7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatro anonsai

Greta Vilnelė

Kodėl vis dar statome „Mindaugą“?

Marijos Simonos Smolskienės spektaklis Baltijos baleto teatre

Premjeros retai leidžia suprasti, kam iš tiesų kuriamas spektaklis. Salėje dominuoja kritikai, kolegos, kūrėjų draugai ir artimieji, o atsitiktinių, tiesiog iš smalsumo atėjusių žiūrovų būna nedaug. Todėl tikrasis spektaklio gyvenimas prasideda gerokai po premjeros. Būtent tokią progą suteikė Baltijos baleto teatro „Mindaugas“. Per Mindaugines pamatytas spektaklis scenoje gyvuoja jau devynerius metus ir iki šiol beveik nebuvo sulaukęs kritikų dėmesio. Vis dėlto salė buvo pilna žiūrovų. O tai paskatino grįžti prie klausimo, kodėl, nors „Mindaugo“ pastatymų šiandien nėra daug, režisieriai vis sugrįžta prie šio kūrinio ir ką naujo jis gali pasakyti dabarties žiūrovui.

Šarūnas Datenis ir Aleksandra Metalnikova spektaklyje „Mindaugas“. S. Daščioro nuotr.
Šarūnas Datenis ir Aleksandra Metalnikova spektaklyje „Mindaugas“. S. Daščioro nuotr.
Šarūnas Datenis spektaklyje „Mindaugas“. S. Daščioro nuotr.
Šarūnas Datenis spektaklyje „Mindaugas“. S. Daščioro nuotr.
Šarūnas Datenis ir Aleksandra Metalnikova spektaklyje „Mindaugas“. S. Daščioro nuotr.
Šarūnas Datenis ir Aleksandra Metalnikova spektaklyje „Mindaugas“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Daščioro nuotr.
Ingrida Jankauskaitė

Gebėjimas matyti pasaulį iš skirtingų perspektyvų

Pokalbis su taikomojo teatro profesionale Raimonda Agne Medeišiene

Teatras gali būti ne tik meno forma ar pramoga, bet ir kūrybiškumo ugdymo, dialogo skatinimo bei socialinių iššūkių sprendimo priemonė. Būtent tokį teatro vaidmenį savo profesinėje veikloje jau daugiau nei du dešimtmečius puoselėja Raimonda Agnė Medeišienė, teatro pedagogė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja, taikomojo teatro „4 Rooms“ įkūrėja bei kūrybos vadovė.

Raimonda Agnė Medeišienė. Jurgitos Kunigiškytės / „JUJU fotografija“ nuotr.
Raimonda Agnė Medeišienė. Jurgitos Kunigiškytės / „JUJU fotografija“ nuotr.
Raimonda Agnė Medeišienė. Jurgitos Kunigiškytės / „JUJU fotografija“ nuotr.
Raimonda Agnė Medeišienė. Jurgitos Kunigiškytės / „JUJU fotografija“ nuotr.
Taikomojo teatro „4 Rooms“ trupė. Jurgitos Kunigiškytės / „JUJU fotografija“ nuotr.
Taikomojo teatro „4 Rooms“ trupė. Jurgitos Kunigiškytės / „JUJU fotografija“ nuotr.
Taikomojo teatro „4 Rooms“ trupė. Jurgitos Kunigiškytės / „JUJU fotografija“ nuotr.
Taikomojo teatro „4 Rooms“ trupė. Jurgitos Kunigiškytės / „JUJU fotografija“ nuotr.
Akimirka iš taikomojo teatro „4 Rooms“ pasirodymo. „4 Rooms“ archyvo nuotr.
Akimirka iš taikomojo teatro „4 Rooms“ pasirodymo. „4 Rooms“ archyvo nuotr.
Akimirka iš taikomojo teatro „4 Rooms“ pasirodymo. „4 Rooms“ archyvo nuotr.
Akimirka iš taikomojo teatro „4 Rooms“ pasirodymo. „4 Rooms“ archyvo nuotr.
Akimirka iš taikomojo teatro „4 Rooms“ pasirodymo. „4 Rooms“ archyvo nuotr.
Akimirka iš taikomojo teatro „4 Rooms“ pasirodymo. „4 Rooms“ archyvo nuotr.
Akimirka iš taikomojo teatro „4 Rooms“ pasirodymo. „4 Rooms“ archyvo nuotr.
Akimirka iš taikomojo teatro „4 Rooms“ pasirodymo. „4 Rooms“ archyvo nuotr.
Aistė Šivytė

Sekmadienis... sekmadienis... pirmadienis?!

Estų „Kiekviena diena kaip sekmadienis“ festivalyje „TheATRIUM“

Tikrai ne kartą gedėjome, kad savaitgalis toks trumpas. Štai po ilgos darbo savaitės džiaugiamės pasitikę subtiliai būsimu poilsiu kvepiantį penktadienį, pradedame atsipalaiduoti šeštadienį, beveik palaimingai pamirštame rūpesčius sekmadienį, ir jau, žiūrėk, išgirstame pirmadieninį žadintuvą, skubinantį atgal prie darbų. Estijos „Von Krahl“ teatro aktoriai ir spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“ autoriai (Kristina Preimann, Kristel Zimmer, Edgar Vunš, Markus Auling, Herman Pihlak, Karl Birnbaum) kviečia į pasaulį, kuriame, kaip ir nurodo pavadinimas, sekmadienis yra amžinas.

Scena iš spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“. D. Rimeikos nuotr.
Rezidencija Anykščiuose. Lietuvos teatro centro archyvo nuotr.
Rezidencija Anykščiuose. Lietuvos teatro centro archyvo nuotr.
Konferencijos „Lietuvos teatras tarp konservatyvumo ir liberalumo“ plakatas
Konferencijos „Lietuvos teatras tarp konservatyvumo ir liberalumo“ plakatas
Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė

Iš mūsų vaidybų

Laiškai apie teatrą (XXXIV)

Neseniai (trisdešimt pirmoje mūsų laiškų dalyje) susirašinėjome apie šiuolaikinio šokio festivalį „New Baltic Dance“ atidariusį Olivier Dubois spektaklį „Tragédie“ ir sutarėme, kad apie šiuolaikinį šokį norėtume rašyti dažniau, tad dalinuosi ir kitais įspūdžiais iš festivalio. Stebėdama jį užbaigusį choreografo Christoso Papadopouloso spektaklį „My Fierce Ignorant Step“ po truputį jutau, kaip išsitiesia nugara, o kūne kaupiasi energija.

Scena iš šiuolaikinio šokio spektaklio „My Fierce Ignorant Step“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš šiuolaikinio šokio spektaklio „My Fierce Ignorant Step“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš šiuolaikinio šokio spektaklio „My Fierce Ignorant Step“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš šiuolaikinio šokio spektaklio „My Fierce Ignorant Step“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš šiuolaikinio šokio spektaklio „My Fierce Ignorant Step“. P. Gerasimou nuotr.
Scena iš šiuolaikinio šokio spektaklio „My Fierce Ignorant Step“. P. Gerasimou nuotr.
Scena iš šiuolaikinio šokio spektaklio „Tragédie“. F. Stemmer nuotr.
Scena iš šiuolaikinio šokio spektaklio „Tragédie“. F. Stemmer nuotr.
Scena iš šiuolaikinio šokio spektaklio „Tragédie“. F. Stemmer nuotr.
Scena iš šiuolaikinio šokio spektaklio „Tragédie“. F. Stemmer nuotr.
Scena iš šiuolaikinio šokio spektaklio „Superthing“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš šiuolaikinio šokio spektaklio „Superthing“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš šiuolaikinio šokio spektaklio „Superthing“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš šiuolaikinio šokio spektaklio „Superthing“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš šiuolaikinio šokio spektaklio „Superthing“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš šiuolaikinio šokio spektaklio „Superthing“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 334  >>> Archyvas