Apie šiuolaikinės scenos problemas
Per keletą pastarųjų metų įsisiautėjus medijų kultūrai, Lietuvos teatre imta daug dėmesio skirti formos ir išraiškos priemonių kaitai. Pats savaime formos klausimas, siekiant išplėsti teatro ribas, visuomet reikalingas, tačiau mes tapome paradokso liudininkais: užuot šias ribas perbraižę, netrukus ėmėme jas tiesiog tirpdyti. Kurti nebe naujas formas (nes bet kokia forma juk privalo turėti ribas), o veikiau pasiduoti beformiškumui. Kas nutinka, kai, užuot ieškojus konkrečios formos tam tikram klausimui, temai ar reiškiniui apmąstyti, tiesiog tarpusavyje maišomos įvairios raiškos priemonės be aiškesnio mėginimo jas kaip nors sintezuoti, vien „transliuojant“ pranešimą?







Teatro serialas „Jaik“
Teatras, nori to jo kūrėjai ar ne, visada ką nors atskleidžia apie visuomenę, kurioje yra kuriamas. Jei kūrėjai to nori, toks teatras dažniausiai vadinamas socialiai ar politiškai angažuotu. O jei kūrėjai nori apmąstyti ne tik visuomenę, kurioje teatras gimsta, bet ir teatro vaidmenį joje, tuomet kuria savirefleksyviai: apmąsto teatro vietą socialiniuose procesuose, jam kurti naudojamas priemones, pasirenkamas temas, kitus teatro kūrėjus.







Lapkričio 9–14 dienomis Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia į šiuolaikinės dramaturgijos festivalio „Versmė“ skaitymus. Festivalio renginiai prasidėjo dar vasarą, kai vyko kūrybinės dirbtuvės jauniesiems dramaturgams su Izraelio menininke Naomi Yoeli ir slovėnų dramaturge Simona Semenič. Dirbtuvių dalyviai buvo kviečiami rinktis tikras, bet ne iškilių, o eilinių žmonių istorijas. „Versmės“ lankytojai galės susipažinti su dviem atrinktais darbais, o antroje festivalio dalyje laukia pažintis su pirmą kartą į lietuvių kalbą išverstomis slovėnų pjesėmis. Visi renginiai nemokami.
Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos ’19“
Praėjusią savaitę pasibaigusios „Sirenos“, Vilniaus tarptautinis teatro festivalis, daugeliui pagrindinė metinė teatro šventė, užsienio programoje parodė penkis spektaklius: „Sukūrimą / Paveikslus Dorianui“ („Gob Squad“, D. Britanija ir Vokietija, 2018), Lolos Arias „Minų lauką“ (Argentina, D. Britanija, 2016), „Naktis seka dieną“ („Forced Entertainment“, D. Britanija, 2007), „Būk atsargi“ (Mallika Taneja, Indija, 2013) ir „Taha. Poeto gyvenimas“ (Palestina, 2017).








Tarptautinio teatro forumas „TEART“ Minske
Trys intensyviausios teatrinės paros šiais metais mane ištiko Minske, Baltarusijoje, dalyvaujant tarptautinio teatro forumo „TEART“ programoje „Belarus Open“. Oficiali statistika byloja, kad forumo organizatoriams buvo pateiktos trisdešimt keturios baltarusiškų spektaklių paraiškos, iš jų komisija atrinko aštuonis darbus, vertus pristatyti dvidešimt septyniems užsienio ekspertams ir ypač gausiai forumą lankančiai publikai.








Spektaklis „Taha. Poeto gyvenimas“ festivalyje „Sirenos“
Palestiniečio dramaturgo ir aktoriaus Amero Hlehelio monospektaklis „Taha. Poeto gyvenimas“, sukurtas kartu su režisieriumi Amiru Nizaru Zuabi, tarytum uždarė nedidelį tarptautinės „Sirenų“ programos ratą. Simboliška: paskutinis spektaklis buvo kaip gaivaus oro gurkšnis. Į festivalio spektaklius žvelgiant kaip į tam tikras antikines dramaturgų varžybas (pirmosios dramaturgų varžybos įvyko apie 534 m. pr. Kr.), įdomiausi pasirodė pirmas ir paskutinis spektakliai: „Sukūrimas / Paveikslai Dorianui“ ir šis – „Taha. Poeto gyvenimas“.







