Įspūdžiai iš Teatro forumo
Teatro forumas jau dvejus metus iš eilės yra vienas laukiamiausių teatrinių renginių. O tai, kad jis vyksta kovo mėnesį, likus keletui savaičių iki Teatro dienos, dar labiau išryškina jo kuriamą bendruomeniškumo jausmą – neretai gerokai stipresnį nei Teatro dienos proga vykstančioje „Auksinių scenos kryžių“ ceremonijoje. Tam yra ne viena priežastis, čia įvardinsiu tik kelias.








Artūro Areimos spektaklio „Žmogus – miestas“ premjera
Režisieriaus Artūro Areimos spektakliuose minčių srauto principu grįsta dramaturgija ilgą laiką veikė kaip savarankiška sistema, beveik nesusiliečianti su šiuolaikinio pasaulio realijomis. Naujausiame darbe „Žmogus – miestas“, kovo 12 d. pristatytame Vilniaus senojo teatro Mažojoje salėje, šis santykis, regis, permąstomas. Kūrėjai tarsi įsilieja į pastaruoju metu suintensyvėjusį urbanistinį diskursą, kurį radijo bangomis puoselėja LRT Klasikos laida „Homo cultus. Žmogus ir miestas“.








Justino Vinciūno premjera „Trukdis“ Vilniaus mažajame teatre
„Tu turi du veidus, – baugiai tarė ji. – Tai draudžiama. Galima nešioti tik vieną.“ Tai citata iš Tovės Ditlevsen romano „Veidai“, kurio motyvais režisierius Justinas Vinciūnas Vilniaus mažajame teatre sukūrė spektaklį „Trukdis“. Ilgą laiką nepripažintos XX a. danų rašytojos kūrinys, kartais vadinamas psichozės romanu, ne tik kelia psichikos sveikatos bei moters meninės saviraiškos klausimus, bet ir kviečia pamąstyti apie pačią žmogaus prigimtį: kokie mes esame ir kokie rodomės kitiems, ir ar galime būti iš tikrųjų laisvi, siekdami ryšio su kitais.







