Aktoriaus Tautvydo Galkausko portretas
Prieš ketverius metus, 2022-aisiais, aktorystės studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigęs Tautvydas Galkauskas ryžosi grįžti į Šiaulius ir tęsti karjerą nedideliame regiono teatre. Augęs netoli Šiaulių, Meškuičių miestelyje, santūrus, be galo pareigingas ir darbštus jaunas aktorius atvira širdimi priėmė naują teatrinę realybę. Pasirodo, kai profesinis smalsumas ir kūrybinis alkis tampa stipresnis už nežinomybės baimę, atsiveria erdvė netikėtoms galimybėms.
Agniaus Jankevičiaus spektaklio „Mes – žvėrys“ premjera
Lietuva vis dar turi problemų su vaikyste. Tiksliau, su jos reprezentacija mene, kultūroje, viešajame diskurse. Vaikystė pas mus pernelyg dažnai paverčiama arba sentimentaliu prisiminimu, arba pedagoginiu įrankiu, skirtu meno vartotojui „teisingai“ paveikti. Kovo 26 d. Alytaus miesto teatre įvykusi režisieriaus Agniaus Jankevičius spektaklio „Mes – žvėrys“ premjera šią tradiciją brutaliai nutraukia.








Minint Klaipėdos dramos teatro 90-metį
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui ir Lietuvos padangę užtemdžius okupacijai, viskas tarsi kūrėsi iš naujo – teko susitaikyti su esama padėtimi, prisitaikyti prie sistemos, laviruoti tarp sąžinės ir politinio persekiojimo ar išdavysčių ir „gero“ gyvenimo. Teatras buvo ne išimtis. Ilgus metus buvo statomos propagandinės, bevertės pjesės, įsteigta „partinė kuopelė“, kuri per spektaklių vertinimus leisdavo sau pasisakyti daug ir gana aštriai.








Pokalbis su teatro menininke Laura Kutkaite
Režisierė Laura Kutkaitė sukūrė tokius spektaklius kaip „Mokyk mane“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2026), „Milena“ (Klaipėdos dramos teatras, 2025), „tremolo“ (Meno ir mokslo laboratorija, 2025), „Judith Shakespeare – Rape and Revenge“ (Dresdeno valstybinis teatras, 2024), „Teiresijo krūtis“ (LNDT, 2023), „Sirenų tyla“ (LNDT, 2022), „Fedros meilė“ (Oskaro Koršunovo teatras, Lietuvos teatro ir muzikos akademija, 2021).







Apie 2026-ųjų „Auksinių scenos kryžių“ teikimo ceremoniją
Teatras – tai... Įrašykite savo norimą variantą ir, tikėtina, beveik pataikysite į 2026 m. „Auksinių scenos kryžių“ teikimo ceremonijoje skambėjusių frazių popuri. Nė viena ceremonija neapsieina be klišinių, paaiškinamųjų teiginių – taip jau nutinka, kai ieškoma kompromiso tarp tų, kuriems tie apdovanojimai skirti, ir tų, kurie įsijungs transliaciją ir nebūtinai bus iš teatro pasaulio.







