Marijos Simonos Smolskienės spektaklis Baltijos baleto teatre
Premjeros retai leidžia suprasti, kam iš tiesų kuriamas spektaklis. Salėje dominuoja kritikai, kolegos, kūrėjų draugai ir artimieji, o atsitiktinių, tiesiog iš smalsumo atėjusių žiūrovų būna nedaug. Todėl tikrasis spektaklio gyvenimas prasideda gerokai po premjeros. Būtent tokią progą suteikė Baltijos baleto teatro „Mindaugas“. Per Mindaugines pamatytas spektaklis scenoje gyvuoja jau devynerius metus ir iki šiol beveik nebuvo sulaukęs kritikų dėmesio. Vis dėlto salė buvo pilna žiūrovų. O tai paskatino grįžti prie klausimo, kodėl, nors „Mindaugo“ pastatymų šiandien nėra daug, režisieriai vis sugrįžta prie šio kūrinio ir ką naujo jis gali pasakyti dabarties žiūrovui.








Pokalbis su taikomojo teatro profesionale Raimonda Agne Medeišiene
Teatras gali būti ne tik meno forma ar pramoga, bet ir kūrybiškumo ugdymo, dialogo skatinimo bei socialinių iššūkių sprendimo priemonė. Būtent tokį teatro vaidmenį savo profesinėje veikloje jau daugiau nei du dešimtmečius puoselėja Raimonda Agnė Medeišienė, teatro pedagogė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja, taikomojo teatro „4 Rooms“ įkūrėja bei kūrybos vadovė.








Estų „Kiekviena diena kaip sekmadienis“ festivalyje „TheATRIUM“
Tikrai ne kartą gedėjome, kad savaitgalis toks trumpas. Štai po ilgos darbo savaitės džiaugiamės pasitikę subtiliai būsimu poilsiu kvepiantį penktadienį, pradedame atsipalaiduoti šeštadienį, beveik palaimingai pamirštame rūpesčius sekmadienį, ir jau, žiūrėk, išgirstame pirmadieninį žadintuvą, skubinantį atgal prie darbų. Estijos „Von Krahl“ teatro aktoriai ir spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“ autoriai (Kristina Preimann, Kristel Zimmer, Edgar Vunš, Markus Auling, Herman Pihlak, Karl Birnbaum) kviečia į pasaulį, kuriame, kaip ir nurodo pavadinimas, sekmadienis yra amžinas.








Laiškai apie teatrą (XXXIV)
Neseniai (trisdešimt pirmoje mūsų laiškų dalyje) susirašinėjome apie šiuolaikinio šokio festivalį „New Baltic Dance“ atidariusį Olivier Dubois spektaklį „Tragédie“ ir sutarėme, kad apie šiuolaikinį šokį norėtume rašyti dažniau, tad dalinuosi ir kitais įspūdžiais iš festivalio. Stebėdama jį užbaigusį choreografo Christoso Papadopouloso spektaklį „My Fierce Ignorant Step“ po truputį jutau, kaip išsitiesia nugara, o kūne kaupiasi energija.







