ repeticijos. L. Vansevičienės nuotr.
Spektaklio „Manno laimė“ repeticijos. L. Vansevičienės nuotr.
Spektaklio „Manno laimė“ repeticijos. L. Vansevičienės nuotr.
Spektaklio „Manno laimė“ repeticijos. L. Vansevičienės nuotr.
Spektaklio „Manno laimė“ repeticijos. L. Vansevičienės nuotr.
Spektaklio „Manno laimė“ repeticijos. L. Vansevičienės nuotr.
Spektaklio „Manno laimė“ repeticijos. L. Vansevičienės nuotr.
Spektaklio „Manno laimė“ repeticijos. L. Vansevičienės nuotr.
Spektaklio „Manno laimė“ repeticijos. L. Vansevičienės nuotr.
Spektaklio „Manno laimė“ repeticijos. L. Vansevičienės nuotr.
Spektaklio „Manno laimė“ repeticijos. L. Vansevičienės nuotr.
Spektaklio „Manno laimė“ repeticijos. L. Vansevičienės nuotr.
Spektaklio „Manno laimė“ repeticijos. L. Vansevičienės nuotr.
Spektaklio „Manno laimė“ režisierė Gulnaz Balpeisova. L. Vansevičienės nuotr.
Spektaklio „Manno laimė“ režisierė Gulnaz Balpeisova. L. Vansevičienės nuotr.
LRDT inf.

Lietuvos rusų dramos teatras kviečia į post-pasaką „Vilkinė meilė“

2018 m. balandžio 6 d., penktadienį, Lietuvos rusų dramos teatras (LRDT) kviečia į monospektaklio premjerą – tai režisieriaus Mindaugo Valiuko ir aktoriaus Maksimo Tuchvatulino „Vilkinė meilė (post-pasaka)“. Vienos dalies monospektaklis rusų kalba bus vaidinamas teatro Erdvėje A-Z.

Visi nuo vaikystės prisimena pasaką apie Raudonkepurę ir piktą Pilką Vilką. Per šimtus metų šis klasikinis pasakojimas vaikams pavirto kone vienu iš populiariausių siužetų, bemaž mitu. Ekstravagantiškas artistas, poetas, bardas, dramaturgas ir režisierius Mindaugas Valiukas drauge su talentingu mūsų teatro jaunosios kartos aktoriumi Maksimu Tuchvatulinu parengė žiūrovams naują šiuolaikinę ekvilibristinę pasakos apie Raudonkepurę ir Vilką versiją.

Maksimas Tuchvatulinas spektaklyje „Vilkinė meilė (post-pasaka)“. Arturo Aleksejevo nuotr.
Maksimas Tuchvatulinas spektaklyje „Vilkinė meilė (post-pasaka)“. Arturo Aleksejevo nuotr.
Ugnė Kačkauskaitė

Juno Gabrieliaus Borkmano vaidmenį atliks aktorius Liubomiras Laucevičius

Balandžio 25 dieną Juno Gabrieliaus Borkmano vaidmenį atliks aktorius Liubomiras Laucevičius. Aktorius įvedamas kaip antrasis pagrindinio vaidmens atlikėjas režisieriaus Gintaro Varno 2017 metais Jaunimo teatre pagal norvegų dramaturgo Henriko Ibseno pjesę pastatytame spektaklyje „Junas Gabrielis Borkmanas“. Iki šiol šį vaidmenį kūrė aktorius Kostas Smoriginas. Režisierius Gintaras Varnas ne vieną spektaklį yra pastatęs tiek Nacionalinio Kauno dramos teatro, tiek Jaunimo teatro scenose. Tokiu būdu režisierius tarsi sujungia šių dviejų teatrų aktorių pajėgas: svarbiausius vaidmenis šiame spektaklyje atlieka Liubomiras Laucevičius, Jūratė Onaitytė (Nacionalinio Kauno dramos teatro aktoriai), Dalia Overaitė ir Vidas Petkevičius (Jaunimo teatro senbuviai). Liubomiro Laucevičiaus atsiradimas spektaklyje – tai nauja Borkmano vaidmens interpretacija. Apie naują žvilgsnį į Borkmano vaidmenį kalbamės su pačiu aktoriumi.

Aktorius Liubomiras Laucevičius. Lietuvos teatro sąjungos nuotr.
Aktorius Liubomiras Laucevičius. Lietuvos teatro sąjungos nuotr.
Rimgailė Renevytė

Absoliutus tankis

Apie aktoriaus Dainiaus Gavenonio personažus

Ar kas nors išmatavo pakitusį magnetinį scenos lauką, kai Klaudijus, dar pagautas nusikaltimo euforijos, repetuoja savo užuojautos kalbą? Ar kas apskaičiavo šviesos greitį viršijantį (o juk, žinia, manoma, jog įveikus šviesos greitį taps įmanomos kelionės laiku) Benamio šėlą besivejant Michailo Berliozo mirtį? Ar apskritai egzistuoja tokia koordinačių ašis, kurioje būtų galima pavaizduoti Dainiaus Gavenonio judėjimą?

Dainius Gavenonis (Satinas) spektaklyje „Dugne“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis (Satinas) spektaklyje „Dugne“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis (Stokmanas) spektaklyje „Visuomenės priešas“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis (Stokmanas) spektaklyje „Visuomenės priešas“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis (Stokmanas) spektaklyje „Visuomenės priešas“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis (Stokmanas) spektaklyje „Visuomenės priešas“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis (Stokmanas) spektaklyje „Visuomenės priešas“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis (Stokmanas) spektaklyje „Visuomenės priešas“. D. Matvejevo nuotr.
Viktorija Kuodyte ir Dainius Gavenonis (Stokmanas) spektaklyje „Visuomenės priešas“. D. Matvejevo nuotr.
Viktorija Kuodyte ir Dainius Gavenonis (Stokmanas) spektaklyje „Visuomenės priešas“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis ir Vytautas Anužis spektaklyje „Visuomenės priešas“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis ir Vytautas Anužis spektaklyje „Visuomenės priešas“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis ir Juozas Budraitis spektaklyje „Visuomenės priešas“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis ir Juozas Budraitis spektaklyje „Visuomenės priešas“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis (Klaudijus, Šmėkla) spektaklyje „Hamletas“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis (Klaudijus, Šmėkla) spektaklyje „Hamletas“. D. Matvejevo nuotr.
Laura Šimkutė

Būties universalijos

Apie festivalio „LMTA Teatro dienos“ užsienio programos spektaklius

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Meno centro jau ketvirtą kartą organizuojamos „Teatro dienos“ jauniems akademijoje ugdomiems menininkams leidžia parodyti savo darbus platesniam žiūrovų ratui. Pastaruosius porą metų festivalyje vyravo draminiai spektakliai, dažniausiai gimę iš specialybės egzaminų užduočių bei scenos menų eskizų konkurse „Balkono okupacija“ rodytų darbų. 2018-ųjų programa – solidi, aprėpiantį platų scenos meno reiškinių lauką: šiuolaikinį šokį, operą, performanso meną, spektaklius vaikams (ir dar muzikinius), bei, žinoma, draminį teatrą. Šiais metais festivalis į svečius pakvietė tris užsienio spektaklius: du iš Latvijos ir vieną iš Lenkijos, kuriuose apsilankiau norėdama sužinoti, kaip kuria kaimyninių šalių bendraamžiai.

Scena iš spektaklio „Negaliu sustoti“ (Latvija). J. Suslavičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „Negaliu sustoti“ (Latvija). J. Suslavičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „Negaliu sustoti“ (Latvija). J. Suslavičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „Negaliu sustoti“ (Latvija). J. Suslavičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „Negaliu sustoti“ (Latvija). J. Suslavičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „Negaliu sustoti“ (Latvija). J. Suslavičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „Negaliu sustoti“ (Latvija). J. Suslavičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „Negaliu sustoti“ (Latvija). J. Suslavičiūtės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kambaryje“ (Latvija). J. Suslavičiūtės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kambaryje“ (Latvija). J. Suslavičiūtės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kambaryje“ (Latvija). J. Suslavičiūtės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kambaryje“ (Latvija). J. Suslavičiūtės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kambaryje“ (Latvija). J. Suslavičiūtės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kambaryje“ (Latvija). J. Suslavičiūtės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kambaryje“ (Latvija). J. Suslavičiūtės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kambaryje“ (Latvija). J. Suslavičiūtės nuotr.

Postdraminis vidurio teatras

Apie spektaklį „Lokis“

„Auksinių scenos kryžių“ išvakarėse pateikiame lenkų leidinyje dwutygodnik.com išspausdintą Witoldo Mrozeko recenziją apie Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklį „Lokis“. Mrozekas – teatro kritikas ir publicistas, „Krytyka Polityczna“ grupės narys, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ teatro recenzentas.

Scena iš spektaklio „Lokis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Lokis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Lokis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Lokis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Lokis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Lokis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Lokis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Lokis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Lokis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Lokis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Lokis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Lokis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Lokis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Lokis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Lokis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Lokis“. D. Matvejevo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 335  >>> Archyvas