7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Garso patirtis „Glaistas“ – naujas būdas pažinti sudėtingos Vilniaus geto istorijos sluoksnius

Operomanija
Nr. 34 (1313), 2019-10-25
Teatras Anonsai
„Glaistas“. Rengėjų nuotr.
„Glaistas“. Rengėjų nuotr.

Trūkinėjanti Holokausto tragedijos atmintis atsiveria dramaturgo Rimanto Ribačiausko, režisieriaus Manto Jančiausko ir kompozitorių Jūros Elenos Šedytės bei Andriaus Šiurio naujausiame kūrybiniame projekte – garso patirtyje „Glaistas“. Unikalus meninis formatas – garsinis pasivaikščiojimas buvusio Vilniaus geto teritorijoje, pasakoja autentiškas Šoa išgyvenusių ir į Izraelį persikėlusių žmonių istorijas. Lydint autorinei muzikai, nusikeliama į buvusio Vilniaus geto gatves, kiemus, koridorius, ir kitas erdves, balansuojant ant buvimo „čia“ ir „ten“ ribos. Jau šį sekmadienį, spalio 27 d., prasideda premjeriniai „Glaisto“ beta-versijos rodymai, kurie tęsis iki lapkričio 3 d.

 

Kūrinio kryptis nurodė unikali medžiaga – 2019 m. gegužę Tel Avive, Jeruzalėje ir Haifoje įrašyti Holokaustą išgyvenusių Fridos Sohat (g. 1929), Joshua Zako (g. 1929), Sores Voloshin (g. 1928) ir Barucho Shubo (g. 1924) atsiminimai. Jų monologai – ne įprastas žodinis pasakojamas, o autentiškos inspiracijos, tampančios garsiniais įvykiais ir temomis chorams, elektroninėms kompozicijoms ar individualiomis istorijomis. Gausiai naudojami binauraliniai įrašai ausinėse suteikia ypatingą realumo jausmą. Tačiau tikintis istorinio pasakojimo vertėtų neapsigauti: „Glaistas“ balansuoja tarp persikėlimo „į tuos laikus“ ir grįžimo „į šiandieną“ ribos, aiškiai suvokiant, kad vaikštinėjama mūsų laikų Vilniumi, tik tyrinėjant trūkinėjančią istorinę atmintį, palaidotą po nuolatos gražinamos, keičiamos sostinės sluoksniais.

 

„Ilgai gyvendamas Holokausto tema, vis sau primenu kai ką labai paprasto, bet dėl to ne mažiau stebinančio: sakydami „atsimename“ iš tikro mintyje turime „įsivaizduojame“. Po vizito į Izraelį, kur susitikome su Vilniaus gete kalėjusiais litvakais, ši mintis pradėjo kelti klausimus, susijusius su atsakomybe. Žmonių, atsimenančių – ne įsivaizduojančių – tuoj neliks. Liksime mes (o po mūsų kiti) su fiksuotu įdokumentuotų pasakojimų skaičiumi. Ką su jais darysime? Prisiminsim? Plėtosim? Gal pamiršim? Kokios yra tokios atminties-vaizduotės galimybės ir ribos? „Glaistas“ – apie tai“, – pasakoja kūrinio dramaturgas, „Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimo nominantas R. Ribačiauskas.

 

„Pats „Glaisto“ pasakojimo būdas unikalus savo multifunkcionalumu, kuriame susipina muzika, miesto geografija, bei dokumentinės istorijos. Man tai – prasmingas dialogas su atmintimi. Kadangi su kūriniu gyvename daugiau nei dvejus metus, dabar, dėliojant paskutinius potėpius, tiesiog būtinas kūrinio susitikimas su publika, autorių ir klausytojų mainai ir kūrėjų šioks toks atsitraukimas. Publika būtina, kad padėtų nugremžti paskutinį glaisto sluoksnį. Po šių rodymų serijos kūrinys bus užrakintas ir pavasarį jo lauks, tikiuosi, ilga kelionė“ – apie glaisto unikalumą ir vadinamosios beta-versijos esmę pasakoja režisierius ir aktorius M. Jančiauskas, kurio kūrybinėje biografijoje – „Sidabrinės gervės“ nominacija už geriausią vaidmenį Šarūno Barto filme „Šerkšnas“.

 

Esminis vaidmuo „Glaiste“ patikėtas muzikai, savaip atliekančiai pasakotojo vaidmenį, formuojančiai dramaturginį vystymą ir įkūnijančiai laiko tėkmės aspektą.

 

Muzikos funkcija „Glaiste“ – esminė. Ji formuoja kūrinio stilių, emocinę kreivę, pasąmoninį temos suvokimą, papildo lankomas geto erdves atmosferomis, pasitelkiant efektus stiprina dokumentinių balso įrašų poveikį. Be muzikos šis kūrinys būtų „plikas“ dokumentinis pasakojimas. Tokių yra begalė“, – mintimis dalijasi vienas kompozitorių A. Šiurys, dar šį spalį specialiuoju žiuri prizu už savo muziką įvertintas 2-ajame tarptautiniame RAVAC kino festivalyje.

 

„Muzika šiame kūrinyje padeda pasakyti tai, ką vien žodžiais perteikti sunku. Kūrinyje naudojami įrašyti dar gyvų getą išgyvenusių žmonių pasakojimai, pasitelkiami istoriniai faktai, girdimi pačių kūrėjų balsai, tačiau to negana. Per muziką bandome priartinti klausytoją prie savo pačių interpretacijos. Ji taip pat paryškina dar gyvoje žmonių atmintyje vykstančius psichologinius, ar net fizinius procesus“, – kolegai antrina kompozitorė J. E. Šedytė.

 

Kūrybinėje „Glaisto“ komandoje be getą išgyvenusių žmonių taip pat girdime ir lietuvių atlikėjus – vokalinį ansamblį „Melos“, vaikų vokalinį ansamblį (Patricia Dahl, Urtė Kretkovskytė, Ignas Masevičius, Kasparas Skuja), smuikininkę Lorą Kmieliauskaitę, saksofonininką Kazimierą Jušinską.

 

„Glaistas“ bus įdomus daug kam. Jis keliakalbis, šiuo metu verčiamas į lietuvių, anglų, rusų, hebrajų ir kitas kalbas. Tikiuosi, ausiniuotos grupelės taps įprastu vaizdu Vilniaus senamiesčio panoramoje“, – artėjant premjerai lūkesčiais dalijasi dramaturgas R. Ribačiauskas.

 

„Glaisto“ beta-versija rodoma jau spalio 27 – lapkričio 3 d., 18 val. Garso patirtis pradedama prie Žydų kultūros informacijos centro (Mėsinių g. 3A, Vilnius). Kūrinio prodiuseris – VšĮ „Operomanija“, pagrindinis partneris – Žydų kultūros ir informacijos centras. „Glaisto“ rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė. Bilietus platina „Tiketa“.

 

Nuoroda į renginį: https://www.facebook.com/events/603512253518658/
 

Žymos:
Operomanija,
„Glaistas“. Rengėjų nuotr.
„Glaistas“. Rengėjų nuotr.